Daugiau kaip 40 parlamentarų teigia, kad atsižvelgiant į
Valstybės saugumo departamento (VSD) anksčiau pateiktą medžiagą
apie M.Bastį būtina ištirti, ar Seimo narys nesulaužė priesaikos.
Inicijuoti apkaltą gali ne mažiau kaip 36 parlamentarai.
Opozicija įžvelgia M.Basčio gelbėjimo planą
Tuo metu opozicija siekia, kad būtų sudaryta laikinoji komisija,
kuri plačiau panagrinėtų M.Basčio ryšių galbūt keliamą
grėsmę nacionaliniam saugumui. Dėl šios komisijos sudarymo Seime
antradienį padaryta pertrauka.
Seimo opozicijos atstovai mano, kad skubus valdančiųjų
siūlymas pradėti apkaltą socialdemokratų frakcijai priklausančiam
M.Basčiui yra siekis užblokuoti jų tyrimą dėl grėsmių
nacionaliniam saugumui.
„Mes manome, kad socialdemokratai palaiko apkaltos procesą, nes
manome, kad tai politinis manevras žinant, kad apkaltą bus galima
stabdyti remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad priesaikos
sulaužymas galioja dėl veiksmų, padarytų po priesaikos davimo. Ir
viskas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė konservatorius
Gabrielius Landsbergis.
M.Bastys naujausią parlamentaro priesaiką davė pernai
lapkričio 14 dieną, naujos kadencijos Seimui pradėjus darbą. Tuo
metu VSD pažymoje minimi faktai vyko anksčiau.
„Darau prielaidą, mes nerimaujame, kad prieš kreipiantis į
VSD galima paklausti, ar informacijoje, kurią mums ruošiatės
pateikti yra kalbama apie įvykius po lapkričio 14 dienos? Nėra?
Tada mums nereikia. Tada procedūra stabdoma procedūriškai, kadangi
tai nėra susiję su tyrimo objektu“, – galimą apkaltos
procedūros baigtį nuspėjo konservatorius.
Tuo metu jų siūlomos laikinosios komisijos, anot G.Landsbergio,
neribotų nei laikas, nei pavardės.
Konservatorius tikisi, kad ketvirtadienį parlamentarai balsuos ir
dėl tyrimo komisijos sudarymo.
Nuslėpė ryšius ir kelionę
Valdančiųjų teikime nurodoma, kad M.Bastys, pildydamas anketą
dėl leidimo dirbti su visiškai slapta informacija, nenurodė
pažįstantis buvusį KGB darbuotoją Piotrą Vojeiką, dabar siejamą
su užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybomis, bendravęs su
prokremlišku žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, nenurodė 2015 metais
buvusios išvykos į Maskvą dalyvauti Jevgenijaus Kostino knygos
pristatyme.
„Pabrėžtina, jog siekdamas nuslėpti šiuos ryšius ir faktus,
M.Bastys pažeidė leidimo dirbti su slapta informacija gavimo
tvarką. Negana to, Seimo narys savo viešai skelbiamoje privačių
interesų deklaracijoje nėra deklaravęs ryšių su J.Kostinu,
P.Vojeika, E.Mackevičiumi, S.Dubininku ar V.Pachomovu, nors
privačių interesų deklaracija aiškiai nurodo, jog Seimo narys (ar
kandidatas į Seimo narius) privalo deklaruoti bet kokius kitus
duomenis ir ryšius su Lietuvos ir kitų valstybių fiziniais ir
juridiniais asmenimis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.
Tai leidžia teigti, jog M.Bastys siekė sąmoningai nuo visuomenės
nuslėpti po VSD pažymos paviešinimo išaiškėjusią informaciją
apie įvardintus ryšius“, – rašoma teikime dėl apkaltos.
Jame taip pat primenama VSD informacija, kad Seimo narys M.Bastys
vykdė J.Kostino, kuris atstovauja Rusijos energetikos kompanijos
„Rosatom“ Lietuvoje, pavedimus: tarpininkavo dėl įvairių
susitikimų, dėl leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo ar pratęsimo
Rusijos piliečiams.
„Kitaip sakant, J.Kostinas galėtų turėti svertų spaudimui
M.Basčio atžvilgiu daryti, o tai kelia realią grėsmę Lietuvos
nacionaliniam saugumui“, – rašoma apkaltos dokumente.
Anot jo, Lietuvos parlamentaro ryšiai su Rusijos valstybinės
televizijos žurnalistu E.Mackevičiumi kelia riziką, kad įslaptinta
informacija galėtų patekti į Rusijos valdžios kontroliuojamos
žiniasklaidos ar kitų šios šalies valdžios struktūrų rankas.
Taip pat primenami politiko ryšiai su buvusiu Kauno nusikalstamo
pasaulio autoritetu Saturnu Dubininku, už sukčiavimą ir dokumentų
klastojimą teistu Vadimu Pachomovu.
„Apibendrinant išdėstytus argumentus yra pakankamai pagrindo
daryti išvadą, jog Seimo narys Mindaugas Bastys šiurkščiai
sulaužė Seimo nario duotą priesaiką, (...) kadangi nuslėpė savo
ryšius su Rusijos valstybinių įmonių bei verslo atstovais bei
fiziniais asmenimis, veikė atstovaudamas ne Lietuvos, kuriai
prisiekė, bet kitos valstybės interesams, kurie kertasi su Lietuvos
Respublikos pamatiniu nepriklausomybės stiprinimo interesu“, –
tvirtinama apkaltos teikime.
Taip pat pabrėžiama, kad apie M.Bastį pateikta informacija
diskredituoja ne tik jį patį, bet ir visą Seimą.
Apkaltos procedūra
Susipažinęs su apkaltos iniciatyva Seimas turi sudaryti
specialiąją tyrimo komisiją, kuri įvertintų, ar yra pagrindas
pradėti apkaltą.
Jeigu padaroma išvada, kad toks pagrindas yra ir tam pritaria
visas Seimas, parlamentas kreipiasi į Konstitucinį Teismą
(KT) išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs
veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Apkaltos procesas Seime gali būti tęsiamas tik įsigaliojus KT
išvadai dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs
veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Sprendimą dėl Seimo nario pašalinimo iš Seimo priimamas, kai
už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių,
tai yra ne mažiau kaip 85.
Negavo leidimo dirbti su visiškai slapta informacija
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis praėjusį ketvirtadienį
pranešė gavęs VSD išvadą, kad tuometiniam parlamento
vicepirmininkui socialdemokratui M.Basčiui neturėtų būti išduotas
leidimas dirbti su visiškai slapta informacija.
VSD pateiktoje medžiagoje aprašomi M.Basčio ryšiai su
atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu
Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos
valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu
Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta
veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
Pats parlamentaras patvirtino pažįstantis visus šiuos asmenis,
tačiau atmeta įtarimus dėl jo pažeidžiamumo, vadindamas tai
interpretacijomis. Nepaisant to, jis pasitraukė iš Seimo
vicepirmininko pareigų ir atsisakė kandidatuoti į Socialdemokratų
partijos pirmininkus bei sustabdė narystę partijoje.