Aušra Maldeikienė atsigręžė į Seimo ūkininkus, kurie „vaidina nabagėlius“

Seimo narė Aušra Maldeikienė pirštu rodo į parlamentarus ūkininkus, kurie metines pajamas iš ūkio skaičiuoja milijonais eurų, tačiau naudojasi ūkininkams taikomomis mokestinėmis lengvatomis ir šias lengvatas ketina įtvirtinti iki gyvenimo galo.

A.Maldeikienė prakalbo apie kreipimąsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad Seimo nariai negalėtų kartu gauti pajamų iš Seimo nario algos ir iš ūkio.<br>Montažas
A.Maldeikienė prakalbo apie kreipimąsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad Seimo nariai negalėtų kartu gauti pajamų iš Seimo nario algos ir iš ūkio.<br>Montažas
A.Maldeikienė.
A.Maldeikienė.
R.Karbauskis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
R.Karbauskis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
K.Starkevičius.<br>T.Bauro nuotr.
K.Starkevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Mar 14, 2017, 11:07 AM, atnaujinta Mar 20, 2020, 10:04 AM

Politikė užsiminė apie kreipimąsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad Seimo nariai negalėtų kartu gauti pajamų iš Seimo nario algos ir iš ūkio.

Antradienį spaudos konferencijoje A.Madeikienė teigė, kad nemaža ūkininkų dalis yra ne tik pasiturintys, bet ir labai turtingi, valdo didžiulius žemės plotus. Kaip pavyzdį ji pateikė Seimo narį konservatorių Kazimierą Starkevičių. Politikė įvardino, kad jis valdo per 400 ha žemės ir neketina nusišalinti nuo balsavimo Seime, kuris susijęs su ūkininkams taikomomis lengvatomis.

Pasak politikės, visi Seime sėdintys ūkininkai privalo nusišalinti, kai Seimas svarstys lengvatų taikymą šiai žmonių grupei. „Valstiečių“ partijos vedlys ūkininkas Ramūnas Karbauskis žada atsitraukti nuo šio klausimo svarstymo. „Turėtume įdėmiai sekti, ar jie nedaro pagalbos sau“, – sakė Mišriai Seimo narių grupei priklausanti A.Maldeikienė.

Politikė mano, kad reikia inicijuoti kreipimąsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl tų Seimo narių, kurie kartu yra ir ūkininkai, ir gauna išmokas. „Konstitucija aiškiai ir tiksliai sako, kad Seimo narys privalo gyventi iš tų pajamų, kurias jis gauna Seime“, – sakė politikė.

„Galų gale kai yra tokios sistemos, į politinę valdžią ateina tie, kurie visą laiką iš mokestinių lengvatų išlošia ir jie tas mokestines lengvatas įtvirtina iki gyvenimo galo“, – kalbėjo A.Maldeikienė ir teigė, kad tai įrodo ir K.Starkevičiaus kalbos.

Politikė pažymėjo, kad pasižiūrėjus į Seimo narius, kurie yra ūkininkai, matoma, kad iš ūkininko veiklos gautos pajamos sudaro labai didelę Seimo nario pajamų dalį. „Nors Lietuvos Konstitucija reikalauja, kad Seimo narys gyventų iš tų pajamų, kurias gauna Seime. Čia susikuria savotiškas politinis antstatas. Šitos lengvatos padeda susikurti klasei, kuri tas lengvatas dar įtvirtina ir stiprina.“

Politikė pažymėjo, kad ūkininkams taikomos net 25 mokestinės lengvatos. Tai gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos, taip pat susijusios su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taikomos lengvatos degalams ir galimybė nemokėti tam tikrų turto mokesčio.

„Bendrai imant ūkininkai Lietuvoje buvo neįtikimai lengvatomis apkrauta grupė. Iki 2009 metų ūkininkai Lietuvoje nemokėjo mokesčių nei GPM, juridinės veiklos formos nemokėjo pelno mokesčio, jie nemokėjo jokių „Sodros“ įmokų. Netikiu pasaka, kad visi Lietuvos ūkininkai atsirado pumpuravimosi būdu“, – sakė Mišriai Seimo narių grupei priklausanti politikė A.Maldeikienė.

Pasak Seimo narės, visi kiti gyventojų sluoksniai susimetė ūkininkų tėvams išlaikyti ir dengia ūkininkų medicinos ir kitokias išlaidas.

Ūkininkams ir šiaip taikomas ne visiems įprastas 15 proc., o 5 proc. GPM tarifas. Geriausias pavyzdys – „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis. Balotiruodamasis į Seimą jis deklaravo 2015 metais gavęs 3,844 mln. eurų pajamų, bet sumokėjęs mokesčių tik apie 62 tūkst. eurų.

Politikė kaip pavyzdį pateikė be akcizo mokesčio įsigytų dyzelinių degalų žemės ūkyje kiekį tonomis. Nuo 2013 iki 2016 metų tokiu būdu valstybės biudžetas negavo 1 mlrd. 75 mln. eurų įplaukų.

Dėl gerokai mažesnių GPM, kai kuriais skaičiavimais, manoma, kad 2015 metais biudžetas negavo maždaug pusės milijardo įplaukų vien dėl lengvatų žmonėms, kurie ūkininkauja.

A.Stulginskio universiteto mokslininkų tyrimas ir kiti tyrimai rodo, jog mokestinės lengvatos daugiausia atitenka stambiesiems ūkininkams. Todėl Lietuvoje ryškiai pastebima ūkių stambėjimo tendencija. Ūkiai, kurie gauna ir dideles Europos dotacijas, labai dažnai apmokestinami labai mažai: „Tų pačių ūkininkų, kurie sėdi Seime, deklaracijos demonstruoja 1,3 proc. ar dar šiek tiek mažiau procento pajamų.“

„Mūsų visa visuomenė turi suprasti, kad ne šventoji dvasia ūkininkams duoda mokestines lengvatas, o tie patys mokytojai, tie patys gydytojai, kurie dvylika metų mokosi, jie iš tiesų kai kurioms grupėms leidžia gerai gyventi. Tai, kas Lietuvoje nesuvokiama, kad mokestinės lengvatos yra ne kieno nors gero charakterio bruožas, o kai kas už juos sumoka. Mokėti valstybės smegenimis už tai, kad pavalgytum, nelabai verta“, – kalbėjo A.Maldeikienė.

Ūkininkai priklauso prie tos gyventojų grupės, kuri savo apmokestinamąsias pajamas dar sumažina nelabai sąžininga veikla. Tokius teiginius politikė dėstė pasiremdama Valstybės audito ataskaita:

„Audito metu peržiūrėjus atrinktų 44 fizinių asmenų VMI pateiktas 2009–2012 metų pajamų mokesčio deklaracijas ir šių asmenų Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktas to paties laikotarpio finansines ataskaitas, nustatyta, kad 84 proc. šių ataskaitų iš 44 37 atvejų metinėse pajamų deklaracijose nurodyti prastesni žemės ūkio veiklos rezultatai nei finansinėse ataskaitose, bent vienus metus pateiktose NMA“, – citavo politikė.

Tarkime, 2012 metais fizinis asmuo ūkininkas VMI metinėje pajamų deklaracijoje nirodė 151 tūkst. litų nuostolių iš žemės ūkio veiklos, o tų pačių metų ataskaitoje, kuri pateikta NMA, jis nurodė gavęs 230 tūkst. litų pelno. Neteisingai deklaravę jie susimažina mokestines prievoles.

„Taigi jie ne tik atėjo ne į tą baliuką. [...] Prieš tai dar vaidino nabagėlius“, – palygino politikė.

„Niekas čia nekovoja nei su ūkininkais, nei su niekuo. Vieną kartą šioje šalyje turime suprasti, kad niekas iš nieko neatsiranda. Jei kas nors ko nors nesumoka, tai mūsų viešosios paslaugos yra prastesnės. Jei kas nors sugeba ateiti į visuomenės gyvenimą prisidėdamas prie jo mažai, tai kas nors kitas už tai moka. Ir dažniausiai mūsų šalyje moka aukštą kvalifikaciją turintys viešojo sektoriaus darbuotojai – bibliotekininkai, kurių algos komiškai mažos, kad gėda pasakyti, universitetų dėstytojai, kurių atlyginimai mažesni nei mokytojų, tie patys mokytojai ir gydytojai ar daugybė kitų žmonių“, – teigė A.Maldeikienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.