Kritikos strėles Vyriausybės vadovas ėmė laidyti tiesiai į „valstiečių“ vedlį R.Karbauskį. Vos pastarasis spėjo pasiūlyti pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl emigracijos stabdymo, premjeras viešai kirto, kad tai bergždžias sumanymas.
Negana to, S.Skvernelis pareiškė, kad Seimas nepalaiko Vyriausybės planų, kuriais ir norima stabdyti emigraciją. Taip buvo pratęstas jau anksčiau pradėtas ginčas su R.Karbauskiu dėl pagalių kaišiojimo ministrų kabinetui.
Pirmąjį viešą premjero kritikos protrūkį ir net pareiškimus, kad jo Vyriausybė tapo mažumos ministrų kabinetu, sukėlė pasipriešinimas urėdijų reformai, bet tada S.Skvernelio rūstybę užsitraukė socialdemokratai.
Tiesa, premjeras neslėpė susierzinimo, kad ir ne visi „valstiečiai“ palaiko urėdijų likvidavimo planus. Tuomet R.Karbauskis paskubėjo pareikšti, kad jų frakcija rems Vyriausybę, bet kartu ragino premjerą nedramatizuoti padėties ir nesikarščiuoti dėl socialdemokratų laikysenos.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Atrodė, kad tąkart krizė praslinko koalicijos partneriams pasiaiškinus santykius. Bet paaiškėjo, kad vos savaitei.
Netrukus premjeras kirto jau „valstiečiui“ Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui E.Jovaišai. Ir dar taip aštriai, kad sunkoka įsivaizduoti jų tolesnį bendrą darbą.
Priežastis – komitetas pritarė Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų susijungimui, nors premjeras išvakarėse prašė R.Karbauskio pasirūpinti, kad su tokiu sprendimu nebūtų skubama.
Premjeras net suabejojo Vyriausybės galimybėmis vykdyti reformas, o įtaręs viešųjų ir privačių interesų painiojimą E.Jovaišą grasino apskųsti Seimo Etikos komisijai.
Neabejotina, jog premjerui trūko kantrybė, kai Vyriausybei vis prikaišiojama, kad ji tik žada nuversti kalnus, bet kol kas realiai mažai ką nuveikė, o Seime jis net iš „valstiečių“ nesulaukia paramos.
Nors dar turės būti pateikta ir Vyriausybės išvada, ir balsuoti Seimas, komiteto pritarimą dviejų universitetų jungimuisi premjeras palaikė iššūkiu, ypač kai nebuvo išgirstas jo prašymas palaukti, kol darbo grupė parengs aukštojo mokslo tinklo pertvarkos planą.
Juo labiau kad Lietuvos edukologijos universiteto profesorių E.Jovaišą pagrįstai galima įtarti siekiu padėti savo buvusiai darbovietei kuo mažiau nukraujuoti per planuojamą reformą.
Regis, čia ir slypi viena didžiųjų problemų, kad su „valstiečių“ vėliava į valdžią atėję politikai labai skirtingai suvokia, kokios reformos reikalingos, ir gina net priešingas pozicijas.
E.Jovaiša buvo vienas „valstiečių“ švietimo programos autorių, bet jo požiūris į aukštojo mokslo pertvarką, ko gero, visiškai kitoks nei švietimo ir mokslo ministrės J.Petrauskienės.
Ministrė seniai deklaruoja, kad būtina ryžtingai sumažinti universitetų skaičių, nelaukiant, kol jie patys susijungs, o Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas gina aukštųjų mokyklų teisę savarankiškai rinktis tolesnį kelią.
Beje, ir į „valstiečių“ programą buvo įrašytos kai kurios idėjos, kaip antai, kad būtina išsaugoti universitetus regionuose kaip jų kultūros ir švietimo židinius, kurios kertasi su Vyriausybės aukštojo mokslo tinklo pertvarkos užmojais.
Tad pastarasis konfliktas dėl universitetų susijungimo dar labiau išryškino takoskyrą tarp Seimo ir Vyriausybės, tarp R.Karbauskiui ištikimų „valstiečių“ ir S.Skvernelio rėmėjų.
Juk „valstiečių“ frakcijos vadovas atvirai parėmė E.Jovaišą ir net komiškai ėmė aiškinti, kad S.Skverneliui koją kiša jo amžius, politinis nepatyrimas, nors pats tik pusmečiu yra vyresnis už premjerą.
Taigi kas laukia ateityje? Seimui netrukus reikės apsispręsti dėl pavardžių rašybos asmens dokumentuose. S.Skvernelis aiškiai pasisako už lotyniško pagrindo raidžių įteisinimą, todėl naujas mūšis „valstiečių“ gretose bus neišvengiamas. Mat šios programos nuostatos apie valstybinės lietuvių kalbos statuso puoselėjimą kertasi su šiuo premjero požiūriu.
Bet ar visada pagrįsti S.Skvernelio skundai, kad Vyriausybei trukdoma dirbti, sudarant įspūdį, jog jis pats lyg ir turi mažai ką bendra su „valstiečiais“? Juk nors ir nebūdamas šios partijos narys, jau per rinkimų kampaniją jis privalėjo žinoti, su kuo eina obuoliauti į Seimą.
Todėl dabar premjeras irgi yra atsakingas ir už „valstiečių“ programines nuostatas, ir net už chaosą, kuris kyla dėl valdančiųjų nesutarimų.
Galbūt jau artėja S.Skvernelio ir R.Karbauskio jungtuvių pabaiga? Taip teigti vis dėlto dar ankstoka.
Jeigu Vyriausybės vadovui pavyktų išvesti iš „valstiečių“ frakcijos porą dešimčių parlamentarų, net susitaręs su konservatoriais jis būtų tik silpnesnysis jų partneris, o išsiskyręs su populiariuoju premjeru R.Karbauskis, ko gero, atsidurtų opozicijoje.
Todėl galima spėti, kad politiniai interesai kol kas vers juos laikytis drauge, vis pasispardant ir telkiant savo šalininkus. S.Skvernelis jau prabilo apie galimybę Seimo „valstiečių“ frakcijoje suburti reformas remiančią grupę. Taigi politinė klampynė tęsis.