Nejaugi kiekvienas čigonas gali lengva ranka atimti gyvybę kitam žmogui? Psichologas Andrius Kaluginas čigonų tautą pažįsta iš arti.
2011–2013 metais jis dirbo su Kirtimų ir Eišiškių čigonais vykdydamas ES socialinės integracijos projektą.
– Ar teisinga šio baisaus nusikaltimo paaiškinimų ieškoti remiantis čigonų tautos ypatumais? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Kalugino.
– Nusikaltėlių yra visose tautose – nemanau, kad čia reikėtų ieškoti priežasčių. Kiek žinau, čigonai patys pasmerkė įtariamuosius. Kaltųjų reikia ieškoti teisine prasme. Bet koks nusikaltėlis turi būti tinkamai nubaustas. Socialine prasme nereikėtų ko nors konkrečiai išskirti ir dėl to kaltinti.
– Ką čigonams reiškia žmogžudystė? Dainininkas Ištvanas pasakė, kad jiems tai – baisi nuodėmė. Ar tai tiesa?
– Jiems nepaprastai svarbu yra tikėjimas. Ir žodis „nuodėmė“ jiems – ne tuščias žodis. Dauguma – kokie 95 proc. – mano sutiktų čigonų buvo labai tikintys žmonės: katalikai arba stačiatikiai.
Vadinamasis čigonų teismas labai susijęs su religija. Žmogžudystė – tai riba, kurią retas čigonas peržengs. Jis gali pavogti, gali apgauti, gali užhipnotizuoti, gali vykdyti kitą neteisėtą veiklą, bet žmogžudystė čigonams tikrai yra labai baisi nuodėmė.
Nors daugelį mano sutiktų čigonų galima laikyti asocialiais, žmogžudžių tarp jų, ko gero, yra ne mažiau ir ne daugiau nei tarp lietuvių, lenkų, rusų ar gruzinų.
– Kodėl tas tikintis čigonas nelaiko nuodėme sukčiavimo ar vagystės?
– Jie turi legendą, kuria labai tiki. Esą kai Jėzus Kristus buvo nukryžiuotas, jis labai kentėjo dėl įkaltų vinių. Čia atėjo čigonas ir pavogė vieną vinį – ištraukė iš kryžiaus. Taip jis sumažino nukryžiuoto Jėzaus kančias. Už tai Jėzus leido jiems vogti. Jie laikosi šios legendos, ir vagystė jiems nėra nuodėmė.
– Ar galima sakyti, kad čigonai turi atskirą etikos kodeksą elgesiui su savais ir su svetimais?
– Taip. Dauguma šios tautinės mažumos atstovų, ypač tie, kurie gyvena bendruomenėse, turi savo etikos kodeksą. Ten yra aiškiai nurodyta moters vieta, vaikų vieta, vyrų vieta.
Visus kitus, ne čigonus, jie vadina vienu žodžiu – „gadžo“. Tai yra baltieji žmonės. Čigonai griežtai laikosi savo etinių taisyklių ir tradicijų. Tam yra paskirti seniūnai, tam jie turi baronus, vadinamąjį čigonų teismą, kurio bijo kaip velnias kryžiaus.
Tačiau šie etikos principai retai taikomi, kai jie bendrauja su „kitu“ pasauliu.
– Kaip čigonų bendruomenė ir šeimos žiūri į žmogžudžius? Ar tikėtina, kad įtariamieji I.Strazdauskaitės nužudymu taps atstumtaisiais, ar vis tiek bus užjaučiami ir palaikomi?
– Šiaip čigonai yra labai solidarūs su savo tautiečiais. Tikėtina, kad jie bandys užjausti ir suprasti. Tačiau bet kuriuo atveju nusikaltėliai turėtų būti pasmerkti čigonų bendruomenės.
– Kas laukia jaunutės vieno pagrindinio įtariamojo žmonos, jeigu jis iki gyvos galvos sės į kalėjimą? Ar jai bus galima išsiskirti ir iš naujo tekėti?
– Moterys čigonų bendruomenėje nelabai turi balso teisę, nebent tai barono žmona. Jos likimą turėtų spręsti sueiga, seniūnų taryba. Manau, kad jeigu tas vyras bus pasmerktas pačios romų bendruomenės, jo žmonai bus atrištos rankos, ir kiti tautiečiai ja pasirūpins. Svarbiausia, kad ji nesėstų į kalėjimą.
– Dėl ko?
– Tarp čigonų labai gaji praktika – žmonos atlieka bausmę už savo vyrus. Svarbu, kad tai merginai nebūtų pripudruotos smegenys, esą ji turėtų prisiimti vienokią ar kitokią atsakomybę, kad sušvelnintų bausmę savo vyrui.
Pavyzdžiui, kad nesugalvotų pasakyti, jog ji buvo šio nusikaltimo sumanytoja. Jeigu žmona nėra teista, ji neretai prisiima vyro kaltę, ir tai yra garbės reikalas.
Tada ji sėstų į kalėjimą už vyrą. Kadangi vyrai dažniausiai būna jau teisti, jiems gresia daug griežtesnė bausmė. Moteriai skiriama švelnesnė bausmė, tad kalėdama ji dar bando pastoti. Jei tai pavyksta, ji dar greičiau grįžta į laisvę.
