Apie vokiečių karininką, kuris nespėjo į nuvažiuojantį traukinį ir buvo mirtinai sužalotas tuo metu oro ataką pradėjusių priešo pajėgų, Sadūniškių kaimo, esančio vos dvi dešimtys kilometrų nuo Vilniaus, gyventojai kalba jau ne vieną dešimtmetį.
Pasakojama, kad traukiantis vokiečių kariuomenei, 1944-ųjų liepą žuvęs karininkas vietinių žmonių buvo palaidotas ten pat, kur buvo rastas nuvažiavus traukiniui – prie geležinkelio bėgių. Simboliška, bet vos už poros metrų buvo palaidotas ir rusų kareivis, kurio palaikai vėliau iškasti ir amžino poilsio atgulė kapinėse, o apie čia mirusį vokietį prisimindavo tik kaimo žmonės. Ilgainiui tai imta laikyti labiau legenda nei istoriniu faktu.
Istorijos entuziastai pradėjo paieškas
Karo istorijos klubo „Wiking“ nariai jau senokai svarstė apie galimybę patikrinti, ar iš tiesų ties geležinkeliu palaidotas vokiečių karys ir, nors skamba neįtikėtinai, palaikai buvo atrasti.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad vienas iš kolegų, besidominčių karo istorija, perpasakojo vietinių gyventojų pasakojimus ir kilo mintis pradėti šias paieškas. Kreipėmės į Kultūros vertybių globos tarnybą ir šiandien pradėjome darbus“, – pasakojo vienas iš paieškų iniciatorių Mantas Trinkūnas.
Nors iš pradžių atlikti kasinėjimai nedavė jokių rezultatų, nuojauta kuždėjo, kad reikia ieškoti toliau: „Prieš važiuodami į vietą domėjomės karo veiksmais šioje gyvenvietėje ir paaiškėjo, kad jie buvo labai aktyvūs, tad tikėjomės, kad paieškos nebus bevaisės“, – kalbėjo jis.
Ryte pradėjus kasimo darbus, spėjamoje vietoje buvo iškasta kelių kvadratinių metrų teritorija, bet joje jokių ženklų, kad čia galėtų būti palaidotas žmogus, nebuvo.
Kapo duobėje – liūdnas vaizdas
„Pamenu, kai vaikščiojau į mokyklą pro šią vietą, kokiais 1986-aiais, tai vaikai stumdydavosi ir vis gąsdindavo draugus, kad nustums kurį nors ant kapo. Jis nebuvo niekaip pažymėtas, bet visi apie tai kalbėjo. Apie tai pasakojo ne viena kaimo močiutė ir nepamiršdavo paminėti, kad vokiečio gražaus būta, na žinote, su uniforma“, – prisiminimais dalijosi vietą paieškoms nurodęs Robertas Sisickis.
Jis teigė tikėjęs, kad paieškos, nors ir iš pradžių buvusios sudėtingos, baigsis sėkmingai.
Perkėlus paieškų plotą ir pradėjus kasimo darbus vos už poros metrų nuo pirmojo bandymo vietos visai negiliai – vos 80-ties centimetrų gylyje rasti kario palaikai. Juos atkasant buvo matyti akivaizdūs kaulų lūžiai, kurie galėjo atsirasti tiek mirties dieną, tiek vėliau vykdant geležinkelio priežiūros darbus ir ta teritorija važinėjant sunkiajai technikai.
Taip pat rasta sagų, antpečių aksesuarų ir 1942 metų rusiška dešimties kapeikų nominalo moneta.
Palaikai bus perlaidoti
Palaikų paieškos darbams vadovavęs VŠĮ „Kultūros vertybių globos tarnybos“ vadovas Linas Kvizikevičius teigė, kad tokių atvejų, kai gyventojų ar istorijos mylėtojų suteikta informacija taip pasitvirtina, ne tiek jau daug: „Per metus mes patikriname apie dešimt penkiolika vietų, ne visose iš jų pavyksta kažką rasti, bet kartais nusišypso laimė taip kaip šiandien.“
Specialisto teigimu, pavieniai kapai aptinkami retai, nes sunku juo rasti: „Kitas svarbus aspektas – aplink Vilnių tokių kapų randama retai, nes žuvę prie Vilniaus ar jame buvo laidojami dviejose kapinėse mieste. Kaip pasakojo vietiniai gyventojai, kad traukiantis vokiečių kariniam daliniui visi sulipo į vagonus, o šitas karininkas nespėjo, atskrido lėktuvai ir jis buvo sužeistas.“ Likusį gulėti prie bėgių kūną vietiniai gyventojai palaidojo.
„Atėjo ta diena, kai šie palaikai bus perlaidoti. Sakoma, kad karas baigiasi tada, kai paskutinis žuvęs karys atgula į kapą amžino poilsio“, – pasakojo L.Kvizikevičius ir pridūrė, kad šie palaikai taip pat bus palaidoti Vingio parko kapinėse.
Apie tai, ar yra galimybių nustatyti žuvusio vokiečio tapatybę, pašnekovas sakė: „Jei tik pavyks surasti identifikacinį žetoną, tai bus galima padaryti per dvi savaites.“
