Kodėl korupcijos skandalų purtomam Kalėjimų departamentui Probacijos tarnyba vis dar podukros vietoje domėjosi „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „24/7“ žurnalistė Asta Martišiūtė.
Dešimtys prižiūri tūkstančius
Žiaurių budelių nužudyta Ieva Strazdauskaitė praeitą savaitę buvo išlydėta į paskutinę kelionę. Urną su palaikais puošė baltų žiedų jūra, o atsisveikinti su mergina atėjo minios žmonių. Vos prieš pusantro mėnesio amžino poilsio išlydėtas ketverių metų žiauriai nužudytas berniukas.
Abu šiuos sunkius nusikaltimus sieja Kėdainiai – ir mažojo berniuko budelis, ir I. Strazdauskaitės žudikai buvo iš to paties miesto. Maža to, ir mažamečio nužudymu įtariamas Gediminas Kontenis, ir vienas iš įtariamųjų merginos nužudymu buvo prižiūrimi probacijos pareigūnų. G. Kontenį prižiūrėjusiam pareigūnui už blogą darbą nuspręsta skirti papeikimą.
Tačiau kyla klausimų, ar Kalėjimų departamentui pavaldžioje Probacijos tarnyboje įmanoma tinkamai atlikti pareigas.
„Praeitais metais mes prižiūrėjom 6 tūkst. žmonių – tai daugiau nei visas Šakių miestas. Vienu metu mes prižiūrime iki 2,6 tūkst. žmonių“, – teigė Kauno apygardos probacijos tarnybos vadovas Saulius Rajunčius.
Su tiek prižiūrimųjų Kauno apygardoje dirba 70 pareigūnų. Pareigūnai prižiūrimuosius turi netikėtai aplankyti, įvertinti, kaip jie gyvena, kuo užsiima ir su kuo bendrauja. 70 pareigūnų turi 7 automobilius, o Kėdainių rajono probacijos skyrius automobiliu dalijasi su Jonavos rajonu.
Tai reiškia, kad vieną mėnesį automobilį turi vienas rajonas, kitą – kitas. Net ir patys pareigūnai juokauja, kad prižiūrimi asmenys žino, kada rajonas neturi automobilio ir kada probacijos pareigūnai jų neaplankys.
Pareigūnėms – aukštakulniai ir jokios apsaugos
Pernai buvo sugriežtintas Probacijos įstatymas. Jeigu pareigūnų prižiūrimas asmuo pažeidžia nustatytą tvarką arba grafiką, per vieną darbo dieną pareigūnai turi kreiptis į teismą, kad probuojamasis būtų pasiųstas už grotų. Tačiau tam reikia surinkti įrodymus, o kaip tai padaryti, kai esi be ratų?
„Paprastai mums padeda socialiniai partneriai. Su Marijampole esame pasirašę dvišalę sutartį – su savivaldybe, policija, nevyriausybinėmis organizacijomis. Net atskirais atvejais prašome jų pagalbos ir su jais važiuojame“, – pasakojo Kauno apygardos probacijos tarnybos vadovas Saulius Rajunčius.
O pareigūnai ne tik be ratų, bet ir be tinkamų batų. Pareigūnėms moterims, kurių Probacijos tarnyboje dauguma, Kalėjimų departamentas pasiuvo sijonų ir pripirko aukštakulnių. Sako, norėję, kad pareigūnės atrodytų moteriškai.
„Gerą dešimtmetį uniformos visai nebuvo, vaikščiojo su asmeniniais drabužiais. Kai išdavė uniformas, atsirado problema, kad bateliai blogi. Tegul nebrenda po purvą, tegul ieško sprendimo būdų“, – aiškino Kalėjimų departamento atstovas Česlovas Jocius.
Nors dirba su didelės rizikos asmenimis, probacijos pareigūnai neturi jokių apsaugos priemonių. Į atokias sodybas pareigūnės eina plikomis rankomis, o čia jų laukia ne tik prižiūrimieji, bet ir palaidi šunys. Yra buvę atvejų, kai nepririšti šunys probacijos darbuotojams buvo apkandžioję kojas.
„Darbuotojai net nuo šunų neturi kuo apsiginti, jau nekalbu apie įkaušusius žmones. Kai atvažiuoja moterys, kompanija sėdi, girtauja, jos net dujų balionėlių neturi. Žmogaus saugumas turėtų būti užtikrintas. Jos atvažiuoja ne į gimtadienį švęsti, o atvažiuoja pas žmones, kurie padarė nusikaltimus. Visada sakiau, kad Kalėjimų departamente yra gūdūs viduramžiai, – sako Teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.
Anot jos, vienintelė galimybė apsisaugoti nuo agresyvių probuojamų asmenų – tiesiog per purvynus bėgti iš kaimo. O Kalėjimų departamentui tai, atrodo, visai nerūpi. Jų pozicija paprasta: jeigu baisu – nedirbk tokio darbo.
„Jeigu joms baisu, nors pareigūnės pasirinko tokią profesiją, tegul eina dirbti į kitą darbą, kur nereikės vadintis pareigūnėmis ir nebus baisu“, – teigė Kalėjimų departamento atstovas Česlovas Jocius.
Apkrauti papildomu darbu
Atrodo, kol Kalėjimų departamente buvo kurpiamos įtartinos pasipelnymo schemos, Probacijos tarnybai neliko nei pinigų, nei laiko. Laimė, probacijos darbuotojus visuomenininkai ir savivaldybės šelpia ne tik paveždami savo automobiliais.
Tarnyba paremta ir intensyvaus stebėjimo elektroninėmis priemonėmis. Speciali apykojė uždedama stebimam asmeniui ant kojos, į sistemą suvedami jo duomenys ir darbuotojai gali matyti, ar asmuo namuose, ar kažkur teisėtai, o gal neteisėtai išėjo.
Pareigūnai sako, kad elektroninę intensyvios priežiūros sistemą būtų galima pasiūlyti daugiau prižiūrimųjų, tik bėda, kad priemonių nėra. Bent kelias apykojes pareigūnai laiko, jeigu teismo nurodymu ji būti skirta privalomai. Tačiau net ir priemonės negelbėja, kai vienas prižiūrėtojas turi pusšimtį arba netgi šimtą prižiūrimųjų.
„Probuojamų asmenų, pasak Kalėjimo departamento, turėtų būti 30. Čia rekomendacija, kaip kitose šalyse. O čia išeina po 50, po 90, tai kiek laiko pareigūnas gali skirti tam žmogui“, – pasakojo Teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.
Tuo tarpu latviai ir estai į probacijos tarnybas žiūri atsakingiau.
„Latvijoje padėtis geresnė – 370 darbuotojų, o Lietuvoje 270. Taip pat apytiksliai mažiau asmenų – apie 15 tūkst., o Lietuvoje apie 21 tūkst. Taip pat pusei asmenų taikomi viešieji darbai, kurie reikalauja mažiau resursų. Estijoje pareigūnų skaičius panašus kaip ir Lietuvoje, tik jie turi mažiau prižiūrimų asmenų“, – pasakojo Teisės instituto mokslininkas Simonas Nikartas.
Probacijos tarnybų tikslas yra resocializuoti nusikaltusius asmenis, pakeisti jų gyvenimo įpročius. Tačiau kada auklėti nusikaltusius, kai reikia užsiimti kitais darbais?
„Tarnyboms nei etatų neskiria, nei automobilių, o funkcijų pridaryta. Kaune jie rašo projektus renginiams, kad skirtų finansavimą. Ar čia yra probacijos pareigūno darbas? Ar jo darbas organizuoti viešuosius pirkimus? Absurdas“, – piktinosi Teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.
Pareigūnams skaudu
Probacijos pareigūnams skaudžiausia, kai po kiekvieno rezonansinio nusikaltimo, kurį įvykdė probuojamas asmuo, visuomenei numetamas pranešimas, kad pareigūnas nubaustas. O kokios tikrosios priežastys, visuomenė taip ir nesužino. Nuobaudos pareigūnams skirstomos tik numalšinti aistras, o metų metus tarnyboje niekas nesikeičia.
Pareigūnai sako, kad nors priemonių trūksta, sėkmės jų darbe yra daugiau nei praradimų. Tačiau gerieji darbai taip ir lieka nepastebėti. O galėjo įvykti ne vienas skaudus nusikaltimas. Per praėjusius metus vien Kauno apygardos pareigūnai atgal už grotų sugrąžino apie 300 asmenų.
Ir po I.Strazdauskaitės, kaip ir po kitų rezonansinių atvejų, Teisingumo ministerija išplatino pareiškimą, kad teisingumo ministrė Milda Vainiutė yra nustebusi, kodėl Probacijos tarnyba, galbūt, netinkamai vykdė savo pareigas.
„Probacija turi būti tvirta teisėtvarkos darbo grandis“, – pranešime cituojama ministrė. Ji nurodė patikrinti pareigūnų darbą.
Ministerija dar nebaigė patikrinimo dėl galimos korupcijos Kalėjimų departamente, dėl ko nuo pareigų laikinai nušalinta departamento vadovė Živilė Mikėnaitė. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija jau išsiaiškino, kad departamente vienas viešųjų pirkimų vadovas paslaugas pirko iš savo valdomų įmonių.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
