Išaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl M.Misiukonio veiklos, sužibo viltis, jog bus peržiūrėtas jo vaidmuo A.Kraujelio žūties istorijoje ir atnaujinta genocido byla. 1965 metų kovo 17 dieną Utenos rajone esančioje slėptuvėje čekistų smogikų apsuptas 36 metų A.Kraujelis nusišovė.
Atkūrus nepriklausomybę, M.Misiukoniui iškelta byla dėl genocido, tačiau jis buvo išteisintas. Vienas svarbiausių teisėjų motyvų – tuometis KGB operatyvinis įgaliotinis M.Misiukonis nežinojo apie partizaninę A.Kraujelio, slapyvardžiu „Siaubūnas“, veiklą. Buvęs KGB veikėjas teismo procesą pavertė A.Kraujelio juodinimo kampanija, piešdamas kriminalinio nusikaltėlio paveikslą.
Buvusio KGB veikėjo žodžiai kelia abejonių
Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) pastaruoju metu surinko naujus faktus apie M.Misiukonį ir kreipėsi į Generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, prašydama jais remiantis atnaujinti genocido bylą.
Apie vieną naujai išaiškėjusių aplinkybių pirmasis paskelbė naujienų portalas lrytas.lt – aptiktas 1957 metų sausio 1 dienos dokumentas, kuriame KGB Anykščių rajono poskyrio įgaliotinis D.Toliatas rašo apie nacionalistines organizacijas, ryšininkus ir „banditus“ (taip tikrieji sovietiniai banditai vadino partizanus), šiame rašte minimas ir A.Kraujelis-Siaubūnas.
Todėl M.Misiukonio aiškinimai, jog jis nieko nežinojo apie A.Kraujelio partizaninę veiklą kelia abejones – jis juk su D.Toliatu, būdami Anykščių krašto čekistais, po vienu stogu dirbo nuo 1962 metų, o partizanų ir jų rėmėjų registras buvo nuolat atnaujinamas.
A.Kraujelio persekiojimo metu M.Misiukonis dirbo KGB operatyviniu įgaliotiniu, buvo karininkas.
Generalinei prokuratūrai Laisvės kovotojų sąjunga pateikė ir daugybę kitų naujų detalių, sustiprinančių abejones dėl M.Misiukonio rolės, dalyvaujant jo žūtį nulėmusioje operacijoje.
Protokolai byloja – planuota nužudyti partizaną
Itin iškalbinti Anykščių rajono KGB komunistų organizacijos susirinkimų protokolai, kuriuos LLKS atstovai neseniai surado Lietuvos visuomenių organizacijų archyve.
Iki partizano žūties likus vos trims savaitėms, 1965 metų vasario 23-osios susirinkime, kuriam pirmininkavo M.Misiukonis, cituojami pastarojo žodžiai: „Nežiūrint pagrindinio mūsų rajono valstybinio nusikaltėlio (A.Kraujelio – Red.) paieškos, mūsų tikslas yra kontržvalgybinis darbas“.
Tame pačiame susirinkime nutarta, jog „svarbiausias rajono uždavinys“ – A.Kraujelio paieška ir likvidavimas.
Tai visiškai nesutampa su M.Misiukonio išvedžiojimais teismuose, jog esą buvo planuojama tik rasti ir sulaikyti A.Kraujelį.
Sprendimas – jau netrukus
Laisvės kovotojų sąjungos pareiškimą Generalinei prokuratūrai, kuriame prašoma atnaujinti bylą dėl genocido, sudaro 38 lapai. Į prokuratūros vadovą kreipėsi LLKS garbės pirmininkas Jonas Burokas ir šios organizacijos valdybos pirmininkas Ernestas Subačius.
Beje, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška atsisakė atnaujinti procesą, nes LLKS nebuvo M.Misiukoniui iškeltos bylos dėl genocido dalyvė.
Laisvės kovotojų sąjunga šį atsisakymą apskundė generaliniam prokurorui E.Pašiliui, kuris sprendimą turėtų priimti kitą savaitę.
„Lietuvos teisėsauga privalo ginti pasipriešinimo okupacijai idėją, ginti pasipriešinimo okupacijai dalyvius, pačiai aktyviai inicijuoti, kaip to reikalauja elementari pagarba istorijai“, – rašoma E.Pašiliui adresuotame skunde.
Paskutiniai žodžiai – apie laisvę
Vienas A.Kraujelio medžioklės vadovų, KGB 2-osios valdybos 1-ojo poskyrio viršininkas N.Dušanskis specializavosi partizanų naikinimo operacijose, jo gaudynėms buvo atrinkta maždaug dešimt KGB darbuotojų ir vos keli milicininkai.
KGB 2-oji valdyba, kuriai priklausė N.Dušanskis, užsiėmė ginkluotos rezistencijos dalyvių persekiojimu.
„Siaubūnas“ virto tarsi nesutryptu pasipriešinimo simboliu – duodamas parodymus nepriklausomos Lietuvos teisme, A.Kraujelio sūnus Antanas Snukiškis atkreipė dėmesį, kad apie tėvą niekas iš vietos gyventojų neatsiliepė blogai, visi žinojo, kad jis partizanas.
„Aš laisvės jau nesulausiu, bet jūs būtinai sulauksite“, – paskutinėmis gyvenimo akimirkomis artimiesiems pareiškė A.Kraujelis.
Po mirties surašytame akte buvo pažymėta, kad jis vilki „banditišką“ mundurą su trikampiu lietuviškos trispalvės žiedu.
