„Sakyčiau, jie baiminasi galimo protestų augimo, jų
masiškumo, svarbiausia, ko jie šiandien siekia – užkirsti kelią
tam masiškumui, vadinasi, nori veikti pakankamai šiurkščiai
slopindami protestus, įskaitant ir jėgos panaudojimą“, – BNS
sakė Baltarusijoje įsikūrusio Europos transformacijos centro
vadovas Andrejus Jegorovas.
Jo teigimu, protestai yra susiję su ekonominiais, ne politiniais
reikalavimais, ir fizinė jėga, jei to prireiks, bus panaudota
būtent prieš paprastus protestuotojus, ne tik opozicijos atstovus.
„Jie (Baltarusijos valdžia – BNS) nori paaiškinti, kad tai
yra ne vidiniai protestai, organizuoti pačioje Baltarusijoje, o yra
inspiruoti iš išorės, kaip situacijos destabilizavimas šalyje
siekiant Maidano, karo ar dar ko nors blogo. Ir tai gyventojų akyse
pateisina galimą brutalios jėgos naudojimą“, – svarstė
politologas.
Jis teigė, kad A.Lukašenkos žodžiuose apie Lietuvoje ar
Lenkijoje neva parengtus keliasdešimt ginkluotų kovotojų „nėra
nė krislo tiesos“ ir tai, kartu su protestais, yra ženklas
Vakarams keisti savo santykių su Baltarusija atnaujinimo politiką.
„Ir anksčiau mes matėme tokių propagandinių pareiškimų,
kada 2006 metais televizija rodė net tokį „kovinį filmą“, kad
protestuotojai neva norėjo mėtytis nunuodytomis žiurkėmis, rado
butelių su padegamuoju skysčiu, nors buteliai buvo plastikiniai ir
panašiai. Mes tai jau matėme, tad čia nieko naujo. Rimtai į tai
reaguoti neįmanoma.
Svarbiausia, ką reikėtų turėti omenyje
Vakarų valstybėms, yra tai, kad reikėtų peržiūrėti savo
požiūrį į Baltarusiją, tą romantizuotą žvilgsnį į
bendradarbiavimą, kuris susiklostė per pastaruosius metus. Nes ilgą
laiką, nuo santykių atnaujinimo politikos pradžios, praktiškai nuo
2014-ųjų, ypač po įvykių Ukrainoje, Baltarusijai už jos kaip ir
neutralią poziciją Vakarai ėmė atleisti už žmogaus teisių
pažeidimus, ėmė priimti šį režimą tokį, koks jis yra, nors jis
visiškai nepasikeitė“, – kalbėjo ekspertas.
Jis prognozavo, kad ir toliau bus naudojama jėga prieš
protestuotojus, jie bus sulaikomi, tačiau abejojo, ar valdžia ryšis
kelti baudžiamąsias bylas sulaikytiesiems, nes tai reikštų naujus
politinius kalinius. Jų režimui, ypač santykiuose su Vakarais, anot
politologo, šiuo metu visiškai nereikia.
A.Jegorovo teigimu, kovo 25-ąją, kai Baltarusijoje minima
neoficiali Laisvės diena, Minske planuojamas didelis protestas,
galintis sutraukti ir dešimtis tūkstančių žmonių. Jam leidimas
dar nėra išduotas.
A.Jegorovas sako, kad valdžia tam intensyviai
rengiasi „keldama isteriją masinės informacijos priemonėse dėl
tariamų ginkluotų kovotojų“. Jis svarsto, kad pavasarį
prasidėję protestai gali vykti ir vasarą, ir persikelti net į
rudenį, „jei Vyriausybė nesiims aktyvių socialinės politikos
priemonių“.
Kartu jis pabrėžė, kad baltarusiams šiuo metu svarbios ne
politinės permainos, o ekonominės politikos pasikeitimai, todėl
opozicijos keliami politiniai klausimai turi gana nedidelės
reikšmės protestams.
„Protestai turi ekonominį pobūdį, t. y. vyksta dėl
užsitęsusios ekonominės krizės, krintančio gyvenimo lygio, dėl
socialinio spaudimo, kuris ir iškyla į paviršių per šiuos
masinius protestus. „Veltėdžių“ mokestis, kuris išprovokavo
šias akcijas, yra pasekmė, bet ne priežastis.
Net jei dekretas bus
atšauktas, jis nenuslopins protestų bangos (...). Žmonės į
protestus renkasi atsakydami į opozicijos kvietimą, bet ne dėl to,
kad juos kviečia opozicijos lyderiai, nekelia politinių reikalavimų
ir protestuoja ne palaikydami opoziciją, bet vedini kovos už savo
ekonomines teises“, – aiškino politologas.
Jo teigimu, opozicija, nepaisant bendrų interesų, ir toliau
lieka susiskaldžiusi į du esminius blokus – Nacionalinį
baltarusių kongresą bei centro dešinės koaliciją, kurią sudaro
krikščionys demokratai bei judėjimas „Už laisvę“, kitos
partijos. Dalis opozicijos protestuose nedalyvauja.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto dėstytojas Vytis Jurkonis sutinka su kolega sakydamas, kad
A.Lukašenka savo pareiškimais nušauna du zuikius: įspėja kovo
25-osios ir vėlesnių akcijų dalyvius apie būsimą valdžios
reakciją bei sudeda saugiklius pateisinti galimai agresijai prieš
protestuotojus.
„Susireikšminti Lietuvai čia nematau prasmės – esame
geografiškai patogi kaimynė, kurių sostines skiria mažiau nei 200
kilometrų. Tiesa, čia įsikūręs Europos humanitarinis
universitetas, yra Baltarusijos žmogaus teisių namai, dėl saugumo
sumetimų Vilniuje vyksta ne vienas renginys apie situaciją
Baltarusijoje.
Kaimyninėje Lenkijoje štai yra vienintelė
nepriklausoma televizija „Belsat“. Maža to, tiek Lenkija, tiek
Lietuva yra gana aktyvios Briuselyje Baltarusijos klausimais, tad iš
dalies tai paaiškina, kodėl A.Lukašenka „kabinasi“ prie
mūsų“, – teigia V.Jurkonis.
Anot jo, anksčiau būta epizodų, kai A.Lukašenkai kliūdavo
švedų ar vokiečių diplomatai, Baltarusijos prezidentas savo
retorikos puolimo taikinius renkasi pagal tai, kas tuomet naudinga.
A.Lukašenka antradienį pareiškė, kad Lietuvoje galėjo būti
rengiami kovotojai, organizavę provokacijas jo šalyje. A.Lukašenkos
teigimu, dėl ginkluotų provokacijų rengimo sulaikyta kelios
dešimtys asmenų.
„Stovyklos buvo įrengtos Ukrainoje ir, regis, Lietuvoje ar
Lenkijoje. Negaliu tvirtai pasakyti – kažkur ten. Pinigai keliavo
per Lenkiją ir Lietuvą“, – Mogiliove pareiškė A.Lukašenka,
jį citavo valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
Pastaruoju metu Baltarusijoje vyksta vieni masiškiausių
protestų šalies istorijoje, kuriuos išprovokavo prieštaringai
vertinamas „veltėdžių mokestis“, kurį prezidentas įvedė
neturintiems nuolatinio darbo asmenims.
Po protestų sulaikyti keli
šimtai asmenų, praėjusią savaitę pradėta byla dėl 50-ies
žmonių, prieš tai nuteisti 43 ankstesniuose protestuose dalyvavę
asmenys, jiems skirtos kelių parų arešto bausmės. Tarp
nubaustųjų buvo keturi žinomi opozicijos lyderiai.