Visą šalį, dar neatsigavusią po 26 metų plungiškės Ievos Strazdauskaitės pagrobimo ir nužudymo, pribloškė naujas sveiku protu sunkiai suvokiamas nusikaltimas, įvykdytas Kauno rajono Gaižėnų kaime.
Kodėl Lietuva pastaruoju metu gyvena nuo vienos iki kitos tragedijos?
Didžiulės policijos pareigūnų pajėgos E.Anupraičio ėmė ieškoti, kai pirmadienio pavakare savo tėvų ir senelių namų duris Gaižėnuose pravėrusi E.Anupraičio 19-metė sesuo Sandra nustėro iš siaubo.
Keturi artimiausi jos žmonės buvo nužudyti, o penktasis – 80 metų senelis Gediminas Anupraitis – gulėjo leisgyvis peršauta ir sulaužyta koja. Šūviais į galvą, šonus ir kitas kūno vietas buvo nužudyti E.Anupraičio močiutė 74 metų Genė Anupraitienė, 49 metų tėvas Gintaras Anupraitis, 48 metų motina Andžela Anupraitienė ir 37 metų dėdė Nerijus Anupraitis.
Visi jie gyveno po vienu stogu kukliame mediniame name.
Vienintelis likęs gyvas žudiko senelis paguldytas į Kauno klinikų reanimaciją. Jis sužeistas namuose išbuvo dvi paras – neteko daug kraujo ir nepajėgė išsikviesti pagalbos.
Vyras buvo smarkiai sušalęs ir nusilpęs, nes negalėjo pasiekti maisto ir vandens.
Į žmones paleido 21 šūvį
Žudikas į savo aukas paleido mažiausiai 21 šūvį. Iš sužalojimų matyti, kad jis taikė į gyvybiškai svarbias kūno vietas.
Prokurorams, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dviejų ir daugiau giminaičių tyčinio nužudymo, iš karto kilo abejonių dėl įtariamojo psichikos.
„Jeigu žmogus gali paleisti ne mažiau kaip 21 šūvį į savo šeimos narius, tai verčia suabejoti dėl jo psichologinės ir psichiatrinės būklės“, – vakar kalbėjo Kauno apygardos prokuratūros vadovas Darius Valkavičius.
Šaulys turėjo bent du kartus užtaisyti ginklą. Tai reiškia, kad žudynių metu buvo pauzė, tačiau žudikas nesustojo – matyt, savęs nekontroliavo. Iš to galima spręsti, kad jo psichika sutrikusi.
„Turime perduoti šį žmogų medicinos specialistams, kad jie įvertintų, ar jis galėjo susivokti laike, erdvėje, savyje. Nėra paprasta atimti kitam žmogui gyvybę“, – aiškino D.Valkavičius.
Vakar į apklausą atvestas įtariamasis atrodė ramus.
„Po apklausos prokuroras kreipsis į teismą dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo“, – kalbėjo prokuroras.
Elgesys įtarimų nesukėlė
Kaimynai E.Anupraitį pastarąjį kartą matė praėjusį šeštadienį apie 16 valandą – jis ėjo namų link.
Anupraičiai gyveno atokioje vietovėje prie miško: iki artimiausio namo – apie 200 metrų.
Neatrodė, kad jaunuolis būtų sukrėstas, įniršęs ar išsigandęs – žingsniavo ramiai, tarsi nieko bloga nebūtų suplanavęs.
Vietos gyventojai tikino iš Anupraičių namų negirdėję šūvių, pagalbos šauksmo ar šunų lojimo.
E.Anupraitis turėjo savigynai išduotą kovinį pistoletą „Makarov“, o jo tėvas G.Anupraitis laikė du legalius pistoletus – kovinį ir dujinį. Įtariama, kad vaikinas šeimą sušaudė iš savojo ginklo.
Tėvai neatsiliepė telefonu
Kaune maisto pramonės ir prekybos mokymo centre studijuojanti S.Anupraitytė nuo šeštadienio vakaro negalėjo prisiskambinti tėvams.
Sunerimusi mergina pirmadienį vakare nuvyko į Gaižėnus, ten ją ištiko šokas – krauju paplūdusių artimųjų kūnai gulėjo skirtingose vietose: tėvas aptiktas koridoriuje, motina – miegamojo lovoje, močiutė ir dėdė – kituose kambariuose.
Atrodo, kad aukos nesitikėjo būti užkluptos – greičiausiai ruošėsi miegoti arba jau buvo užmigusios.
Įtariamojo motina ir tėvas buvo su apatiniais drabužiais.
Šalia nužudytųjų aptikta nemažai išdžiūvusio kraujo dėmių.
Vienoje patalpoje gulėjo leisgyvis S.Anupraitytės senelis – žudikas paleido šūvį jam į koją, kulka sulaužė blauzdikaulį.
Iki šiol neaišku, kodėl visą šeimą iššaudęs jaunas vyras jį vienintelį paliko gyvą. Tiesa, pasistengė, kad jis negalėtų išsikviesti pagalbos, kol pats pasislėps. Ir vakar vakare tardomas žudikas negalėjo logiškai paaiškinti savo veiksmų.
Sukrėsta to, ką pamatė, mergina drebančiu balsu iškvietė pagalbą – atvykę medikai konstatavo keturių žmonių mirtį, o jos sužeistą senelį išvežė į ligoninę.
Šoko ištiktas pensininkas apie egzekuciją pasakojo nerišliai.
Vakar jis dar gulėjo klinikų reanimacijoje ir nepajėgė duoti parodymų. Viliamasi, kad tai galės padaryti po poros dienų. Pavojus jo gyvybei negresia.
Pirmadienio vakarą Ringaudų seniūnijos gyventojų paklausta, dėl kokių priežasčių brolis ryžosi tokiam siaubingam poelgiui, mergina virpančiu iš skausmo balsu tik kartojo: „Nežinau, negaliu suprasti, kas jam pasidarė.“
Atsakymo į šį klausimą negalėjo rasti ir kiti žmonės, pažinoję šį iš pažiūros ramaus būdo jaunuolį.
Visi kaimynai – priblokšti
„Šeima – tvarkinga, anksčiau nė vienas jos narys nekėlė problemų“, – „Lietuvos rytui“ teigė Ringaudų seniūnė Rasa Šilienė.
„Žinia apie baisų Egidijaus poelgį mus pribloškė: vaikinas – ramaus būdo, niekada nesame matę jo agresyviai nusiteikusio. Tiesa, Egidijus – labai savotiškas, uždaras, vaikščiojo susimąstęs, negalėjai suprasti, apie ką jis galvoja“, – vakar „Lietuvos rytui“ pasakojo arčiausiai Anupraičių namų gyvenanti Irena S.
Moteris pastebėjo, kad E.Anupraitis neturėjo draugų, skirtingai nei daugelis jo bendraamžių: „Mano sūnėnas kviesdavo Egidijų pažaisti krepšinio, bet visada išgirsdavo neigiamą atsakymą.“
Irenos S. šeima ir kai kurie kiti Gaižėnų gyventojai nebuvo linkę bendrauti su Anupraičiais – jie esą buvo konfliktiško būdo. Jie prisiminė, kad tarp kaimynų buvo kilęs kivirčas dėl teisės naudotis kaimo keliu.
„Egidijus su mumis nesisveikindavo, bet tikriausiai taip jį buvo nuteikę šeimos nariai“, – svarstė Irena S.
Geriausios draugės – knygos
E.Anupraitis ir jo tėvas dirbo skirtingose Kauno apsaugos bendrovėse.
Vietos gyventojai atkreipė dėmesį, kad G.Anupraitis vaikščiodavo po apylinkes prie kojos kelio pritvirtinęs pistoletą.
„Tai mums visada kėlė baimę“, – prisiminė Irena S.
Kaimynė pasakojo, kad E.Anupraitis buvo atsidavęs mokslams. Vietos gyventojai anksčiau juokaudavo, kad geriausios jo draugės – knygos.
Dešimtukais baigęs Kačerginės pagrindinę mokyklą, jis perėjo į prestižinę Kauno „Saulės“ gimnaziją. Šioje mokykloje jam taip pat puikiai sekėsi, kaip ir vėliau Liverpulio universitete Didžiojoje Britanijoje.
„Egidijų dažnai buvo galima išvysti su ausinuku.
Kaimynams pasiteiravus, kokių dainų klauso, jis atsakydavo – tai ne muzika, o anglų kalbos pamokos“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Gaižėnų bendruomenės pirmininkė Nijolė Čiučiulkienė.
Netikėtai grįžęs iš Anglijos į Lietuvą ir niekam nepaaiškinęs, ar baigė mokslus, jaunuolis gyveno kukliai: neįsigijo automobilio, kai reikėjo vykti į darbą, eidavo iki autobusų stotelės pėsčiomis tris kilometrus. Niekas nepastebėjo, kad jis būtų turėjęs mylimąją.
Vaikinas turi dvi jaunesnes seseris – Gaižėnus pernai palikusią ir į Kauną persikėlusią Sandrą bei 24 metų Deimantę, kuri šiuo metu gyvena Anglijoje.
Prabilo apie didžią svajonę
„Močiutė nuolat girdavosi, kad anūkas puikiai baigė mokyklą ir išvyko studijuoti į Angliją“, – prisiminė pusantro kilometro nuo Anupraičių šeimos gyvenanti kaimynė.
Vaikinas Liverpulio universitete studijavo chemiją ir nanotechnologijas.
„Chemija visada man buvo labai įdomus dalykas. Ir nors paskutiniais mokyklos metais svarsčiau apie karjerą vadybos ar ekonomikos srityje, galiausiai pasirinkau chemiją.
Daug kas manęs klausė, kodėl pasirinkau Jungtinę Karalystę, kai galėjau tą patį studijuoti Lietuvoje, gimtajame mieste.
Atsakau – norėjau ko nors daugiau nei grynos chemijos. Susižavėjau nanotechnologijomis ir ėmiau domėtis, ar galiu studijuoti šiuos du dalykus viename kurse“, – universiteto tinklalapyje rašė E.Anupraitis.
Trumpai prisistatęs jis paminėjo ir savo pomėgius: „Tai, kad esu studentas, nereiškia, jog mano gyvenimas – vien storos knygos ir paskaitos.
Aš panaudoju laiką sportui – krepšiniui ir tekvondo.“
Savo pavyzdžiu jis ragino ir kitus rinktis jo pasirinktą studijų programą ir išpildyti svajones: „Aš palikau savo šeimą, draugus ir šalį, aš palikau savo mažą ir mielą pasaulį, nes norėjau įgyvendinti savo didžiąją svajonę.“
Kauno „Saulės“ gimnazijoje su įtariamuoju mokęsis gimnazistas teigė, kad Egidijus buvo ramus, tylus, malonus vaikinas, niekuo neišsiskyrė.
Nepagailėjo ir neįgaliųjų
Kita kaimynė Anupraičių šeimą apibūdino kaip tvarkingą, negirtuokliavusią: „Iš tolo matydavau padžiautus jų skalbinius. O ir jie patys būdavo tvarkingi, švariai apsirengę.“
Tragiško likimo šeima sodyboje gyveno ne vieną dešimtmetį.
„Aš pati čia – jau dvidešimt metų. Kai aš atsikėliau, jie jau gyveno toje sodyboje, gal ten ir gimė“, – pasakojo ši moteris.
Prieš keletą metų namuose dar glaudėsi trys kartos – senolių pora, du jų sūnūs, vieno jų žmona bei trys sutuoktinių vaikai. Vienas jų ir įtariamas šeštadienį į artimuosius paleidęs kelias šūvių serijas.
Nužudyta įtariamojo motina A.Anupraitienė turėjo neįgalumą. Neįgalus buvo ir nužudytas įtariamojo dėdė N.Anupraitis – jis visai negalėjo savarankiškai judėti.
Nužudytas šeimos tėvas G.Anupraitis jau ilgą laiką dirbo apsaugos darbuotoju.
Apie tragediją kaimynų name moteris sužinojo iš tyrėjų. Jie pas Gaižėnų gyventoją atvažiavo pirmadienio vakarą.
Ją apklausę pareigūnai paprašė pasirūpinti išžudytos šeimos šunimis, kurie jau dvi paras buvo nešerti.
„Daviau ėdesio. Policininkė nuvežė“, – sakė kaimynė.
Išžudyta šeima turėjo ir karvių. Jomis pasirūpino kiti kaimynai.
„Baisu, gyveni šalia ir nežinai, kas ten vyksta. Kai policija pasakė, kas nutiko, ilgai drebėjau. Nebuvo jokių tragedijos ženklų. Čia visada buvo ramybė“, – kalbėjo moteris.
Nedirbo nė mėnesio
Šeimos nužudymu įtariamo E.Anupraičio kolegos vakar buvo sukrėsti.
Jie niekaip negalėjo patikėti, kad 26-erių apsaugininkas galėjo paleisti kulkas į keturis savo šeimos narius.
„Visi esame sukrėsti. Kolegos, kurie su juo dirbo, negali patikėti, kad jis galėjo taip pasielgti. Tai protu nesuvokiama“, – kalbėjo Ekskomisarų biuro, kuriame E.Anupraitis dirbo, viceprezidentas Arvidas Januška.
Šioje tarnyboje E.Anupraitis dirbo tik nuo šių metų kovo 1 dienos.
„Budėjo vos kelias pamainas komandoje, prižiūrimas viršininko. Jis dirbo be ginklo – stebėdavo objektus“, – aiškino A.Januška.
Vaikiną jis apibūdino kaip imlų, pareigingą, išskirtinai tylų, mažai bendraujantį.
„Jis nevėluodavo į darbą, buvo tvarkingos išvaizdos. Jo charakteris nebuvo išskirtinis. Tiesa, aktyvumo nerodė“, – kalbėjo viceprezidentas.
E.Anupraitis pernai rugsėjį baigė apsaugos darbuotojų kursus, spalį policija jam išdavė apsaugos darbuotojo pažymėjimą.
Šis dokumentas išduodamas tik patikrinus kandidato sveikatą ir tik atitikus keliamus reikalavimus.
„Jis nurodė turįs ginklą savigynai. Vadinasi, buvo perėjęs policijos filtrą ir turėtų būti nepriekaištingos reputacijos“, – aiškino Ekskomisarų biuro vienas vadovų.
Būtent savigynai laikytą ginklą vaikinas ir išsinešė iš namų po kraupių įvykių.
Įsidarbindamas E.Anupraitis teigė, kad yra baigęs Liverpulio universitetą, įgijęs chemiko specialybę, tačiau pateikė tik vidurinės mokyklos atestatą. Jo užteko įsidarbinti.
Galėjo būti pavyzdys
Įtariamojo tėvas G.Anupraitis pastaruosius maždaug pusantrų metų dirbo saugos tarnyboje „Kvintencija“, budėjo gamybos įmonėse.
„Šviesus, labai gero būdo ir nepaprastai pareigingas žmogus“, – apie kaunietį kalbėjo „Kvintencijos“ direktorius Danielius Bučinskas.
Pastarąjį kartą jis su G.Anupraičiu bendravo tragedijos išvakarėse.
Užsukęs į „Kvintencijos“ biurą vyras džiaugėsi, kad jau pasveiko ir pirmadienį grįš į darbą.
G.Anupraitis kelis mėnesius turėjo nedarbingumo pažymėjimą – namuose buvo susilaužęs koją.
D.Bučinskas neabejoja, kad G.Anupraitis galėjo būti pavyzdys kolegoms.
Jis visada nepriekaištingai atlikdavo pareigas, sutikdavo pavaduoti kolegas. Pastarųjų atsiliepimai – tik labai geri.
„Išgirdęs naujieną apie tragediją negaliu rasti sau vietos“, – vakar kalbėjo D.Bučinskas.
Jis prisiminė, kad G.Anupraitis su kolegomis dalydavosi naujienomis apie dukters šeimos džiaugsmus, tačiau niekada nieko nėra pasakojęs apie sūnų. Kai kurie bendrovės darbuotojai apie jį sužinojo tik po tragedijos.
D.Bučinskui net šiek tiek buvo keista, kodėl vyras nebandė sūnaus įdarbinti toje pačioje apsaugos bendrovėje.
Užspendė prie stoties
Paskelbę paiešką ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje policijos pareigūnai E.Anupraitį vakar sulaikė Marijampolėje.
Jis buvo užkluptas 11 val. 10 min. prie autobusų stoties netikėtai, todėl pasipriešinti net neturėjo galimybės, nors turėjo užtaisytą pistoletą.
Įtariamąjį sulaikė du policijos pareigūnai, dėvėję neperšaunamąsias liemenes.
„Atlėkė kelios policijos mašinos, žiedinėje sankryžoje važiavo ratais, o paskui viena mašina šalia autobusų stoties užblokavo šaligatvį, kuriuo bėgo jaunas vyras. Iš kur jis atsirado, nemačiau.
Gali būti, kad lėkė virš gatvės esančiu pėsčiųjų taku.
Pareigūnai greitai jį sučiupo, paguldė ant automobilio variklio dangčio ir apieškojo. Sako, kad rado ginklą“, – pasakojo netoli stoties tuo metu stovėjęs taksistas.
Tyrėjai vakar kalbėjo, kad jiems ypač rūpi sužinoti žudynių motyvą. Be to, nežinoma, ką E.Anupraitis galėjo veikti tris paras iki sulaikymo.
Teisėsaugos pareigūnai tvirtino, kad per paiešką buvo svarbiausia neleisti įtariamajam išvykti iš Lietuvos.
„Buvo sustiprintas patruliavimas tiek Kaune, tiek visoje šalyje pagal galimas jo išvykimo kryptis. Taktika pasiteisino.
Numanėme, kad jis galėjo išvykti į kitą miestą. Taip ir buvo“, – kalbėjo laikinai Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui vadovaujantis Darius Pliavga.
D.Pliavga pasakojo, kad pirmadienį gavo daugiau kaip dvidešimt pranešimų apie asmenis, panašius į E.Anupraitį, ir juos visus patikrino.
Atlikdami įvykio vietos apžiūrą pareigūnai seife aptikto dar vieną ginklą, tačiau įtariamasis jo nelietė.
Ginklų garbintojo aukos – keturi bendradarbiai
Prieš 17 metų kito apsaugos darbuotojo – kauniečio Vladimiro Vladimirovo, kuriam šiuo metu 50 metų, – surengtas kraupus išpuolis stebina daugybe panašumų su dabartine tragedija.
Bendrovės „Senukai“ apsaugos darbuotoju dirbęs vyras Kaune, Taikos prospekte esančiuose sandėliuose, 2000 metų rugpjūčio 10-ąją taip pat nužudė keturis žmones, tik ne šeimos narius, o savo bendradarbius.
Sučiuptas V.Vladimirovas paaiškino, kad tokiam nusikaltimui ryžosi norėdamas pasisavinti ginklus, kuriuos turėjo mobiliojo ekipažo apsaugininkai.
Laukdamas šio ekipažo kaunietis iš pradžių nužudė du teritorijoje budinčius apsaugininkus, vėliau – dar du kolegas.
V.Vladimirovas labai domėjosi ginklais, daug apie juos skaitė įvairiuose leidiniuose.
Įtariamasis buvo sulaikytas praėjus savaitei po nusikaltimo, o 2001-aisiais įkalintas iki gyvos galvos.
