Žmonės į Eržvilko miestelio gimnaziją (Jurbarko r.), nuo kurios prasidėjo 36 ir 22 kilometrų ilgio žygio „Kęstutėnai“ trasos, šeštadienio rytą atvažiavo iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Ignalinos, Varėnos, Jurbarko ir kitų kraštų.
Didžiąją dalį žygeivių sudarė atkurtos nepriklausomybės karta – 18-27 metų jaunuoliai, gyvai besidomintys šalies istorija, ypač skausmingu pokario laikotarpiu, kai nuo sovietų smogikų kulkų ir kankinimų krito tūkstančiai į miškus išėjusių jaunų vyrų, vyko masiniai trėmimai į Sibirą.
„Mane ypač sujaudino vienas pavyzdys. Žygyje dalyvavęs 41 metų vyras pasiryžo savo 8 metų dukrelei parodyti vietas, kur žuvo dėl laisvės gyvybę paaukojęs jos prosenelis. Aišku, buvo pasirūpinta, kad žygio metu vaikas nepavargtų“, – prisiminė Pėsčiųjų žygių asociacijos viešųjų ryšių atstotas Vytenis Genys.
Į šulinį mėtė partizanų kūnus
Šeštadienį vykęs žygis „Kęstutėnai“ – jau septintasis, skirtas pagerbti Kęstučio apygardoje kovojusius miško brolius.
Per penkerius metus šių žygių dalyvių skaičius išaugo 11 kartų – 2012 metais dalyvavo vos 200 žmonių.
Miškingose ir atvirose vietose pasirinktos trasos prasidėjo nuo Eržvilko gimnazijos, jos driekėsi per Vilniškių, Buitkiškių, Balneliškių, Kalniškių, Naujininkėlių, Veliuoniškių, Balnių, daugelio kitų kaimų apylinkes.
Iš viso buvo aplankyti penki kontrolės postai.
Trasos pradžioje žygeiviai sustojo prie šulinio, į kurį sovietų NKVD budeliai ir stribai įmesdavo nužudytų partizanų kūnus.
Balandinės miške aplankytas kryžius, skirtas 1945 metų liepos 9 dieną mūšyje nuo NKVD užpuolikų kritusio partizanų būrio vado Petro Švedo ir jo ginklo brolių Izidoriaus Kriščiaus, Juozo Lekučio, Broniaus Lionos, Prano Urbelio atminimui. Partizanai buvo užkasti šioje vietoje.
Taip pat sustota Purviškių miške, kur 1948 metų rugsėjo 15 dieną vyko kautynės su okupantų pajėgomis – mūšio metu žuvo Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo viršininkas Juozas Stanevičius-Gediminas, daugelis jo bendražygių.
Tame pačiame miške veikė partizanų bunkeris, jame buvo įrengta koplytėlė. Žygio dalyviai pagerbė čia 1950 metų gruodžio 12 dieną žuvusius Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanus.
Neliko pamirštos ir Balnių kaimo apylinkės, kitos vietose, kuriose žuvo arba slėpėsi partizanai.
Dešimties valandų trukmės žygio dalyviai sustodavo atsipūsti, pasistiprindavo sultiniu, kitais patiekalais. Žygis prasidėjo šeštadienio rytą ir baigėsi vakare, žmonės buvo apdovanoti atminimo medaliais.
Dalis trasos driekėsi miškingose, vandens apsemtose aukštapelkių vietovėse – tai dar labiau sustiprino įspūdį, kokiomis sąlygomis partizanams teko kovoti su laisvės duobkasiais.
Žygyje dalyvavo ir moksleiviai
„Kęstutėnų“ žygyje dalyvavo trijų Jurbarko krašto mokyklų – Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus, Eržvilko ir Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijų auklėtiniai. A.Giedraitis-Giedrius – pedagogas, rezistentas, po žiaurių kankinimų ištremtas ir miręs nuo kraujo vėžio 1954 metais.
Partizanų pagerbimo žygį šeštadienį organizavo Pėsčiųjų žygių asociacija drauge su Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstinininkų bataliono kariūnais. Prie šios didelės akcijos prisidėjo Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis batalionas, Eržvilko seniūnija ir šio miestelio gimnazija, A.Giedraičio-Giedriaus gimnazija, šauliai.
Žygyje dalyvavo ir JAV, Vokietijos kariai, atvykę iš Ruklos.
Prieš keturias savaites PŽA, Kauno rajono savivaldybė ir kitos organizacijos surengė 34 ir 20 kilometrų ilgio žygį „Tauriečiai“, kurio metu buvo pagerbti Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanai. Jame dalyvavo 1200 žmonių.
Apygardai vadovavo legendinis partizanas
Kęstučio apygarda buvo įkurta 1946 metų rugsėjo 12 dieną, ji buvo sudaryta iš Tauragės, Raseinių, Jurbarko, Šiaulių, Joniškio, iš dalies – Kėdainių ir Kauno kraštuose veikusių partizanų junginių.
Tai – vienas didžiausių partizaninės kovos junginių, veikusių pokario pasipriešinimo laikotarpiu.
Iki 1948 metų balandžio jis vadinosi Jungtine Kęstučio apygarda, kurią tuo metu sudarė šešios rinktinės.
Šios apygardos vado pareigas 1947-1948 metais ėjo legendinis partizanas generolas Jonas Žemaitis, vėliau tapęs Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Prezidiumo pirmininku ir ginkluotųjų pajėgų vadu.
Lietuvos miškuose prieš okupaciją kovojo apie 30 tūkst. partizanų. Dauguma jų žuvo, tačiau kova turėjo didžiulę reikšmę.
Partizanai ištisą dešimtmetį nežmoniškomis sąlygomis sugebėjo aktyviai priešintis gerokai gausesnėms okupantų pajėgoms, naikinusioms ir plėšusioms mūsų kraštą.
