Dėmesį skiria ne tam, kam reikia
Naujienų portalo lrytas.lt telefonu kalbintas Seimo opozicijoje esančio Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė matantis, kad žiniasklaidoje problemų yra, tačiau tokios įstatymų pataisos ir išorinė kontrolė nebūtų prasmingi. Pasak jo, žiniasklaidai svarbesnė vidinė atsakomybė.
„Mes turime privačią žiniasklaidą, ji konkuruoja tarpusavyje, kartais konkuruoja ir blogais dalykais, visokiomis laidomis ir publikacijomis, bet nemanau, kad tai būtų protingas, racionalus dalykas. Bet žiūrim, svarstom“, – sakė E.Gentvilas.
Paklaustas, ar pritartų tokioms įstatymo pataisoms, liberalas teigė kol kas nenorintis būti šiuo klausimu kategoriškas, bet greičiausiai, kad balsuotų „prieš“. Jis sakė, kad priėmus tokias įstatymų pataisas atskirti, kurios naujienos yra pozityvios, kurios ne, būtų itin sunku.
„Čia visada yra subjektyvu. Ir tas subjektyvusis požiūris tikrai nepadės rasti tiesos. Aš, pavyzdžiui, turiu apie kai kurias publikacijas katastrofišką nuomonę, o dalis žmonių vertina tuos dalykus labai pozityviai. Vat ir pasakykit, kas gerai, kas blogai“, – kalbėjo Seimo narys.
Jis taip pat teigė, kad kol kas anksti garsiai kalbėti apie galimą tokių pataisų žiniasklaidos teisės ribojimą, tačiau teigė, jog kišimasis į turinį gali priversti žmones manyti, kad spaudos laisvę stengiamasi riboti.
„Kam čia kišti nagus, jeigu nėra dalykų, kuriuos būtina spręsti? Man atrodo, kad „valstiečiai“ apskritai per daug bando per moralinę prizmę vertinti, o tie moraliniai dalykai vienam vienokie, kitam kitokie, todėl rasti bendrą vardiklį visada sunku.
Man atrodo, kad reikia spręsti kitus dalykus, kurie nėra moralinio vertinimo dalykai. Tai yra lengvatinio apmokestinimo dalykai žiniasklaidai ir panašūs reikalai, šiuo atveju pirmiausia kalbėčiau apie regioninę žiniasklaidą, kuri šiuo metu išgyvena tikrai sunkius laikus“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Siūlė rodyti „Teletabių“ filmus
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis sakė, kad kai išgirdo apie tokias siūlomas pataisas, nepatikėjo ir manė, kad tai – klaida.
„Aš manau, kad tai absurdas. Man iš pradžių net atrodė, kad tai klaida. Nepatikėjau, kad žmonės tokią nesąmonę parašytų. Aš pasiūliau „Teletabių“ filmuką rodyti prie kiekvieno reportažo, kuris galėtų sukelti neigiamus jausmus, kad atsvertų. Iš tikro, tai skamba absurdiškai.
Bet po to paaiškėjo, kad tai tikra pataisa, kuri yra registruota ir žmonės yra pasirengę ją ginti. Man tai nei priimtina, nei logiška“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Jis mano, kad tokias siūlomas pataisas galėjo iššaukti „valstiečių“ negebėjimas susidoroti su kliuvusia atsakomybe ir visuomenės spaudimu.
„Tai yra nauji politikoje žmonės, susidūrę su didele kritika, skaidrumo poreikiu ir „Lietuvos rytas“ juos apšvietė – ir Karbauskį, ir kitus. Tai tas nesusitvarkymas su tuo spaudimu iš visuomenės ir lemia, po to tuos juodųjų sąrašų (žurnalistų – aut.) ir gal net tokių pataisų atsiradimą“, – sakė konservatorių lyderis.
Jis sakė manantis, kad tokios pataisos Seime nepraeis net pateikimo stadijos.
Įstatymo pataisos sukėlė juoką
Socialdemokratas Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas pareiškė nuomonę „Facebook“ tinkle:
“Seimo narys (....) susirinkusius žurnalistus maloniai nustebino savo išsamiais, neatremiamais argumentais grįstais paaiškinimais dėl milžiniškos pinigų sumos, neaiškiomis aplinkybėmis atsiradusios ir STT aptiktos gerbiamo Seimo nario automobilio bagažinėje.
Nors oponentai kaltina gerbiamą Seimo narį kyšio gavimu, tačiau sunku nepatikėti paaiškinimu, jog pinigus atsitiktinis praeivis į neapdairiai neužrakintą automobilio bagažinę pasidėjo tiesiog pasaugoti, kol apsipirks šalia esančiame prekybos centre“...
Čia būtų pozityvi ar negatyvi informacija? Prie kurių 50 proc. redaktorius turėtų ją pridėti?
Šiaip, smulkintis nereikėtų. Siūlyčiau registruoti Minčių ministerijos steigimo projektą, kuri užtikrintų, jog „nepozityvas“ apskritai viešumos nepasiektų ir gerokai palengvintų žurnalistų bei redaktorių darbą.“
Savo nuomonę išsakė ir Vilniaus miesto meras liberalas Remigijus Šimašius: „Kaip vertintumėte šalį, kurioje veiktų toks įstatymas?
Deja, tokios leopoldiškos iniciatyvos kyla ir Lietuvoje.
Jei Seimas dar neišprotėjo, tai ši pataisa bus atmesta aiškia dauguma.
„10. Kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, programos vedėją ar kitą asmenį), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį. Kai viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis yra tas pats asmuo, jis atsako už savo visuomenės informavimo priemonės turinį. Visuomenės informavimo priemonės turinyje turi būti ne mažiau kaip 50 procentų teigiamos (pozityvios) informacijos ir ji pateikiama informacinės programos pradžioje ar pirmuosiuose leidinio puslapiuose.“
