Pats dokumentą suradęs Vytauto Didžiojo universiteto
profesorius Liudas Mažylis ragino nepamiršti ir jo rasto 1917 metų
gruodžio 11-osios nepriklausomybės akto. Šiame akte minima glaudi
Lietuvos ir Vokietijos sąjunga.
„Kodėl kartais nureikšminami tos pirmosios formulės žodžiai
apie tvirtus ir amžinus saitus tarp dviejų valstybių? Juk turime
tuos saitus ir turime daugiau – turime dvišalius ryšius, turime
daugiašalius, NATO formatą, Europos Sąjungos formatą. Ir tai, jog
tas dokumentas keliauja čia, rodo, jog tie saitai tvirtėja, jie
įgyja visiškai naujus tų ryšių formatus“, – renginyje sakė
mokslininkas.
Pastaraisiais metais Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas
ypač suintensyvėjo. Vokietija ėmėsi vadovauti Lietuvoje šiemet
dislokuojamam NATO batalionui.
Pernai rugpjūtį buvo pasirašyta sutartis dėl vokiškų
pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ pirkimo už 386 mln. eurų,
tai didžiausios vertės sandoris Lietuvos kariuomenės istorijoje.
Lietuvos kariuomenė taip pat perka vokiškų savaeigių haubicų,
sunkvežimių, kariai daug metų naudoja vokiškus automatinius
šautuvus G-36.
Lietuvos diplomatai taip pat tikisi Vokietijos lyderystės
iššūkių kupinoje Europos Sąjungoje. Tuo metu Berlynas ieško
sąjungininkių, galinčių padėti atsverti euroskeptiškas nuotaikas
Vidurio ir Rytų Europoje, kurios pastaraisiais metais ypač
sustiprėjo Višegrado šalyse.
Vokietija taip pat yra viena svarbiausių Lietuvos prekybos
partnerių, o jos kanclerė Angela Merkel prieš kelerius mėnesius
pažadėjo paramą Lietuvai, siekiant Baltarusijoje statomos Astravo
atominės elektrinės saugumo.
Pareigūnai tikisi, kad geri santykiai su Vokietija leis
susitarti, jog nepriklausomybės aktas būtų perduotas eksponuoti į
Lietuvą. Dėl to užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius
praėjusią savaitę sakė sutaręs su Vokietijos diplomatijos vadovu
Sigmaru Gabrieliu (Zigmaru Gabrieliu).
„Tas mūsų dialogas šiuo metu tikrai šiltas. Tai, kas
šiandien vyksta (...), yra žingsnis į tą atsivėrimą ir
bendradarbiavimą. Mes tikrai ta pačia dvasia tęsime pokalbius ir
kalbėsimės. Mūsų kolegos puikiai supranta, ką šis dokumentas
reiškia Lietuvai“, – sakė L.Linkevičius.
Jo teigimu, Lietuva sieks, kad Vasario 16-osios akto originalo
perdavimo procesas būtų viešas.
Ministras pridūrė, kad Vokietijos užsienio reikalų
ministerijos diplomatiniame archyve yra dar daug kitų Lietuvai
istoriškai svarbių dokumentų, kurie praturtins Lietuvos istorinius
tyrinėjimus.
Renginyje M.Mažvydo bibliotekoje dalyvavęs pirmasis šalies
vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis sakė, kad
gavusi nepriklausomybės akto faksimilę Lietuva jau praturtėjo.
Jis įžvelgia, kad dokumentą jo signatarai pasirašė
skubėdami.
„Matau, kad tie 20 vyrų buvo labai tvarkingi vyrai, viską
tvarkingai darė ir suprato, manau, iš įvykių eigos suprato
reikšmę ir paties savo darbo, ir įvykio, ir laiko. Jie iš karto
turėjo ranka rašytą nepriklausomybės aktą ir negaišo laiko
laukdami, kol jis bus atspausdintas, kaip įstatymuose ar
Konstitucijose sakoma, turi būti paskelbtas viešai ir tada tiktai
galioja. Jie žinojo, ką daro, ir turbūt nežinojo, kiek jie turi
laiko, nes tai, ką jie darė, ėjo prieš plauką ankstesniems
susitarimams su Vokietijos valdžia“, – sakė V.Landsbergis.
Jis dėkojo aktą atradusiam profesoriui L.Mažyliui ir sakė jam
kiek pavydintis.
„Tikrai gerai, kad atsirado žmogus, kuris pasakė, kad reikia
pradėti ieškoti iš tikrųjų. Juk maždaug žinoma, kokia kryptimi
pirmiausia (aktas) buvo siunčiamas, tai reikia ten pasižiūrėti.
Štai profesorius L.Mažylis ir pasižiūrėjo, ir atrado tokį
baravyką ten, kur jis turėjo būti. Aš pavydžiu to baravyko, bet
be jokio pykčio“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Istorikai mano, kad šį dvidešimties signatarų pasirašytą
dokumentą prieš 99 metus Vokietijos diplomatams perdavė signataras
Jurgis Šaulys. Spėjama, kad tokių nutarimų 1918-ųjų vasario
16-ąją galėjo būti pasirašyta keletas, bet kitų buvimo vieta
nėra žinoma.
1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė
atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą
Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje.