Natūralu, kad, mažėjant potencialių studentų skaičiui, turėtų mažėti ir aukštųjų mokyklų, bet atsakymai, kam bus lemta išlikti, o kas turės užverti duris, skendi migloje. Kad demografinė situacija turi itin daug įtakos Lietuvos aukštojo mokslo ateičiai, rodo ir statistika: 2015 metais abiturientų buvo 27 738 (be profesinių mokyklų absolventų), o 2016 metais šalies mokyklas baigė dar mažiau jaunuolių – 24 581 (be profesinių mokyklų absolventų). Mažėjimo tendencijas atskleidžia ir studijas Lietuvoje pasirinkusių abiturientų skaičiai: 2015 m. 69 proc. bendrojo lavinimo mokyklų abiturientų tęsė mokslą aukštosiose mokyklose, o 2016-aisiais tai darė jau tik 67 proc.
Trūksta tvirtos pozicijos
Vienoje publikacijoje filosofė, švietimo ekspertė Nerija Putinaitė šiuo metu vykstančias diskusija apie universitetų jungimąsi yra pavadinusi laiko gaišimu. Paklausta, ar šiuo metu ji mąsto taip pat, pašnekovė sakė: „Manau, kad taip, nes anuomet aukštosios mokyklos buvo kviečiamos teikti pasiūlymus dėl pertvarkos ir šie pasiūlymai parodė tai, ką jau buvo galima nuspėti: aukštosios mokyklos labiau orientuojasi į išlikimą, kiekviena jų žiūri tik savo interesų. Pačios silpniausios mobilizavo tam tikrą palaikymą iš kai kurių verslo institucijų. Tai neproduktyvus procesas, rodantis lyderystės iš Vyriausybės nebuvimą.“
Anot pašnekovės, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) jungimasis yra vienas šios lyderystės nebuvimo pavyzdžių: „Kiek teko bendrauti su žmonėmis, kurie nėra suinteresuoti palaikyti vieną ar kitą pusę, labai aiškiai išsakoma mintis, kad tai, kas vyksta, neatitinka nė vienos iš prieš tai turėtų vizijų, kaip turėtų būti optimizuojamas aukštasis mokslas. Tai neatitinka jokių gerųjų optimizavimo pavyzdžių, kuriuos sėkmingai įgyvendino kitos šalys“, – sakė ji.
Paklausta, ar jauni žmonės dėl aplink tvyrančios neaiškumo atmosferos ims dažniau svarstyti apie studijas svetur, pašnekovė sakė: „Nemanau, kad tai rimtas argumentas. Žinoma, užsitęsusios diskusijos ir svarstymai, kad šalyje bus trijų lygių universitetai, kas reiškia, kad realaus optimizavimo veikiausiai ir nesulauksime... Nebus taip, kad nutiks kažkas tokio, jog įstojęs į vieną universitetą, pabaigsi jau kitą: kiekvienoje šalyje, kur tai jau vyko, jokių problemų nekilo. Studentams pateikiami aiškūs įsipareigojimai ir kartais jauni žmonės iš to išlošia, nes gauna diplomą, kuris yra geriau kotiruojamas nei tos aukštosios mokyklos, į kurią buvo stojama.“
N.Putinaitė teigė didesnį pavojų matanti tame, kad vyksta delsimas ir apie optimizavimą sklindanti prieštaringo pobūdžio informacija. „Netikėjimas, kad bus daromi sprendimai, gerinama studijų kokybė, gali paskatinti abiturientus ieškoti alternatyvų užsienyje“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad idėjos, jog jauni specialistai privalės atidirbti regionuose už gautą diplomą, nesukelia pozityvių emocijų.
N.Putinaitės teigimu, situacija pagerėtų, jei Vyriausybė pristatytų labai konkretų planą su aiškiomis nuostatomis siekti užsibrėžtų tikslų: „Reikėtų aiškiai pasakyti, kokios sąlygos, garantijos būtų sudaromos to plano įgyvendinimo metu studentams, dėstytojams, tai išsklaidytų dalį nerimo ir daug ką sustatytų į vietas“, – kalbėjo pašnekovė.
Gresia savaiminis nusimarinimas
Politologas ir ekonomistas doc. dr. Vincentas Vobolevičius įsitikinęs, kad jei ir toliau viešojoje erdvėje šiuo klausimu bus tiek daug neapibrėžtumo, iš to tik išloš užsienio kolegijos ir universitetai: „Gali išaugti tokių šalių kaip Vokietijos ar Škotijos, kurioje mokslas iš viso nemokamas, patrauklumas. Kita vertus, tiek moksleiviai, tiek jų tėvai su tam tikru skepsiu vertina kalbas apie greitą aukštųjų mokyklų jungimąsi, nes universitetai labai sunkiai perliptų per tokius slenksčius kaip personalo mažinimas, studijų programų naikinimas ir pan. Kalbant apie greitą universitetų jungimą, verta prisiminti, kad ir ministeriją į Kauną turėjo greitai perkelti, bet nieko neįvyko“, – juokavo pašnekovas.
V.Vobolevičius teigė, kad bus daug įvairių simbolinių gestų, tokių kaip telkinių sudarymas, bet iš esmės tai esamos realybės nepakeis.
Apie tai, ar šiandien siūlomi universitetų jungimosi planai yra perspektyvūs, pašnekovas sakė: „Kai dėl demografinės padėties sunku išlaikyti universitetus tokiuose miestuose kaip Šiauliai ar specializuotas aukštąsias mokyklas, tai akivaizdu, kad iššūkio esama. Kita vertus, jei šalyje atsiras du megauniversitetai, kils tam tikras pavojus. Visas šalies elitas bus formuojamas labai uždarose erdvėse, kalvėse, užsimegs tam tikri ryšiai, kurie ateityje galimai skatins ir tam tikrą korupciją. Kai yra keli universitetai, gal net skirtingų kokybinių lygmenų, ruošiantys lyderius ar administratorius skirtingiems regioniniam postams, tada yra daugiau konkurencijos tarp būsimojo elito.“ V.Vobolevičius juokavo, kad būtų negerai, jei visi taptų „švogeriais, baigusiais tą pačią mokyklą“.
Į klausimą, kiek laiko Lietuvai gali prireikti universitetų tinklui optimizuoti, pašnekovas atsakė: „Pirmiausia turime kelti klausimą, ar tai iš viso įvyks. Klausimas, ar tai vyks planuojant, ar dėl to, kad universitetai ir programos jau nebesurenka studentų? Renkantis tarp šių dviejų vizijų visai nenustebčiau, jei mažėjimas įvyktų pagal antrąjį scenarijų, kai apie reformas daug kalbama, bet jos vis blokuojamos, o galiausiai mažesni universitetai tiesiog imtų užsidarinėti ir suveiktų natūralios atrankos dėsnis.“
Viskas pačių studentų rankose
Kalbėdamas apie aukštųjų mokyklų jungimąsi V.Vobolevičius sakė: „Neapibrėžtumas – esminis šios situacijos bruožas. Jaunas žmogus taip nuo mažumės paskiepijamas tam, kas jo gyvenime laukia vėliau. Nesakau, kad nutraukti studijas ar patirti, kad stodamas į vieną universitetą stoji į kitą, yra malonu, bet studentas pats turi pasiimti iš universiteto, ko jam reikia.“
Jis pateikė pavyzdį, kad įstojęs į prestižinį universitetą studentas nebūtinai iš jo išsineš labai daug, nes ten mokysis labai daug studentų ir profesoriai kiekvienam jų negalės skirti labai daug laiko. Mažesniame universitete, kur profesorių ir studentų santykis kitoks, bus lengviau.
„Ir vienoje, ir kitoje vietoje viską lems studento pasiryžimas nueiti, pasiekti, gauti, domėtis ir pasiimti tai, kas yra duodama, sukurti tam tikrą pridėtinę vertę. Pats 1995 metais įstojau į VDU, neįstojęs studijuoti Amerikoje, ir visi sakė, kad nieko ten ypatinga, bet tai buvo pats geriausias sprendimas. Universitete buvo daug dėstytojų, atvykusių dėstyti iš JAV, ir prie jų reikėjo prieiti: bendrauti, rodyti iniciatyvą. Iš to laiko pasiėmiau labai daug ir vėliau išvykau studijuoti į JAV“, – patirtimi dalijosi šiuo metu LSM vadybos ir ekonomikos universitete dėstantis V.Vobolevičius.
Jauniems žmonėms jis patarė nelaukti, kol kas nors ką nors pateiks ant lėkštutės, o patiems suskubti domėtis vienos ar kitos aukštosios mokyklos siūlomomis galimybėmis, o jomis pasinaudojus nesustoti: „Kai pajusite, kad galimybių riba prieita, nebijokite keisti aukštosios mokyklos, ieškokite ir tikrai rasite. Nelaukite, kol kas nors ką nors duos, tie laikai praėjo ir valstybė nėra pajėgi suplanuoti, ko jums reikės po 20 metų“, – sakė V.Vobolevičius.
Viceministras: „Svarstome dėl nemokamų aukštojo mokslo“
Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas teigė, kad būti kuo greičiau priimti sprendimus: „Norėtume, kad sprendimai dėl aukštųjų mokyklų tinklo būtų priimti kuo greičiau, dar iki abiturientams galutinai apsisprendžiant, kur studijuos. Ankstesnių metų apklausos rodo, kad apie 40 proc. abiturientų nežino, kur studijuos, kai iki stojimo likus trims– keturiems mėnesiams.“
Anot jo, jei iki balandžio pabaigos bus pateikti siūlymai Vyriausybei ir ji nedelsdama juos apsvarstys, aiškumo bus daugiau. „Ne kartą buvo pabrėžiama spaudoje, tikrai nenutiks taip, kad staiga imtų ir nutrūktų Lietuvoje pradėtos studijos: visi studentai studijas pabaigs, ir tikėtina, kad geresnėje mokykloje, nei kad jas pradėjo. Jei neapibrėžtumas užsitęstų, tai galėtų būti žalos, bet tik dalyje mokyklų, dėl kurių galimybių egzistuoti savarankiškai kyla abejonių.“
G.Viliūnas pridūrė, kad ir Vyriausybės programoje įrašyta, jog bus labai rimtai svarstoma apie nemokamo aukštojo mokslo grąžinimą bakalauro pakopos studijų studentams. „Aplinkybės ir sąlygos dar nėra aiškios, bet Vyriausybė ir Seimas yra nusiteikę gerinti studijų sąlygas Lietuvoje. Tai taptų labai stipria paskata likti studijuoti Lietuvoje“.
Kodėl dairosi į užsienio universitetus?
„American English School“ vadovė Eglė Kesylienė teigė, jog pastaruoju metu stebima tendencija, kad šiuolaikinis jaunimas atidžiau planuoja savo ateitį ir būsimą karjerą, tad planuodami, kur studijuoti, būsimą universitetą renkasi pagal jo reitingą, suteikiamą studijų kokybę ir būsimas galimybes įsidarbinti.
„Todėl vis dažniau lietuvių akys krypsta į kitų šalių universitetus. Natūralu, kad ši paklausa daro įtaką ir mokymosi įstaigoms: norėdami susirinkti pajėgiausius studentus, užsienio universitetai ėmė kelti aukštesnius reikalavimus anglų kalbos žinioms bei bendram pažymių vidurkiui, todėl stipriems mokiniams, kurie siekia daugiau žinių, nei reikalauja vidurinės mokyklos programa, atsirado poreikis savo gebėjimus tobulinti, juos įprasminant tarptautiniais sertifikatais“, – sakė ji.
Pasak pašnekovės, studentus iš Lietuvos užsienio aukštosiose mokyklose itin domina socialinių mokslų kryptis, tačiau yra nemažai jaunuolių, besidominčių meno, inžinerijos ar technologijų (STEM – Science, Technology, Engineering and Maths) kryptimis, nes šiuo metu tai rinkoje geidžiamiausi darbuotojai.
Paklausta, ar keičiasi šalių, į kurias studijuoti vyksta lietuviai, geografija, pašnekovė sakė: „Iki 2016 metų populiariausi tarp lietuvių buvo Jungtinės Karalystės, Danijos, Olandijos universitetai, tačiau politinė padėtis Jungtinėje Karalystėje ir „Brexit“ itin pakoregavo studijų kryptis: moksleiviai nebėra užtikrinti studijų stabilumu bei galimybėmis, todėl didesnio dėmesio sulaukia kitų šalių universitetai.
Kalbant apie tolimesnes kryptis, JAV ir toliau išlieka svajonių studijų šalimi. Norinčių ten studijuoti būtų ir daugiau, tačiau daugelį išgąsdina studijų kaina, todėl tenka nemažai šviesti jaunimą apie galimybes gauti stipendiją ir griauti mitus apie studijų brangumą.“
Skaičiuoja kainos ir kokybės santykį
Anot jos, iš pirmo žvilgsnio studijų kaina JAV universitetuose atrodo didelė, tačiau būtent šios šalies švietimo sistema itin palanki finansuoti gabių jaunuolių studijas, suteikiant jiems papildomas stipendijas už akademinius, sporto, meno ir kitus gebėjimus. „Bėda ta, kad mums, lietuviams, vis dar pritrūksta drąsos pasigirti savo pasiekimais, nes dauguma laikome juos nieko vertais arba nesvarbiais. Jau keletą metų intensyviai padedame Lietuvos moksleiviams siekti stipendijos studijoms JAV, nes specialistas, kuris bendradarbiauja su JAV universitetais ir žino visas subtilybes bei finansavimo galimybes, daug lengviau įžvelgia talentus ir paskatina juos paminėti pretenduojant į universitetą.
Drąsesni moksleiviai vis dažniau pasidomi studijų galimybėmis Australijoje, tačiau šioje šalyje mokslų kaina, kad ir kaip būtų apmaudu, dar viršija lietuvių galimybes, nes australai taip dosniai kaip JAV stipendijų nedalija“, – apie studijų galimybes užsienyje kalbėjo E.Kesylienė.
Kokios aukštojo mokslo sistemos Lietuvoje tendencijos skatina jaunuolius rinktis studijas užsienyje? „Pasakysiu paprastai – kainos, kokybės ir karjeros galimybių santykis. Be to, renkant informaciją apie studijų programas, skaitant universitetų aprašymus, kitų studentų atsiliepimus, analizuojant pragyvenimo toje šalyje galimybes studijų metu, papildomos veiklos, mainų programų galimybes – visi šie dalykai užsienio universitetuose atrodo patraukliau. Ir dar vienas dabartinei kartai itin svarbus aspektas – galimybė gauti apmokamą, kvalifikuotą darbo praktiką: šiuo metu Lietuvoje gauti kokybišką praktiką galimybė labai menka, Europoje šiek tiek lengviau, tačiau mūsų ilgametė patirtis ruošiant būsimus užsienio universitetų studentus rodo, kad didžiausia apmokamo darbo praktikos pasiūla su galimybe baigus studijas likti dirbti yra JAV.“
Paklausta, kaip šiuo metu vykstantis universitetų jungimasis paveiks jaunuolių nusiteikimą studijuoti Lietuvoje, pašnekovė kalbėjo: „Pats universitetų jungimasis, kaip procesas, neturėtų turėti jokios įtakos, ir tie, kurie planuoja studijuoti Lietuvoje, tiesiog turės didesnį profesijų pasirinkimą viename universitete. Tačiau jeigu susijungimas pagerins studijų kokybę, pakels mokslo kartelę ir suteiks jaunajai kartai karjeros galimybių, žinoma, kad dalis šiuo metu svarstančių apie mokslus užsienyje persigalvos ir liks studijuoti Lietuvoje.“