L.Šlekienė pasakojo, kad su L.Asanavičiūte dirbo ir buvo
draugės. Abi merginos ėjo budėti prie televizijos bokšto.
„Ėmė burtis žmonės, mes su Loreta buvome prie pat
televizijos bokšto. Už mūsų nugarų buvo jau stiklinė siena,
gyvą eilę žmonės sudarė“, – prieš 26 metus vykusius įvykius
prisiminė L.Šlekienė.
Ji pasakojo, kad ėmė šaudyti kareiviai, pradėjo byrėti
pastato stiklai.
„Mes atsitraukėme, kad jie nesužeistų. Buvo labai baisu,
šaukė žmonės: „Gėda fašistams“, „Lietuva“.
Pasak L.Šlekienės, vėliau kažkas sušuko: „traukitės,
važiuoja tankas“. Moteris buvo susikibusi su drauge rankomis, iš
tolo matė tankus.
„Man kojos susipynė, griuvau aukštielninka, dar šaukiau:
„Duok man ranką!“. Daugiau aš jos nemačiau“, – tragiškus
įvykius ir išsiskyrimą su L.Asanavičiūte prisiminė
nukentėjusioji.
Moteris sakė, kad jos kojos susipynė su kažkieno kojomis, ji
niekaip negalėjo atsikelti. Paskui pamatė prieš save tanko
vikšrus.
„Pajutau siaubingą spaudimą. Aš šaukiau, pajudėti
negalėjau. Tada tankas sustojo, mačiau žmogų, šalia manęs irgi
gulėjo žmogus. Tankas sustojo ir pasisuko, o kažkoks vyras rodė
ženklus, kaip važiuoti, kad nuvažiuotų nuo mūsų“, – teismui
pasakojo L.Asanavičiūtės draugė.
L.Šlekienę kažkas ištraukė už pažastų ir papėdėje
paguldė ant žemės. Žmonės ją ramino, kad viskas bus gerai,
kažkas siūlė nuvežti į ligoninę. Moteris savo kūno nejautė nuo
juosmens.
„Man buvo atviras šlaunikaulio lūžis, sumaitoti abiejų kojų
raumenys, žaizdos, sutraiškyti kairės kojos raumenys“, –
pasakojo nukentėjusioji.
Kaip žuvo jos draugė L.Asanavičiūtė, ji nematė.
Teismas posėdyje pirmadienį apklausė ir dar dvi
nukentėjusiąsias. Jos pasakojo apie sovietų agresiją ir prie
Spaudos rūmų, ir prie televizijos bokšto. Viena jų padėjo nešti
prie televizijos bokšto sužalotus žmones.
Ankstesniuose teismo posėdžiuose apklausti Sausio 13-osios
naktį prie televizijos bokšto žuvusių asmenų artimieji: teismui
liudijo žuvusių vilniečio Dariaus Gerbutavičiaus ir kauniečio
Tito Masiulio motinos, apklausta ir žuvusio Apolinaro Juozo
Povilaičio sutuoktinė.
Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena
didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų
istorijoje. Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų
– apie tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien
kaltinamasis aktas – 13 tomų.
Kadangi nemaža dalis nukentėjusiųjų yra garbaus amžiaus,
serga sunkiomis ligomis, neretai jie praneša, kad į posėdį
neatvyks. Tada teismas skelbia ikiteisminio tyrimo metu duotus
parodymus.
Šią bylą teismas pradėjo nagrinėti 2016 metų sausį. Per tą
laiką paskelbti procese nedalyvaujančių kaltinamųjų parodymai,
apklausti byloje dalyvaujantys du kaltinamieji – Genadijus Ivanovas
ir Jurijus Melis. Taip pat apklausti liudytojai.
Daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų kaltinami karo
nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Visi, išskyrus
G.Ivanovą ir J.Melį, teisiami už akių. Dauguma kaltinamųjų
gyvena Rusijoje ir Baltarusijoje, šios šalys atsisakė suteikti
Lietuvai teisinę pagalbą.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams
daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir
televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių
organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti
šeši asmenys. Jie atliko teismo skirtas laisvės atėmimo bausmes.
Byla dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui pirmyn
pasistūmėjo priėmus įstatymo pataisas dėl teismo proceso už
akių.
Pirmadienį į teismo posėdį atvykęs prorusiškų pažiūrių
visaginietis Jurijus Subotinas bandė sukelti sąmyšį.
„Čia spektaklis – nėra nė vieno nukentėjusiojo su klausos
aparatu“, – šaukė jis.
Vyras pasibaigus posėdžiui išėjo į salės vidurį ir savo
kalbomis bandė atkreipti susirinkusiųjų dėmesį. Jis taip pat
piktinosi nukentėjusiems mokamomis pašalpomis – esą kaip
gyventojas turi žinoti, už ką jos mokamos. Nemažai per
kruvinuosius Sausio įvykius nukentėjusių asmenų patyrė akustines
traumas.
Pasipiktinę proceso dalyviai ragino jį išeiti iš teismo
salės, J.Subotinui išvaryti prašė konvojaus pagalbos.