Lietuvos istorijai svarbus dokumentas rastas Vokietijos diplomatiniame archyve Berlyne.
Tikslinių paieškų nebuvo
Akibrokštas, tačiau pasirodė, kad istorikai kryptingai akto originalo paieškai ir neskyrė dėmesio. Nuo tikslinių paieškų juos atbaidė skandalinga Valdovų rūmų statybos istorija.
Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas, Lietuvos istorijos instituto humanitarinių mokslų daktaras Alvydas Nikžentaitis teigė, kad jo nešokiravo faktas, jog intriguojantį atradimą padarė istorikų bendruomenei mažai žinomas VDU mokslininkas L.Mažylis.
„Iš tiesų Vasario 16-osios Akto originalo daugiau ieškojo žurnalistai, artėjant šia data pažymėtai šventei, o ne istorikai. Net ir nesant originalo jo turinys buvo žinomas ir neabejotinas“, – aiškino A.Nikžentaitis.
Mokslininkas sakė, kad nebuvo valstybės užsakymų imtis tikslinių Nepriklausomybės Akto originalo paieškų, suburti komandą, skyrus finansavimą.
Kitaip tariant, profesionalūs istorikai šio dokumento nerado, nes jo niekas užsienyje neieškojo.
O naujokui nusišypsojo sėkmė.
Stabdė karti patirtis
Tikslinis valstybės užsakymas buvo duotas prieš statant Valdovų rūmus, tuomet suburta komanda archyvuose tikslingai ieškojo su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rezidencija susijusių dokumentų.
„Viskas baigėsi tuo, kad šiai komandai priklausantys ieškotojai, istorikai, buvo ne kartą kviečiami į prokuratūrą. Dėl tokios patirties nelabai yra entuziazmo imtis tikslinių paieškų“, – ironiškai pastebėjo A.Nikžentaitis, prisiminęs su Valdovų rūmų projektu susijusius skandalus.
Istorikas atkreipė dėmesį, kad tikslinės paieškos archyvuose nebūtinai duoda rezultatų, daug lemia atsitiktinumas.
Milijono istorikas nesulauks?
„Dideli atradimai dažniausiai padaromi atsitiktinai“, – L.Mažylio sėkme Vokietijos URM archyvuose nesistebėjo A.Nikžentaitis.
Jis atkreipė dėmesį, kad tiek, kiek istorikai ieškojo akto originalo, tai darė pačioje Lietuvoje. Ir ieškojo būtent to originalo akto, kuris 1918 metais buvo perduotas signatarui, tautos patriarchui Jonui Basanavičiui. Dokumentas iki 1940 metų sovietų okupacijos buvo saugomas Prezidentūroje Kaune.
Vėliau dingo, manoma, buvo paslėptas nuo okupantų. Bet būtent šio originalo ir buvo ieškoma po 1990 metų, sutelkus dėmesį į galimas slaptavietes pačioje Lietuvoje.
Bet tai nereiškia, kad L.Mažylio surastas dokumentas Vokietijoje yra netikras.
Tiesa, profesorius Alfredas Bumblauskas dėl L.Mažylio atradimo buvo skeptiškas.
„Pasitikiu tais žmonėmis, kurie yra archyvų liūtai: Vytautas Žalys, Zenonas Butkus, Algimantas Kasparavičius, Algis Kasperavičius. Dabar ateina tipas, apie kurį nesu girdėjęs, ir sako, kad jis atrado. Nieko nesuprantu, neskubu sakyt, gal... Šiuo atveju negaliu pasmerkt, nuvertint, galbūt. Šiuo atveju man keistoka“, – komentavo A.Bumblauskas.
Pavadino nacionaline vertybe
Originalas buvo ne vienas. Kiek? Tiksliai atsakyti istorikai negali. XX amžiaus istorijos specialistas Česlovas Laurinavičius sakė, kad L.Mažylio rastas originalo egzempliorius yra tas, kuris turbūt dar 1918 metais buvo nusiųstas į Vokietiją, su vertimu į vokiečių kalbą.
Gali būti, kad dar vienas originalo egzempliorius guli Rusijos archyvuose, bet tai tik spėlionės.
Istorikai nevienodai vertino L.Mažylio atradimą. VDU istorikas profesorius Egidijus Aleksandravičius reagavo šaltai ir dalykiškai.
„Valstybės deklaracija svarbi kaip idėja, rankraštis – antraeilės vertės. Jis įdomus kaip daiktas, pavyzdžiui, kolekcininkams, kaip simbolinis dalykas visuomenei. Juk aktas pats savaime buvo teisinė fikcija. Ta prasme, kol neįsikūnijo realiais socialiniais, politiniais pokyčiais. Nuo to laiko, kai buvo paskelbtas aktas kaip deklaracija, iki jis tapo kūnu, praėjo apie dveji metai“, – pastebėjo mokslininkas.
Tačiau istorikas Č.Laurinavičius mano, kad Vokietijoje rastas originalo egzempliorius – nacionalinė vertybė. Jo vertę labai padidina ir faktas, kad jis rastas artėjant nepriklausomybės 100 metų jubiliejui.
„Mokslui savaime originalo atradimas nėra labai reikšmingas, tačiau visuomenės istorinei savimonei, patriotinei sąmonei jis labai svarbus“, – kolegai pritarė A.Nikžentaitis.
Kol kas dar nežinoma, ar Vokietija jos archyvuose rastą Vasario 16-osios Akto originalą perduos Lietuvai. Valstybės diplomatai ir šalies vadovai tikina, kad šį svarbų dokumentą sieks parsivežti į Lietuvą.
