„Šiandien Vyriausybė pasitarime ir po to posėdyje pritarė pagrindinių priemonių įgyvendinimo plano patvirtinimui. Šiame plane norėjome numatyti valstybei būtinus pokyčius, pereiti nuo rutininių procesų prie strateginių pokyčių. Ne visur tai pavyko, nes matosi, kad yra tų darbų, kuriuos siūlė ministerijos ir galbūt neturėtų būti tame plane, bet atskirai sričiai tai labai svarbu.
Aišku, neišvengsime ir to būti negali tos kasdieninės rutinos. Gyvenimas keičiasi ir mes privalome reaguoti į pokyčius. Manau, kad ne vieną darbą teks dar atlikti atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją. Buvo pakankamai sudėtingas iššūkis – pirmiausia apsibrėžti konkrečiais rodikliais, kur mes esame ir tuos darbus, kurie yra įvardinti, apibrėžti išmatuojamais rodikliais.
Daugiau nei 130 darbų ir daugiau nei 800 veiksmų šiems darbams įgyvendinti“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.
Darbai, kuriuos atliks dar šiemet
Premjeras nubrėžė darbus, kurie privalės būti padaryti dar šiais metais ir kurie jau yra pradėti. Tai viešojo sektoriaus pertvarka – Vyriausybė pradėjo šį darbą nuo kanceliarijos, kai konsoliduojamos bendrosios funkcijos.
Turės būti keičiamas valstybės įmonių valdymas – pereinant prie jų konsolidavimo ir stambinimo, perėjimo prie vienos įmonės. „Galiu paminėti valstybinius miškus ir valstybinius kelius“, – sakė S.Skvernelis.
Būtinas švietimo sistemos keitimas ir jos kokybės gerinimas. Premjeras kalbėjo apie aukštųjų mokyklų pertvarką ir viduriniojo mokslo pokyčius, nes moksleivių rezultatai vis prastėja. Taip pat akcentuojama mokyklų tinklo pertvarka.
Premjeras kalbėjo apie pensijų sistemos reformą. „Pirmiausia, kalbu apie bazinės pensijos dydį ir galimybę ją mokėti iš valstybės biudžeto. Taip pat dėl indeksavimo mechanizmo tolesnio taikymo. Ieškosime sprendimų ir galimybių sumažinti tam tikrą laiptelių išsiskyrimą kalbant apie mažiausias pensijas gaunančius mūsų senjorus“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Pristatydamas Vyriausybės planus, premjeras teigė, kad numatomas pensijų augimas: „Tai bus susieta su mūsų ekonomikos augimu. Jeigi ir toliau ekonomika augs, vadinasi mes galime kalbėti apie pensijų indeksavimą. Jei bus tokie patys procesai, kaip vyksta dabar, lyginant pernai ir šiuos metus, mes vėl galėtume tikėtis ir jei prognozuotume, kad mūsų Bendras vidaus produktas šiais metais galėtų būti apie 2,6 ar 2,7 proc., tai leistų vėl kalbėti apie vidutinišką indeksavimą ir pensijų padidėjimą 23–24 eurais. Pabrėžiu, kad vidutinį“, – sakė S.Skvernelis.
Keis pensijų kaupimo sistemą
Ketinama peržiūrėti antrosios pakopos pensijų sistemą. „Jokiu būdu ji nebus naikinama. Mes tik tai turėsime padaryti mechanizmą, kaip pasielgti su tais žmonėmis, kurie gauna mažas pajamas, kaupia pensiją ir sulaukę pensijinio amžiaus nesukaups tiek, kad galėtų nusipirkti ar įsigyti tą vadinamą anuitetą.
Tiesiog gaus vienkartinę išmoką, 1,5 ar 2 tūkst. eurų, mažą „Sodros“ pensiją ir vienkartinę išmoką, kuri gali būti per mėnesį ar pusmetį išleista. Po to vėl ateiti pas mus su ištiesta ranka ir vėl prašyti socialinės paramos“, – sakė S.Skvernelis ir užtikrino, kad kaupimo sistema ir paskatinimas iš valstybės tikrai bus keičiamas.
Pensininkai pirmadienį renkasi į mitingą, kad būtų nustoti mokėti pinigai į antrąją pensijų kaupimo sistemos pakopą iš „Sodros“.
„Vertinu kaip pagrįstą reikalavimą. Dėl to paminėjau, kad antros pakopos pensijų kaupimo sistema bus peržiūrėta. Pirmiausia kalbame apie tuos žmonės, kurie nori dalyvauti, kad daugiau prisidėtų savo kaupiamosiomis lėšomis ir nestikėtų tiokios pačios apimties lėšų gauti ne tik iš „Sodros“ ar valstybės biudžeto
Tai tikrai nebus padaryta nuo balandžio 1 dienos. Aš suprantu pensininkų lūkestį. [...] Bet mes privalome skatinti žmones kaupti pensijas patiems“, – sakė premjeras.
Jis ramino, kad antroji pakopa naikinama nebus, bet užsiminė apie galimą sujungimą su trečiąja pakopa, kurioje žmonės savanoriškai pensijai kaupia patys, be valstybės paramos. Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad pensijų pertvarka turėtų būti įgyvendinta 2018 metais.
Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad dabar kaupdamas po 2 proc. žmogus neturėtų tikėtis išėjęs į pensiją keliauti po pasaulį, kaip tai daro vokiečiai. „Šita sistemos dalis yra neefektyvi ir dėl jos reikės apsispręsti. Taip pat sudaryti papildomas sąlygas ir paskatas, kad žmonės kauptų patys papildomai“, – sakė V.Šapoka.
Ministras žada svarstyti, kad prie įmokų galėtų prisidėti ne tik pats asmuo, bet ir darbdavys.
Premjeras paaiškino, kad turėtų būti priimtas saugiklių apsaugos įstatymas ir turi būti nurodytos aiškios sankcijos darbdaviui, jei bus ketinama mažinti darbo užmokestį.
Išskyrė prioritetines sritis
„Šiame projekte sprendžiamos ilgą laiką nespręstos problemos. Visos ministerijos ėjo prie bendro tikslo ir 14 ministerijų ir ministrai atliko bendrą darbą“, – kalbėjo premjeras.
Premjero S. Skvernelio teigimu, Vyriausybės planas apima visas valstybei būtinas ateinančių ketverių metų pokyčių sritis. Kaip vienas iš prioritetinių sričių būtų galima paminėti šias:
– kova su skurdu ir socialinės įtraukties didinimas mažinant gyventojų pajamų nelygybę, didinant įsitraukimą į darbo rinką ir stiprinant paramą šeimai;
– sisteminė visų švietimo sistemos grandžių pertvarka;
– inovatyvios ekonomikos plėtra didinant verslo našumą ir kuriant į aukštą pridėtinę vertę orientuotas darbo vietas regionuose;
– mokesčių sistemos struktūros tobulinimas ekonomikos augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimas, šešėlinės ekonomikos mažinimas;
– viešojo sektoriaus veiklos efektyvumo didinimas, atsisakant viešajam sektoriui nebūdingų paslaugų ir konsoliduojant bendrąsias funkcijas;
– valstybės turto efektyvus panaudojimas ir valstybės įmonių kuriamos vertės didinimas bei kitos sritys.
