Mero pareigas socialdemokratas V.Brazys su metų pertrauka, kai dirbo savivaldybės mero pavaduotoju, ėjo nuo 2000-ųjų.
Pastaruoju metu 70-metis savivaldybės vadovas turėjo sveikatos problemų, tačiau savaitę kitą pasigydęs visada grįždavo į darbą.
Visi tikėjosi, jog ir šį kartą V.Brazys, pasigydęs Santariškėse, tęs darbus, tačiau lemtis buvo kitokia.
Marijampoliečiai gyrė merą
Prie įėjimo į savivaldybės salę, kurioje šeštadienį gėlėse ir vainikuose paskendo urna, buvo padėti bene svarbiausi V.Brazio apdovanojimai – Marijampolės garbės piliečio bei 2012 m. Lietuvos savivaldybių asociacijos įteiktas „Auksinės krivūlės riterio“ ženklas.
Atiduoti paskutinę pagarbą ilgamečiam merui nuo vidurdienio ėjo ne tik įvairių įmonių bei organizacijų atstovai, bet ir pavieniai marijampoliečiai.
„Geras buvo žmogelis, galėjo dar pagyventi“, – graudinosi gerokai prieš šermenų pradžią į savivaldybę atėjusi garbaus amžiaus moteris.
„Gaila mero. Jis labai ilgai dirbo, kai kas sako – per ilgai. Bet kad jis išmanė reikalus, puikiai tvarkėsi. Kažin, ar kitas meras bus toks?“ – svarstė į šermenis atvykusi pensininkų pora.
Marijampoliečiai apie V.Brazį atsiliepia šiltai: „Buvo nepasipūtęs, nevaidino didelio pono. Anksčiau, kai laikydavo gyvulių, per pietus jis važiuodavo namo melžti karvės. Pats žolę aplink sodybą nusišienaudavo.
Meras turėjo gerą jumoro jausmą, su žmonėmis kalbėdavosi paprastai, be skambių frazių ir apsimetimo“.
V.Brazys bus laidojamas sekmadienį po mišių šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje Ožkasvilių kaimo kapinėse.
Šiame kaime V.Brazys su pedagoge žmona Birute gyveno prieš pusšimtį metų statytame bei atnaujintame giminės name, užaugino du sūnus.
Miesto valdžioje – du dešimtmečius
V.Brazys gimė netoli Marijampolės esančiame kaime ir nuo gimtinės pernelyg nenutolo.
Po studijų Lietuvos veterinarijos akademijoje Balsupių kolūkyje dirbo zootechniku, vėliau – žemės ūkio bendrovės „Suvalkija“ pirmininko pavaduotoju, Marijampolės rajono Žemės ūkio valdybos viršininku, apskrities valdytojo pavaduotoju, Žemės ūkio departamento direktoriumi.
1999-aisiais jis vadovavo bendrovei „Marijampolės agrochemija“ ir tais pačiais metais tapo žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ pirmininku.
2000-aisiais jis buvo išrinktas į savivaldybės tarybą bei merus.
Marijampoliečiai pasitikėjimą V.Braziu išreiškė ir 2015 metais, kai pirmą kartą Lietuvoje merai buvo renkami tiesiogiai.
V.Brazį pažįstantys žmonės pabrėžė, jog meras mokėjo susikalbėti su įvairių pažiūrų pašnekovais, visuomet buvo paprastas ir nuoširdus.
2004-aisiais V.Braziui už ilgametį darbą ir nuoseklų rūpestį Marijampolės ekonomine, socialine ir kultūrine plėtra buvo suteiktas nusipelniusio marijampoliečio vardas, o 2012-aisiais – Marijampolės garbės piliečio vardas.
