Jau ne vienoje rezonansinėje byloje paaiškėjo, kad nužudymu įtariami ar dėl to jau nuteisti asmenys buvo prižiūrimi probacijos darbuotojų. Maža to, vis garsiau kalbama, kad už šalį supurtančių nusikaltimų slypi naujoji žiaurių nusikaltėlių karta.
„Atkreipkit dėmesį į automobilius su labai egzotiniais pavadinimais iš Anglijos – parašyti su rusiškais keiksmažodžiais, BMW X6, BMW X5. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad žmonės su 9 klasių išsilavinimu užsidirbo automobiliui, po gatves važinėja ir ką daro? Tai yra tam tikra karta, fenomenas ir tam tikra laisvės išdava“, – sako policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir E. Šilerio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Komisare, šiandien premjeras pasakė, kad visuomenę sukrėtęs pagrobtos ir žiauriai nužudytos merginos nusikaltimas verčia kelti klausimus, ar teisinga buvo atsisakyti apylinkių inspektorių ar nepilnamečių reikalų pareigūnų policijoje, tai yra reformos pasekmė. Premjeras sako, kad būtent šie pareigūnai padėdavo valdyti padėtį, užtikrinti prevenciją. Ar sutiktumėte su tokia nuomone?
– Aš nelinkęs komentuoti premjero kalbų, nes negirdėjau jų tiesiogiai. Dėl apylinkės inspektorių ar nepilnamečių reikalų inspektorių – policija paskutinius 10 metų kryptingai ėjo naujo modelio link, įsteigė naujus bendruomenės pareigūnų, kurie pakeitė apylinkės inspektorius ir nepilnamečių reikalų inspektorius, etatus.
Tai tikslingi pareigūnai, vykdantys prevenciją. Jų Lietuvoje turime apie 120. Mes išgryninome funkcijas. Supraskime, kad pavadinimas nevykdo funkcijos.
Ar nepilnamečių reikalų inspektorius, ar veiklos pareigūnas, ar reagavimo pareigūnas iš esmės turi būti policininkas. Tie policininkai kaip buvo, taip ir yra – tiesiog yra aiškiai išskirtos funkcijos, kas vykdo prevenciją, reagavimą, policijos veiklą ir bendrąją ar individualią prevenciją.
Šios pareigybės yra ir, mūsų nuomone, darbas gana sėkmingai vykdomas. Nenorėčiau spėlioti, kas būtų, jei būtų, ir ar nusikaltimas galėtų įvykti ar negalėtų. Kiekvienas mes žmogiškai galime pasakyti, kad jei galėtume užkardyti tokio tipo nusikaltimą, jis, be abejo, būtų užkardytas.
– Dar vienas dalykas, kuris sieja merginos nužudymą su kitomis didelio rezonanso bylomis, tokiomis kaip Kražių skerdiko ar vaikžudyste Kėdainiuose įtariamo Gedimino Kontenio, yra tai, kad visus asmenis prižiūrėjo Kalėjimų departamento Probacijos tarnyba ir jos apskričių bei rajonų skyriai.
Kaip vertintumėte šios tarnybos darbą ir ar galima teigti, kad tarnyba neatliko savo funkcijų?
– Kadaise probacija buvo policijos viduje, tačiau tam tikru momentu priimtas sprendimas tai atskirti nuo policijos. Su etatais, pinigais, žmogiškuoju kapitalu tai perėjo Kalėjimų departamentui. Mes dirbame tiek, kiek įstatymas reglamentuoja mūsų pareigas probacijos srityje, bet savo nuožiūra policija stebi asmenis, linkusius nusikalsti, ar asmenis, kurie yra rizikos grupėje. Tikriausiai reikėtų kalbėti apie prevenciją – kaip padaryti, kaip valstybė turi reaguoti, kad tokių atvejų nebūtų.
Yra du svarbūs dalykai – priežastys ir pasekmės. Priežastys, kodėl tai vyksta, ir pasekmės – kaip tai vyksta. Mes dabar turime pasekmes ir pradedame galvoti, kodėl taip įvyko. Ne todėl, kad policininkas nestovėjo prie vieno ar kito namo kampo, o todėl, kad žmonių grupė ar tam tikra visuomenės dalis pasiekė tai, kad kitaip negali gyventi, tik darydami nusikaltimus – nesimoko, nesiintegruoja, klimpsta į alkoholizmą, narkotikus.
Tam yra tikros pasekmės. Tikrai nesakyčiau, kad yra didelė tragedija, kad per vieną dieną penki plėšimai ar nužudymai. Bendra kriminogeninė padėtis, žiūrint statistiškai, yra smarkiai gerėjanti. Nužudymų kadaise turėjom 4 kartus daugiau nei dabar, tačiau kiekvienas nužudymas yra tragedija.
– Kai kas kraupųjį merginos nužudymą lygina su tam tikrais nusikaltimais, įvykdytais 1990 m., kai masiškai vykdavo tokie nusikaltimai, sprogdinimai. Tačiau tuo metu veikė nusikalstamos grupuotės, susivienijimai, o čia yra žmonės iš mūsų, mūsų bendruomenės.
– Tai yra tam tikras fenomenas, kad tam tikras jaunimas, kuris nesiekia mokslų, karjeros, normalaus darbo, bando gyvenimą organizuoti taip – plėšdami automobilius, atiminėdami, vogdami ir padarydami baisiausius nusikaltimus. Tai yra pasekmės. Į priežastis pažiūrėkime ir pabandykime atsakyti – ne viena teisėsauga, o kompleksas veiksmų, prevencinės veiklos atstovai turėtų atsakyti.
Policijos funkcija yra ir turėtų būti tinkamai reaguoti, informuoti, teikti informaciją, kurią žinome. Mes žinome, kas užsiima negerais dalykais, kas girtuokliauja, gyvena iš pašalpų, kelia problemų kaimynams. Mes turime informuoti visas suinteresuotas tarnybas – savivaldybę, seniūną, socialinius darbuotojus, vaiko teises, tai ir darome.
– Šiuo atveju lyg visa atsakomybė kristų ant pareigūnų pečių. Juk yra ir daugiau tarnybų?
– Man kartais skaudu pasakyti, kad daug kas visur bando įžiūrėti policiją. Policija yra viena iš institucijų, galbūt viena iš svarbesnių, tačiau ji nėra pagrindinė. Tai, kas mums priklauso, – prevencija, mes tikrai tai darome. Labai patogu pasakyti, kad koks apylinkės inspektorius už viską atsakingas.
Taigi tie žmonės – ne policininkai. Policininkai yra atsakingi už policininkus, mes stengiamės padaryti darbą taip, kokius įgaliojimus mums suteikusi valstybė. Visos pareigos, numatytos įstatyme, yra vykdomos, o kokiu pavadinimu pareigūnas vykdo, sutikite, nėra labai svarbu.
Galime visus 4 ar 8 tūkst. policininkų pavadinti apylinkių inspektoriais ir tikriausiai niekas neišgelbės. Policininkas tikriausiai nesuras darbo tam žmogui ar nepasiūlys jo perauklėti, integruoti į visuomenę, padės seniūnija, visuomenė. Į tą pusę valstybė kryptingai eina ir tikriausiai eina teisingu keliu.
– Ar mes kalbame apie kartą žmonių, kurie nori lengvo gyvenimo, greitų pinigų? Ar galime sakyti, kad yra susiformavusi nauja nusikaltėlių karta, kurių dauguma yra gimę po nepriklausomybės?
– Ir sociologai, ir psichologai skirsto visas kartas. Žiūrint globaliai, viena karta yra po Antrojo pasaulinio karo, kita – po Vietnamo karo, kiti – po interneto revoliucijos. Pas mus paimkite laikotarpį iki 2003–2004 m, kai išvažiavimas į užsienį buvo labai apribotas ir darbo turėjimas ten buvo laikomas vos ne prestižo dalyku. Po to laiko atsirado daug nekvalifikuotų darbų, atsirado disbalansas.
Atkreipkite dėmesį į automobilius su labai egzotiniais pavadinimais iš Anglijos – parašyti su rusiškais keiksmažodžiais, BMW X6, BMW X5. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad žmonės su 9 klasių išsilavinimu užsidirbo automobiliui, po gatves važinėja ir ką daro? Tai yra tam tikra karta, fenomenas ir tam tikra laisvės išdava.
– Jei kalbėtume apie šios merginos nužudymą, apie pagrindinio įtariamojo gyvenimo būdą viešoje erdvėje yra daug informacijos – jis mėgo prabangų gyvenimą, demonstravo, kad mėgsta prabangą. Visa bendruomenė lyg žinojo, kad šeima nėra turtuoliai ar dirbantys labai gerus darbus, jų finansinė situacija kėlė tam tikrų abejonių – atsiradę prabangūs daiktai.
Kaip išėjo, kad nebuvo atkreiptas dėmesys? Gal tai ir yra rizikos zonoje esantys asmenys, kurie patys demonstruoja, kaip jie nori greitų pinigų, o po to viskas virsta nusikaltimais?
– Tai galėtų būti vienas iš kriterijų. Policija jau kelerius metus siūlo organizuoto nusikalstamumo užkardymo naujos redakcijos įstatymą. Tai yra civilinis turto konfiskavimas. Kai žmogus, neturėdamas legalių pajamų, pavyzdžiui, turi turto už daugiau nei 15 tūkst. eurų, privalėtų jį pagrįsti.
Ne jam privalėtų įrodyti, kur Anglijoje, iš kur parsivežei, bet tegu tas žmogus ir įrodo – toks žmogus, neaišku, ką veikiantis ir iš ko gyvenantis. Tai padėtų. Vakarų Europoje tai veikia gana seniai ir tai veiktų čia. Šiuo momentu tas įstatymas nepriimtas.
– Kaip aiškinate tai, kad valstybė neužtikrina, kad iš kalėjimų išėję nusikaltėliai nekeltų grėsmės visuomenei? Kalbant apie dabartinį atvejį, asmenys buvo teisti, turėjo reikalų su teisėsauga.
– Idealus modelis ar kalėjimo tikslas yra bausmė ir perauklėjimas, kad išeitų ir tai nepasikartotų. Deja, Lietuvoje tai neveikia. Turime labai daug recidyvo, pakartotinio nusikalstamumo, ir valstybei reikia darytis išvadas. Ne kartą buvo aiškinamasi dėl lagerinės sistemos, kad kalėjime sėdi visi vienu metu, baigia tikrai neblogą universitetą ir po to turime pasekmes. Matyt, reikalingos tam tikros investicijos, bet čia ne policijos kompetencijos dalykas.
– Bet jūs esate priversti turėti reikalų su jais. Jei jie išeina ir vėl ką nors padaro, aišku, kad policijai tenka imtis šių asmenų.
– Šie atvejai parodė, kad taip ir yra.
– Kalėjimų departamentas nuolat skelbia informaciją, kad nuteistųjų įkalinimo įstaigose smarkiai mažėja. Peršasi išvada, kad į laisvę išeina dalis nusikaltėlių, kurių niekas neprižiūri?
– Tai ir yra didžioji problema. Kažkuriais metais pagal sėdinčių kalėjime skaičių buvome gal antri Europos Sąjungoje nuo galo. Tai reiškia, kad gana didelis Lietuvos piliečių skaičius ir taip sėdi kalėjime. Tačiau neišsprendę socialinių problemų, mes kalėjimu nieko neišspręsime.
Turėsime tam tikrų momentų, greičiausiai būsime pirmi ir nelaikysime tų žmonių iki gyvos galvos už bet kokius nusikaltimus. Nesugebėję integruoti, atkalbėti, įtikinti, kad nusikalsti neapsimoka, mes turėsime tą patį vaizdą.
– Kokią įtaką norui nusikalsti gali turėti nebaudžiamumas ar per švelnios bausmės?
– Mokslininkai sako kitaip, kad ne bausmės griežtumas, o neišvengiamumas yra esminis momentas ir kriterijus. Lazda turi du galus, čia panašiai, kaip su mokesčiais – kai pakelsi mokesčius, nebūtinai daugiau surinksi. Jei padarysime neišvengiamumą, kaip su administraciniais nusižengimais už greitį – jei kai kuriais atvejais bauda būtų neišvengiama, bet paprasčiau skiriama, tikėtina, kad pažeidimų pamažėtų.
– Kokie yra tipiškų nusikaltėlių portretai?
– Tipinis portretas – tarp 20–30 metų, baigęs 9 ar 12 klasių, nedirbantis ar dirbantis sezoniškus darbus, besielgiantis provokuojamai, labai ryškiai besirengiantis, paprastai automobilis yra prabangios markės, nors nebūtinai naujausių metų. Vakarykštis įvykis Kaune, bandymas konfliktuoti su nėščia moterimi – pasižiūrėkite, tame įraše labai puikiai matyti, kaip atrodo šiuolaikinis jaunimas, kuris ir kelia daugiausia problemų.
– Ar tokių asmenų padaromų nusikaltimų daugėja?
– Nusikalstamumo tendencija yra gerėjanti, pačių įvykių mažėja. Faktas, kad internetas, žiniasklaidos priemonės tai labai greitai išviešina. Per kelias minutes „Facebook“ gali turėti 100 tūkst. peržiūrų ir kiekvienas lietuvis tą dalyką žinos. Tačiau mums kelia nerimą smurtiniai, nebūtinai patys sunkiausi nusikaltimai – smurto naudojimas ir smurto kultūra.
Dėl turtinių nusikaltimų visada sakome, kad gali tą daiktą apsidrausti, nusipirkti naują, tačiau sveikatos nesusigrąžinsi, o gyvybės – tuo labiau. Agresijos pas mus yra daug, o kartais už tai yra baudžiama gana liberaliai.
– Visuomenė po šių įvykių smarkiai įsibauginusi, kalba apie didelį nesaugumo jausmą. Ką galėtumėte pasakyti?
– Tikrai nematyčiau didelio pagrindo baugintis. Šiuo konkrečiu atveju asmenys yra sulaikyti, klausimų dėl jų pačių kaip ir nekyla. Įvykis yra išimtis, tikrai ne taisyklė.
Nematome didelės grėsmės ar baimės važiuoti, kad būsi apiplėštas ar nužudytas. Faktas, kad budrumas niekam netrukdo, SOS mygtukų įsivedimas į mobiliuosius telefonus ar programėlių instaliavimas, kai artimasis bet kada gali pasižiūrėti tavo buvimo vietą, tokiais atvejais tik pagelbėtų. Tačiau esam tikrai pakankamai saugi šalis.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
