Skeptikai gali išsijuosę sėti abejones dėl Vasario 16-osios Akto originalumo, tačiau akivaizdaus dalyko nepaneigsi – nudardėjęs autobusu į Berlyną buvęs medikas, politikos mokslų ir diplomatijos specialistas padarė tai, ką seniai turėjo padaryti istorinių archyvų asai.
Vienas žmogus pasiekė tai, ko nepavyko ištisoms Lietuvos ir išeivijos mokslininkų kartoms, specializuotiems institutams, universitetams ir komitetams. Vienas entuziastas nenuleido rankų, vyraujant abejingam valstybės požiūriui.
Daugelį metų istorikai šaudė pro šalį, ieškodami Nepriklausomybės Akto originalo Lietuvoje ir nepagalvoję apie netolimos valstybės archyvus.
Tačiau vietoj nuoširdžios padėkos ir palaikymo L.Mažylis sulaukė paniekinančios kai kurių istorikų, pirmiausiai Vilniaus universiteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, reakcijos – kažkoks vairuotojo lygio tipas nežinia ką surado ir dar drįsta girtis.
Tai – jau išties neregėtas įžūlumas. Juolab, kai tas tipas net neturi garbės priklausyti A.Bumblausko pažįstamų ratui.
A.Bumblausko dėstymai, jog Vasario 16-osios Akto originalas neturi didelės mokslinės reikšmės, kelia šypseną, nes tai – svarbiausias šimtmečio dokumentas, istorijos perlas, padėjęs pamatus šalies nepriklausomybei ir tolesniai jos raidai. Nebent A.Bumblauskas manytų, kad istorija nėra mokslas.
Užuot tramdžius pavydo proveržį, istorikų bendruomenės nariams reikėtų broliškai apkabinti mokslininką, kuris pasirinko tinkamą paieškos kryptį, susisiekė su geranoriškais Vokietijos archyvų darbuotojais ir gavo leidimą peržiūrėti 1917-1918 metų dokumentus.
Bet neverta menkinti istorijos specialistų, nes susiskaldymo tėvynėje ir taip – per akis.
Nebelaidykite strėlių, skeptikai, o visi kartu stenkitės kuo greičiau sugrąžinti šį dokumentą Lietuvai, jį galutinai ištirti, įrėminti garbingiausioje vietoje ir surengti gražią šventę visos šalies gyventojams.
Pagaliau pademonstruokime tikrą vienybę ir pasiryžimą dėl svarbaus tikslo – taip, kaip buvo 1918-ųjų vasario 16-ąją, per tarpukario savanorių ir pokario partizanų laisvės kovas, 1990-ųjų kovo 11-ąją, 1991-ųjų sausio 13-ąją.
Vokietijos užsienio reikalų ministerijai patvirtinus, kad jos archyve aptiktas dokumentas yra 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Tarybos nutarimas dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo, abejonių neturėtų kilti net didžiausiems atsarguoliams.
Surastas valstybės gimimo liudijimo originalas – turime kuo didžiuotis, tad nebešvaistykime jėgų ir laiko žeminančioms frazėms.
