Tai numatančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas Seimo
sekretoriate registravo „valstiečiai“ Dovilė Šakalienė,
Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas.
Parlamentarai siūlo numatyti imperatyvią nuostatą, kad
informavimo priemonės turinyje „turi būti išlaikytos proporcijos
tarp teigiamos (pozityvios) ir neigiamos informacijos“. Pataisomis
numatoma, kad pozityvi informacija turi sudaryti ne mažiau kaip 50
procentų viso turinio, o pozityvios žinios būtų pateikiamos
„informacinės programos pradžioje ar pirmuosiuose leidinio
puslapiuose“.
Projekto rengėjai pabrėžia, kad žiniasklaida yra vienas
svarbiausių informacijos šaltinių apie valdžios institucijų
darbą bei jo vertinimą, laikoma „demokratijos garantu“,
užtikrinančiu visuomenės informavimą apie jai svarbius įvykius,
formuojančiu visuomenės nuomonę bei kontroliuojančiu valdžios
institucijos veiksmus.
Teigiama, kad korupcijos skandalai, valdžios
pareigūnų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, viešųjų ir
privačiųjų interesų supainiojimas bei kitos problemos
nušviečiant politinio gyvenimo aktualijas itin dažnai atsiduria
žiniasklaidos akiratyje, o tai skatina visuomenės nusivylimą.
„Neigiamos informacijos vyravimas politinės komunikacijos
kanaluose skatina visuomenės nusivylimą valdžios institucijomis ir
nusišalinimą nuo politinio gyvenimo, taip pat nepasitikėjimą
žiniasklaidos priemonėmis ir jose pateikiama informacija“, –
iniciatyvą aiškina parlamentarai.
Pasak jų, nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis bei
žiniasklaida „dažnai išauga dėl nestabilios ekonominės
situacijos valstybėje, dėl per didelio dėmesio neigiamai
informacijai“.
„Tačiau akivaizdu, jog labai trūksta kokybiškos informacijos,
kuri leistų žmonėms įgyti daugiau žinių ir informacijos apie
politikoje vykstančius procesus, pvz., susipažinti su rinkimuose
dalyvaujančiais politikais, suprasti valdžios svarstomus visuomenei
aktualius klausimus ir priimamus sprendimus“, – argumentus išsako
politikai.