Rimvydas Valatka apie siūlomas „valstiečių“ pataisas: „Jas turėtų vertinti psichiatras“

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai pribloškė absurdišku pasiūlymu – trys Seimo nariai siūlo priimti įstatymo pataisas, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją.

R.Valatka tokias pataisas pavadino antikonstitucinėmis.<br>M. Patašiaus nuotr.
R.Valatka tokias pataisas pavadino antikonstitucinėmis.<br>M. Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 17, 2017, 9:45 AM, atnaujinta Apr 7, 2017, 8:21 PM

Pataisas pateikę „valstiečiai“ Dovilė Šakalienė, Robertas Šarknickas ir Zenonas Streikus siekia, kad pusė žiniasklaidoje nurodomos informacijos būtų teigiama, tačiau žurnalistas Rimvydas Valatka teigė, kad toks pasiūlymas yra antikonstitucinis, o jį pateikusiems parlamentarams turėtų būti keliama apkalta.

„Pirmiausia manau, kad tai turėtų vertinti ne žurnalistai, o psichiatrai. Šiomis pataisomis aiškiai pažeidžiamas Konstitucijos 44 straipsnis, kur sakoma, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama, o valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių.

Kitaip sakant, šitas siūlymas yra antikonstitucinis, o ir elgesys teikiant tokias pataisas taip pat yra antikonstitucinis. Mano supratimu, tai jau yra apkaltos dalis. Taip apribojama spaudos ir žodžio laisvė, kurias garantuoja Konstitucija“, – sakė R.Valatka.

Apžvalgininkas įsitikinęs, kad pataisas pasiūliusiems Seimo nariams reikėtų pradėti apkaltos procesą, nes jie žinodami, kad tokios įstatymo pataisos pažeidžia Konstituciją, vis tiek jas siūlo.

Skirstyti būtų neįmanoma

Jei tokios įstatymo pataisos būtų priimtos, pasak R.Valatkos, atskirti, kuri informacija teigiama, o kuri neigiama, būtų faktiškai neįmanoma.

„Nebereikėtų skirstyti todėl, kad techniškai tai yra neįmanoma, – įvedama cenzūra. Tada reikia grąžinti „Glavlitą“ ir tik jis galėtų žiūrėti.

Man yra tekę dirbti, kai taip buvo žiūrima į tekstus – tada buvo institucija, kuri vadinosi „Glavlit“ ir rūpinosi cenzūra. Tik jie gali prižiūrėti, nes redakcija pati nuspręsti negalėtų“, – kalbėjo R.Valatka.

Jis pateikė pavyzdį iš krepšinio srities. Tarkime, Panevėžio „Lietkabelis“ nugali Kauno „Žalgirį“: panevėžiečiams tai gera naujiena, o štai Kauno gyventojams – ne.

„Prie didžiosios dalies informacijos kils toks klausimas, kaip skelbti, nes Panevėžiui tokia naujiena gera, Kaunui – bloga, o Vilniui tai išvis neaktualu. Tik partijos CK tokius klausimus galės spręsti“, – sakė R.Valatka.

Pasak jo, šis įstatymo projektas panaikina žodžio ir spaudos laisvę – jį priėmus žiniasklaida taptų propagandos priemone.

„Jeigu tas pataisas pateiktų Petras Gražulis ar Aušra Maldeikienė, sakyčiau, kad tai destrukcijos elementas, o kadangi tai pateikė Seimo valdančios daugumos atstovai, visa tai reiškia, jog jie siekia, kad jis būtų priimtas. Niekas nesiūlo įstatymo pataisų, kad šiaip sau pažaistų“, – kalbėjo R.Valatka.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.