Apie tai kalbėta pirmadienio vakarą vykusiame neeiliniame šios frakcijos posėdyje, sušauktame kilus įtampai tarp Seimo ir Vyriausybės.
Apie nesutarimus viešai prabilo Saulius Skvernelis, pripažinęs, kad sulaukia raginimų burti atskirą frakciją. Tiesa, premjeras užsiminė, kad tai nėra geriausia išeitis. Jis pats prakalbo apie galimybę frakcijoje įkurti reformų grupę.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Šaltinių teigimu, baiminamasi, kad net ir tokios grupės atsiradimas vestų frakciją link skilimo, o didžiausios Seimo frakcijos griūtis esą gali išprovokuoti net priešlaikinius rinkimus.
Bandydami išvengti šio scenarijaus, „valstiečiai“ pirmadienį svarstė, kaip sumažinti nuolat kylančias įtampas: sutarta, kad Ramūnas Karbauskis ir S.Skvernelis turi daugiau kalbėtis ne tik akis į akį, bet ir dalyvaujant daugiau žmonių – specialioje strateginėje grupėje.
Į šią grupę įeina Seimo vadovybė, taip pat – parlamento ir partijos komitetų pirmininkai. Joje būtų bandoma nuglūdinti aštrius kampus ir suderinti skirtingas pozicijas – tik tada projektai keliautų į frakciją ir Seimą.
Beje, santykių aiškinimasis neapsiėjo be dramos. Įsikarščiavęs R.Karbauskis bendražygiams pasiūlė surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo juo, kaip frakcijos vadovu.
Savo ruožtu S.Skvernelis patikino, kad skilimo atveju jis esą nepretenduotų likti premjeru. Vis dėlto balsavimo buvo išvengta – „valstiečiai“ pareiškė pasitikėjimą abiem savo lyderiais.
Vis dėlto kai kurie „valstiečiai“ yra įsitikinę, kad S.Skvernelis nėra tikras, kad aptartas mechanizmas dėl skirtingų pozicijų derinimo veiktų ir ieško alternatyvų dabartinei koalicijai, kuriai grėsmė kyla ir dėl socialdemokratų.
Neoficialiomis žiniomis, S.Skvernelis neva yra įsitikinęs, kad šios partijos lyderio rinkimus laimėjus Vilniaus vicemerui Gintautui Paluckui, socialdemokratai gali nuspręsti trauktis iš koalicijos.
Manoma, kad „valstiečių“ skilimo atveju S.Skverneliui geriausiu atveju pavyktų išsivesti tik apie trečdalį frakcijos narių. Tokiu atveju net ir su konservatorių bei liberalų balsais jam vargu, ar pavyktų sudaryti stabilią daugumą.
Todėl esą jungtis prie galimos naujos koalicijos kalbinami „tvarkiečiai“ ir net lenkai.
Pastebima, kad pastaruoju metu S.Skvernelis lenkams stengiasi įsiteikti – praėjusią savaitę jis asmeniškai rinko parašus konservatoriaus Andriaus Kubiliaus parengtam Vardų ir pavardžių įstatymo projektui, kuriuo siūloma asmens dokumentuose įteisinti pavardžių rašymą originalo kalba.
Iki šiol „valstiečiai“ tam aršiai priešinosi – prieš keletą metų jie rinko parašus už tai, kad pirmuosiuose paso puslapiuose pavardes būtų leidžiama rašyti tik valstybine kalba.
Bet S.Skverneliui pavyko surinkti per 20 frakcijos narių parašų.
Ar gali būti, kad A.Kubiliaus projektą parėmę valdančiosios frakcijos nariai skilimo atveju gali pasukti su S.Skverneliu? Ar šių balsų užtektų S.Skverneliui išsaugoti premjero postą?
Kalbama, kad „valstiečių“ skilimas esą yra įmanomas tik tuo atveju, jeigu S.Skverneliui ir V.Pranckiečiui pavyktų išsaugoti postus. Konservatorių teigimu, jų lyderis G.Landsbergis tam esą neprieštarauja. Beje, jis bendražygiams net yra uždraudęs kritikuoti premjerą ir jo veiklą.
Antradienį G.Landsbergis ir S.Skvernelis buvo vėl susitikę Vyriausybės rūmuose ir dar labiau pakurstė kalbas apie galimą naują koaliciją.
Opozicijos atstovas po šio susitikimo teigė su premjeru kalbėjęs apie migraciją ir tikrinęs kalbas, kad Vyriausybės vadovas yra pavargęs. G.Landsbergis tikino, kad taip nėra.
Bet konservatorius įsitikino, kad takoskyra tarp S.Skvernelio Vyriausybės ir R.Karbauskio tikrai egzistuoja. Pastarasis, paklaustas, ką mano apie S.Skvernelio ir G.Landsbergio susitikimą, buvo nekalbus: „Gerai, kuo daugiau susitikimų, tuo geriau“.
Kai kurie šaltiniai vis dėlto tvirtina, kad, nepaisant G.Landsbergio viešų padrąsinimų, norėdamas išsaugoti premjero kėdę, į būsimą koaliciją S.Skvernelis esą turi atsivesti bent 32 „valstiečius“. Kitu atveju šis postas esą atitektų konservatoriams, kurie turi 31 balsą, o S.Skvernelis galėtų pretenduoti tapti Seimo pirmininku.
Kartu su Lenkų rinkimų akcijos atstovais tokia koalicija turėtų trapią 71 balso daugumą. „Bet jei valdžia persimestų į kitą pusę, gali palūžti ir kiti „valstiečiai“, – svarstė vienas pašnekovų.
Tuo metu Seimo liberalai į galimą naują koaliciją žvelgia gana skeptiškai.
Daugelis jų priekaištauja esą konservatoriai ir vėl postus dalijasi jiems už akių.
Bet pastaruoju metu liberalai irgi nevengia įskelti dar didesnio pleišto tarp R.Karbauskio ir S.Skvernelio. Pastarąjį jie ėmė pabrėžtinai girti.
Antai ir per antradienį Seime vykusią diskusiją dėl migracijos ir demografinės politikos liberalas Simonas Gentvilas pareiškė esą S.Skvernelis teisus, sakydamas, kad joks nacionalinis susitarimas nepadės.
Tokį susitarimą siūlė pasirašyti R.Karbauskis, tačiau premjeras šią savaitę pareiškė, kad jis nėra reikalingas. Beje, S.Gentvilas atkreipė dėmesį, kad tokį susitarimą siūlęs pasirašyti R.Karbauskis pats net nedalyvavo antradienį Seime vykusioje diskusijoje.