Pagal ją, televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę
programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto,
žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir
teleparduotuvei, turėtų skirti Europos kūriniams.
Tokia nuostata ir šiuo metu įrašyta Visuomenės informavimo
įstatyme, tačiau su išlyga – kai tai įmanoma. Ją ir siūlo
braukti konservatoriai, palikdami tik tiesioginį įpareigojimą dėl
Europos kūrinių dalies.
Pataisą konservatoriai registravo Lietuvos radijo ir televizijos
komisijai (LRTK) paskelbus tyrimą apie Rusijos produkcijos kiekį
šalies televizijose pagal oficialiai pateikiamą kovo 6–12
televizijos programų tvarkaraštį. Jo duomenimis, daugiausiai – 38
proc. – Rusijoje sukurtos produkcijos, įskaitant filmų ar laidų
anonsus, rodyta „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje. BTV rusiškos
laidos, filmai per savaitę sudarė 35,5 proc. eterio laiko.
Konservatoriai tvirtina, kad rusiškos produkcijos kiekis
pastaraisiais metais pastebimai išaugo. 2007 metais per vieną sausio
mėnesio savaitę lietuviški kanalai transliavo 79 valandas rusiškos
produkcijos, 2016 metais – 151 valandą, o šiemet – 198 valandas,
ir tai daugiausiai buvo Rusijoje sukurti serialai.
Pasak projekto autorių, Rusija televiziją laiko savo
„minkštosios galios“ instrumentu. Jis ypač svarbus informacinio
karo kontekste – per televizinę produkciją formuodama tam tikrus
tapatybinius elementus, Rusija „pririša“ tokią produkciją
žiūrinčius žmones prie jos kultūrinės ir informacinės erdvės.
„Būtent taip prie rusiškos produkcijos pripratinti žmonės
dažnai tampa lengviau paveikiami ir per rusiškus televizijos kanalus
skleidžiamos priešiškos propagandos bei dezinformacijos“, –
pataisą argumentuoja grupė konservatorių, tarp kurių – Laurynas
Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis, Radvilė
Morkūnaitė-Mikulėnienė, Jurgis Razma ir kiti.