– Premjere, ar artimiausiu metu neketinate atostogauti? R.Karbauskis sako, kad jaučiatės pavargęs, galbūt nevaldote emocijų ir dėl to kyla nesutarimas. Gal reikėtų pagalvoti apie trumpalaikes atostogas? Bent ramiai išsimiegotumėte, – taip pokalbį su S.Skverneliu pradėjo žurnalistė Daiva Žeimytė „Lietuvos ryto“ TV laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Ne, neketinu. Apie atostogas reikia galvoti nuolatos, bet dar neatėjo momentas, kai reikėtų ilsėtis.
– Tai valdote emocijas?
– Manau, kad taip.
– O kodėl kai yra nesutarimų, visa tai nurašoma jūsų emocijų nevaldymui ir pervargimui?
– Čia istorinė, institucinė atmintis. Kai tik kas nors, sakoma – emocijos. Galbūt kas nors ir nevaldo, bet aš manau, kad pakankamai valdau.
– Kas vyksta Valstiečių ir žaliųjų frakcijoje?
– Sudėtingas darbas.
– Dėl ko reikia rengti specialius posėdžius santykiams išsiaiškinti?
– Jei bendrautume, susitiktume tokiu formatu ir tokiomis temomis kalbėtume dažniau, gal tie susitikimai nebūtų išskirtiniai.
Vyksta darbas bandant suprasti, sugebėti prisitaikyti vienam prie kito.
Po pirmadienio pokalbio galiu dar kartą patvirtinti, kad frakcijos nariai nori būti įtraukti į bendrą veiklą, todėl natūralu, jog jie nori žinoti viską ir gauti informaciją ir tiesiogiai, o ne per galimą tarpininką, kaip buvome įpratę.
Suprantu, kad tai iššūkis, nes lengva bendrauti frakcijoje, kurioje yra 8 arba 15 žmonių, – susėda ir bendrauja.
O čia – beveik 60 žmonių. Ieškoma optimalaus modelio, kaip galėtume bendrauti su frakcija, kad jie viską žinotų. Nes daroma daug sprendimų nežinant, ką mes čia blogo padarėme ar nepadarėme.
Tai, kas kartais būna sutarta ar apkalbėta, ne visą laiką pasiekdavo frakcijos narius. Pirmadienį buvo geras, atviras pokalbis. Manau, uždaviniai ir tikslai, kuriuos kėlėme, vis dar yra įvykdomi.
- Bet tai nepaneigia fakto, kad jūsų ir R.Karbauskio nuomonės, bent pastaruoju metu, dažnai išsiskiria.
– Nereikia nieko paneiginėti, nes nuo rinkimų kampanijos pradžios atskirais klausimais turėjome įvairią nuomonę, rasdavome bendrus sprendimus. Ir aš, ir nemažai žmonių, kurie atėjo kartu, nesakėme, kad dabar esame jūsų partijos nariai.
Mes nesame partijos nariai ir yra nuomonių išsiskyrimas dėl kai kurių, kaip įvardijama, vertybinių klausimų.
Nors manau, kad ne visą laiką turi būti vertybiniai dalykai.
Tarkime, mūsų Lietuvos pilietė sudarė santuoką su užsieniečiu.
Ar turi teisę sutuoktinė gauti tokią pavardę, kokia yra vyro, ar turi teisę tokią pat pavardę turėti vaikai? Nežinau, ar čia vertybiniai dalykai. Manau, čia – sveiko proto dalykai.
Tas pat ir dėl galimybės trims raidėms atsirasti ar neatsirasti mūsų asmens tapatybės dokumentuose.
Aišku, dar viena problema, kad kartais sužinome kokią nors naujieną – aš ar Ramūnas – iš jūsų, žurnalistų.
– Čia jau jūsų problema, kad tarpusavyje nesusitariate.
– Aš ir sakau, kad tai mūsų problema. Bet gerai, kad yra žiniasklaida, kuri kartais gali padėti bendrauti.
Kalbant rimtai, nuskambėjęs pavyzdys – dėl nacionalinio susitarimo migracijos klausimais. Aš apie jį sužinojau iš žiniasklaidos. Keista.
– Vadinasi, R.Karbauskis jūsų, Vyriausybės vadovo, neinformuoja apie esminius valstybei sprendimus, kuriuos norima priimti? Juk tas nacionalinis susitarimas nėra siūlymas dėl tautinio kostiumo.
– Kalbėdami apie emigracijos problemos, kuri yra labai rimta, sprendimą galime turėti nuomonę.
Kai kas mano, kad tai išspręs susitarimo pasirašymas, o aš manau, kad konkretūs darbai.
– Seimas mano kitaip. Antradienį vėl buvo nusispjauta į jūsų nuomonę.
– Nereikėtų taip vertinti. Buvo priimtas sprendimas, kad tas planas reikalingas.
Bet į tą planą sudėsime lygiai tas pačias priemones, kurios buvo ir yra patvirtintos tiek Vyriausybės programoje, tiek priemonių įgyvendinimo plane.
Jei tai apims didesnį ratą institucijų ar organizacijų, kurios pasirašys šį susitarimą, galbūt ką nors pasiūlys.
Jei reikia, labai svarbu, viskas gerai, mes nesakome, kad mano ar Vyriausybės nuomonė yra kitokia ir to reikia laikytis.
Frakcijoje kalbėjomės, kad tokie sprendimai turi būti priimami kartu.
– Tačiau su jumis niekas nesitaria?
Jūs apie tokius sprendimus sužinote iš žiniasklaidos?
– Tariasi visi. Bet bendravimas turėtų būti kitoks.
– Kaip tai atrodo stebint iš šalies? Vyriausybės vadovas kalba apie vienus dalykus, o įtakingiausios partijos lyderis – apie kitus.
Galų gale kalba baigiasi tuo, kad čia emocijos, pervargimas ir nesusikalbėjimas.
– Kiekvienas iš šalies vertina pats. Kiekvienas turime teisę sprendimus ir išvadas daryti patys.
Bet tai su emocijomis ir pervargimu nieko bendra neturintys dalykai.
– Kiek tikėtinas „valstiečių“ frakcijos skilimas?
– Po pirmadienio posėdžio gerokai mažiau tikėtinas.
– O iki tol buvo labiau tikėtinas?
– Ramūnas nematė jokių prielaidų, aš mačiau, žinojau, kad tokių prielaidų buvo.
Tai nebūtinai turi būti klasikinis skilimas – emocijų pagrindu išsiskirstome, ir viskas, galima kitokių bendradarbiavimo formų rasti.
Manau, gana nuoširdus ir atviras pokalbis padėjo suvaldyti kai kurias krizes.
– Kuriam laikui?
– Prieš tai buvo krizė. Galima kiek nori neigti, kad Gretos Kildišienės istorija negrasino frakcijos kilimu.
Tai ne emocijos, o faktai, ir jau ne mano faktai, jog buvo reali grėsmė, kad dalis žmonių galėjo pasitraukti.
Dėl to krizes turime sugebėti suvaldyti.
– Kaip įsivaizduojate darbą, kai nuolatos reikia valdyti krizes tarp savų?
– O kas sakė, kad bus lengva?
Tokių krizių yra tarp visų politinių jėgų, lygiai tą patį mačiau dirbdamas praėjusioje Vyriausybėje.
– Ar jums nebūtų paprasčiau, jei frakcija skiltų? Juk jūs turite labai daug šalininkų, net frakcijoje yra susidariusios savotiškos stovyklos – karbauskininkai ir skvernelininkai.
Gal jums būtų verčiau atsiskirti, išeiti su dalimi frakcijos narių ir galvoti apie mažumos Vyriausybės variantą?
– Ar tai šiuo metu būtų naudinga valstybei? Manau, tokie sprendimai yra kardinalūs.
Frakcijos skilimas reiškia šios Vyriausybės darbo pabaigą.
Ar būtų galimybė suformuoti naują daugumą, o gal tai sukeltų pirmalaikius rinkimus?
Čia jau politologų ir politikų vertinimas. Manau, valstybei tai nebūtų gerai.
Juolab dabar turiu daugiau optimizmo, kad galime įgyvendinti tuos tikslus, kuriuos užsibrėžėme.
– Dabar kalbate apie optimizmą, bet jo nebuvo, kai viešai kalbėjote apie abejones, „ar prieš Seimo rinkimus valstiečių ir žaliųjų deklaruota pokyčių idėja nebuvo tik gražus ir viliojantis rinkimų šūkis“. Kas dabar pasikeitė?
– Tai mano žodžiai, pasakyti po atitinkamų sprendimų Seime. Tikrai tokių abejonių buvo kilę.
– Bet nėra garantijų, kad situacija nesikartos.
– Mes turime daryti, kad to nebūtų. Dėl to kalbamės viduje, kad išvengtume tokių situacijų.
Negali būti tokių neaiškių siurprizų, kai lyg aptarta, bandyta paaiškinti apie galimas pasekmes ir vis tiek taip padaroma.
Nuomonių skirtumų bus, bet ar juos galime suderinti, ar jie reikšmingi, jau kitas klausimas.
– Jei dalis „valstiečių“ pareikštų norą daugiau dirbti su jumis, ar svarstytumėte savotiško pasitraukimo iš šios frakcijos galimybę?
– Mano, kaip vieno žmonių, kurie vedė rinkimų sąrašą, tikslas buvo daryti viską, kad to skilimo nebūtų.
Nuo pirmos dienos matėme bandymų suskaldyti, sakė, kad jie nesulauks žibučių ar šviežių bulvių. Tokie procesai vyksta. Nėra paprasta.
Bet mes, išrinkti, turėtume jausti atsakomybę.
Kaip sakiau, skilimas tikrai nebūtų gerai valstybei.
– Antradienį jūs susitikote su konservatorių vadovu Gabrieliumi Landsbergiu. Tai buvo neskelbtas susitikimas.
Ar ne per dažnai pradėjote susitikinėti?
– Ir pirmadienį buvau susitikęs. Antradienį buvo planuotas susitikimas, iš anksto derintas. Tai nėra politiniai vieši pareiškimai, kad turėtume kiekvieną kartą pasakyti, kai susitinkame papietauti ar kavos išgerti.
Artimiausiu metu taip bus su kitais politiniais lyderiais, su kuriais turime bendrauti.
– Kokiu tikslu susitikote su G.Landsbergiu?
– Tikslai – keli. Vienas pagrindinių buvo Seime vykusi diskusija dėl emigracijos mažinimo, kokie reikalingi realūs sprendimai ir darbai.
Aišku, toliau tęsiama pokalbių tema – valstybės įmonių pertvarkymas ir švietimo reforma.
– Suprantu, kad su G.Landsbergiu jums susitarti lengviau nei su kai kuriais partijos lyderiais ar frakcijos nariais?
– Nelygu, dėl ko. Ir frakcijoje yra žmonių, kurie dėl miškų valdymo reformos yra įsitikinę kitaip.
Matau, kad su vienais nebeverta toliau bandyti ginčytis, nes jų nuomonė tokia, bet gerbtina.
Kalbant apie strateginius dalykus, emigraciją, labai norėtųsi, kad Seime dėl jų būtų kuo didesnis palaikymas.
Neišvengiamai reikės bendrauti ir aš tai darysiu – ir su G.Landsbergiu, ir su Eugenijumi Gentvilu, ir su Remigijumi Šimašiumi.
Lygiai taip pat svarbi lenkų frakcija, „Tvarka ir teisingumas“. Jau nekalbu apie partnerius socialdemokratus, su kurių pirmininku Algirdu Butkevičiumi aptarėme keletą politinių klausimų.
Užkulisiuose – naujos valdžios dėlionės
Plika akimi matomi nesutarimai valdančiojoje „valstiečių“ frakcijoje gresia skilimu, bet politikos naujokus baugina galimybė likti prie suskilusios geldos.
Apie tai kalbėta užvakar vakare neeiliniame šios frakcijos posėdyje, sušauktame kilus įtampai tarp Seimo ir Vyriausybės. Apie nesutarimus prabilo ir S.Skvernelis, prisipažinęs, kad sulaukia raginimų burti atskirą frakciją. Pemjeras užsiminė apie galimybę frakcijoje įkurti reformų grupę.
Šaltinių teigimu, baiminamasi, kad net ir tokios grupės atsiradimas vestų frakciją skilimo link, o tai gali išprovokuoti net pirmalaikius rinkimus.
„Valstiečiai“ svarstė, kaip sumažinti kylančią įtampą: sutarta, kad R.Karbauskis ir S.Skvernelis turi daugiau kalbėtis ne tik akis į akį, bet ir dalyvaujant daugiau žmonių – specialioje strateginėje grupėje. Čia būtų nugludinti aštrūs kampai ir tik tada projektai keliautų į Seimą.
Vis dėlto kai kurie „valstiečiai“ mano, kad premjeras nėra įsitikinęs, kad šis mechanizmas veiktų, ir jau ieško alternatyvų dabartinei koalicijai, kuriai grėsmė kyla ir dėl socialdemokratų.
Neoficialiomis žiniomis, S.Skvernelis svarsto, kad kairiųjų lyderio rinkimus laimėjus G.Paluckui jie gali nuspręsti trauktis iš koalicijos.
Manoma, kad jei „valstiečiai“ skiltų, premjerui geriausiu atveju gali pavykti išsivesti apie trečdalį (20) frakcijos narių. Bet net su konservatorių ir liberalų balsais vargu ar pasisektų sudaryti stabilią daugumą. Todėl esą kalbinami „tvarkiečiai“ ir net lenkai.
Tačiau „valstiečių“ skilimas įmanomas, jei S.Skverneliui ir V.Pranckiečiui pavyktų išsaugoti postus. Konservatorių teigimu, jų lyderis G.Landsbergis tam neprieštarauja. Kalbama, kad jis bendražygiams yra pataręs nekritikuoti premjerą ir jo veiklą. Beje, pastaruoju metu panašiai elgiasi ir liberalai.