„Ši knyga – mano keliolikos metų pastangų rezultatas ir ankstesniųjų darbų tęsinys. Mintis apie tokį veikalą subrendo išleidus atvirukų rinkinį „Lietuvos švyturiai“. Po to parengiau leidinį apie seniausią XVIII a. pabaigoje statytą Klaipėdos (Mėmelio) švyturį“, – per knygos pristatymą Klaipėdos apskrities viešojoje bibliotekoje dalijosi mintimis save ne švyturininku, o farologu (švyturių tyrinėtoju) vadinantis A.Jurkštas.
Buvęs vilnietis, o dabar Palangoje šaknis įleidęs A.Jurkštas neapsiribojo vien tik Lietuvos švyturių istorijos aprašymu – knygoje atskleidžiama netikėtai plati Baltijos jūros pakrančių ir garsiausių viso pasaulio švytinčių navigacinių objektų panorama, su jais susietų įvykių chronologija, pasakojama apie vietoves, kuriose dunkso įžymūs švyturiai.
Vienintelis Lietuvos farologas A.Jurkštas pats aplankė šimtus švyturių įvairiose šalyse. Į šiuos unikalius statinius palangiškis žvelgia su meile – apleisti ir dar žybsintys švyturiai knygos apie švyturius autoriui yra ne tik svarbūs jūreivystės, technikos, architektūros objektai, bet ir iškalbingi istorijos bei kultūros paveldo paminklai.
Rinkdamas medžiagą A.Jurkštas susipažino ir bendravo su švyturių prižiūrėtojais, profesionaliais jūrininkams, pasaulio jūras ir vandenynus išraižiusiais buriuotojais, istorikais. Sugulę į knygą švyturininkų prisiminimai, kelionių įspūdžiai autoriui padėjo atskleisti įspūdingą navigacinių statinių ir įrenginių, uostų, laivybos raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų.
Švyturių tyrinėtojas savo knygą dedikavo tėvui – filologijos mokslų daktarui ir istorikui Jonui Jurkštui (1929-2007), paskelbusiam per 100 straipsnių Vilniaus istorijos temomis. J.Jurkšto vardu pavadinta viena gatvė Naujininkuose.
„Mano tėvas buvo ilgametis Vilniaus savivaldybės Pavadinimų komisijos narys. Jo surinkta vertinga istorinė ir filologinė medžiaga padėjo sugrąžinti į sostinę, jos apylinkes apie 300 išnykusių vietovardžių. Tikriausiai iš tėvo paveldėjau kruopštumą, aistrą gilintis į praeitį, aprašinėti istorinius objektus“, – kalbėjo A.Jurkštas.
Per pristatymą A.Jurkštą sveikinę jūrininkai, buriuotojai, muziejininkai, kultūros paveldo specialistai stebėjosi jo kantrybe, pasišventimu pamėgtai temai. Bibliotekos salėje tarp svečių sukinėjosi ir švyturių prižiūrėtojai – retos profesijos atstovai, apie kuriuos žmonės apie beveik nieko nežino.
„Malonu, kad A.Jurkšto knygoje prisimenami ne tik jūrininkai, uostų darbuotojai, bet ir nematomo fronto kariai -švyturininkai“, – autoriui už dėmesį dėkoju Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius Robertinas Tarasevičius.
Jūros bangų mūšai neabejingas Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos vadovas rašytojas Juozas Šikšnelis irgi spaudė ranką Lietuvos švyturių istorijos autoriui.
Susidomėjęs kelią į uostus rodančiais navigaciniais ženklais A.Jurkštas pats nupiešė apie 1500 Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomių ir šiaurinės Švedijos pakrantėse dunksančių įvairių formų ir konstrukcijų švyturių. Daugelio jo pavaizduotų statinių jau nebėra arba išlikusios tik egzotiškos griuvenos, traukiančios turistus.
A.Jurkštas yra surengęs keliasdešimt personalinių savo piešinių parodų muziejuose, bibliotekose, dailės galerijose, dažnai svečiuojasi mokyklose – pasakoja vaikams apie švyturius, rengia švietėjiškus užsiėmimus.
Dizainerės Aidos Zybartės parengtą knygą „Lietuvos švyturių istorija“ irgi puošia A.Jurkšto piešiniai. Farologas nesirengia sustoti, sakė, jog kitas gal net pats svarbiausias jo gyvenimo uždavinys – parašyti Baltijos jūros švyturių enciklopediją.
„Sukurti tokį veikalą – katorgiškas darbas. Kol kas aprėpiau tik pusę regiono, teks nupiešti dar 1500 švyturių. Apsikrovęs kitais darbais skubėti nenoriu, bet tikiu, kad vieną dieną švyturių enciklopediją laikysiu savo rankose“, – kalbėjo A.Jurkštas.
A.Jurkšto iniciatyva Lietuvoje atsirado nauja kalendorinė šventė – pasaulinė Švyturių diena, minima trečiąjį rugpjūčio savaitgalį. Tą dieną smalsuoliams visur svetingai atsiveria švyturių durys – jie gali kopti į bokštus, grožėtis iš paukščio skrydžio aukštybių atsiveriančiais nuostabiais vaizdais.
Prieš kelerius metus A.Jurkšto paraginti pramoninio alpinizmo meistrai klaipėdiečiai surengė neįprastą akciją – šimtamečio Klaipėdos švyturio viršūnėje, stebint žiūrovams, pirmą kartą iškėlė lietuvišką trispalvę.
Graži akcija prigijo – minint pasaulinę Švyturių dieną, trispalvė plaikstėsi ir Šventosios bei Nidos švyturių bokštuose.
Dar viena A.Jurkšto svajonė – įkurti muziejų, kur būtų eksponuojama jo surinktų švyturių modelių, monetų, pašto ženklų, pinigų banknotų, senovinių graviūrų, piešinių kolekcija, marinistinė literatūra, interaktyvi vaizdo ir garso medžiaga.
Farologas jau žino, kokie akcentai puoštų tokio muziejaus kiemą – žybsinčios garsiausių pasaulio švyturių kopijos.