Bene pusę metų nuo žiniasklaidos atsiribojęs galimos politinės korupcijos bylos centre atsidūręs buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis prabilo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Kitoks pokalbis“.
Iki šiol niekas tiksliai nežinojo, kas gi vyko lemtingąją 2016 m. gegužės 12 dieną, kuomet į E. Masiulio namus pasibeldė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai. Pasirodo, kratų vykdyti atvykę pareigūnai, net nebuvo tinkamai pasiruošę.
„Mano asmens kodas įrašytas ne toks, jie pasakė, kad tai gramatinė klaida. Tada pastebėjau, kad adresas ne tas įrašytas ir tarp mūsų, tarpduryje, įvyko tam tikras ginčas, kodėl ne tuo adresu. Teismas priėmė sprendimą, buvo įrašytas ne tas adresas daryti kratą ir tada patys pareigūnai tarpusavyje tarėsi, kažkam skambino“, – pasakojo E. Masiulis.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir E. Masiulio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Kitoks pokalbis“.
– Kuo ir kaip jūs dabar gyvenate?
– Iš tikrųjų pratinuosi prie naujų gyvenimo spalvų. Mano gyvenimas, veikla radikaliai pasikeitė. Nesidairau į praeitį, stengiuosi žiūrėti į dabartį ir ateitį. Buvo laikotarpis, kai, matyt, truputį reikėjo stabtelti, apgalvoti, ką toliau gyvenime veikti. O nuo praeitų metų pabaigos pradėjome privačią veiklą. Šiandien esu vienos bendrovės vienas iš savininkų ir vadovų.
– Tas šešėlis, kurį turite, bet kokiu atveju seka jums iš paskos. Nesusiduriate su klientų nepasitikėjimu jumis?
– Turbūt, jei būtų nepasitikėjimas, klientų neturėčiau. Kita vertus, suprantu, kad situacija nėra įprastinė. Jei būčiau tiesiog pabaigęs politiko karjerą ir pradėjęs kažkokį verslą, akivaizdu, kad turėčiau žymiai didesnes galimybes ir galėčiau turėti žymiai daugiau veiklos. Natūralu, kad toksikacija, kuri yra aplink mane, kažkiek gali paveikti tą veiklą, bet Lietuvoje yra daug žmonių, verslo žmonių, kurie žiūri, ar jiems sukuri produktą. Jei jiems sukuri naudingą produktą, jis yra pasiruošęs su tavimi sudaryti sutartis.
– Įsivaizduoju save jūsų klientu: ateinu į jūsų įmonę, žinau, kad tos įmonės steigėjas yra E. Masiulis, aišku, kad jums užduosiu vieną labai konkretų klausimą. Ar jūs sulaukiate klausimų iš klientų dėl jūsų situacijos?
– Be jokios abejonės. Mes labai aiškiai, tiesiai, šviesiai šnekamės su kiekvienu žmogumi. Jei matome, kad mano buvimas versle šalia šio kliento gali klientui atnešti kažkokius nemalonumus ar neigiamas pasekmes, tai aš nepraradau proto, labai savikritiškai vertinu tuos dalykus. Suprantama, kad tokiems klientams, kai yra jautresnės situacijos, negalime pasiūlyti savo paslaugų.
– Beveik metai praėjo nuo tos lemtingos dienos. Kaip apibūdintumėte šį laikotarpį?
– Tas laikotarpis tikrai nelengvas, bet, kartu, nei čia mane sutraiškė, nei sulaužė. Aš puikiai suprantu, kad procesas tik prasidėjęs, jei kalbėtume apie teisminius procesus, kurie dar net neprasidėję, dar tik vyksta ikiteisminiai tyrimai. Laukia ilgas periodas.
– Ir nežinia, kokia pabaiga?
Susiję straipsniai
– Aš turiu tikėjimą ir manau, kad ta pabaiga bus palanki man. Bet akivaizdu, kad dar ne vieneri metai praeis, kol visa istorija vienaip ar kitaip pasibaigs. Tiesiog gyvenu, beje, gal šis laikotarpis atvėrė tam tikras naujas galimybes, galbūt, atsirado daugiau laiko pabendrauti su tikraisiais žmonėmis, kurie tau yra artimiausi.
– O daug žmonių nuo jūsų nusisuko?
– Tikrai neskaičiavau. Man labai sunku tai įvertinti. Manau, kad taip, yra tokių žmonių, bet, kita vertus, dabar darydamas tam tikrus savo darbus, matau, kad tas ratas žmonių iš esmės yra vėl nemažas. Šiuo atveju labai daug kas priklauso nuo paties savęs, kiek tu užsisklęsi savyje – aišku, tada ir tų žmonių bus mažiau. Kita vertus, aš visą laiką vadovaujuosi Konfucijaus taisykle – kiek įmanoma daryk viską pats, mažiau pasitikėk kitais ir nereiks taip nusivilti.
– Jei kalbėtume apie šeimą ir grįžtume į praėjusių metų gegužės 12 d., ką jūs pasakėte savo žmonai, vaikams? Kaip jūs savo artimiausiems žmonėms paaiškinote visą situaciją, kas nutiko?
– Pirmiausia noriu pasakyti, kad tiek su vaikais, tiek žmona Ieva bendraudamas ir anksčiau, prieš gegužės įvykius, kartais pasikalbėdavome apie tai, matydavome įvairių pavyzdžių, kad politika yra labai įdomus užsiėmimas, bet kartu, kartais, negailestingas ir rizikingas užsiėmimas. Kalbėdavom apie tai, kad gali būti pačių įvairiausių situacijų, aišku, tokių situacijų nesitikėjome, bet, kad gali būti situacijų, kai užpilama nepagrįstos kritikos. Tam tikra prasme buvome šiek tiek pasiruošę ir žinojome, kad politikoje nėra viskas tik baltomis spalvomis nušviesta, politika gali labai skaudžiai smūgiuoti.
Gegužės 12 d. sudėtinga, sunku prisiminti žmogiškąja prasme, kita vertus, buvo tam tikro sutrikimo. Labai daug kalbėjomės grįžus vaikams iš mokyklos, visi kartu, kad situacija yra tokia, kad reikia ją iškęsti, o ateityje viskas bus geriau. Natūralu, kad vaikai labai jautraus amžiaus, stebėjome, kad mokykloje neatsirastų patyčių, nes kaip tik buvo mokslo metų pabaiga. Tikrai šaunioje mokykloje mokosi ir patys vaikai šaunūs, tai jie pakankamai adekvačiai priėmė situaciją.
– Jūs niekada nepasakojote, kaip jums tai diena prasidėjo.
– Ji prasidėjo labai įprastai. Mūsų šeimoje yra tokia tradicija, kad ryte visi susėdam, prieš man išvažiuojant į darbą, vaikams išeinant į mokyklą, ir papusryčiaujam. Tą rytą aš buvau sutaręs, kad vaikus pavešiu iki mokyklos ir važiuosiu į Seimą, nes Seime 8.30 val. ryto turėjo įvykti Seimo seniūnų sueiga, 9 val. Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdis.
Jau papusryčiavus, susiruošus, atidariau laukines buto duris ir ten pamačiau labai didelį būrį juodai apsirengusių vyrų su filmavimo kameromis, kurie prisistatė, pasakė, kad yra iš tokios ir tokios tarnybos. Vaikai matė šią situaciją, bet, teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad vaikams buvo sudarytos sąlygos išeiti į mokyklą, o mes likome šnekėtis ten, prie durų.
– Jums iš karto paaiškino dėl ko jūsų namuose bus daroma krata?
– Mums paaiškino, kad yra teismo sprendimas atlikti kratą. Buvo nurodyta, ko ieškoti. Emociškai buvo žiauriai didelis smūgis, netikėta, bet iš karto perskaičiau, kadangi tekstus moku skaityti, atkreipiau dėmesį, kad mano asmens kodas įrašytas ne toks, jie pasakė, kad tai gramatinė klaida. Tada pastebėjau, kad adresas ne tas įrašytas ir tarp mūsų, tarpduryje, įvyko tam tikras ginčas, kodėl ne tuo adresu. Teismas priėmė sprendimą, buvo įrašytas ne tas adresas daryti kratą ir tada patys pareigūnai tarpusavyje tarėsi, kažkam skambino.
– O koks adresas buvo įrašytas? Ne jūsų namų?
– Ne mano namų adresas, visai kiti skaičiai. Tada pareigūnai kažkiek suglumo, kažką tarėsi telefonu ir po to priėmė sprendimą – tas žmogus, kuris vadovavo kratai, vienasmeniškai priėmė sprendimą, rašė iš naujo, pildė dokumentus, anuliavo teismo sprendimą. Kitaip tariant, kratą darė ne teismo sprendimo pagrindu, o pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojo kažkokį įsakymą.
– Jūs tada įsileidote juos į namus?
– Aš žmogus toks, po to sakė, gal reikėjo neįsileisti. Kaip neįsileisi? Natūralu, atėjo ir įsileidau. Ir stalą daviau, sakiau, atsisėskit, rašykit iš naujo.
– Jūs tuo metu, kai darė kratą, buvote namuose?
– Taip, buvau visą laiką. Ir žmona buvo.
– Jūs matėt, kaip pareigūnai pas jus rado pinigus?
– Viską aš mačiau. Visos kratos metu mes buvome kartu.
– Beje, kodėl jūs teismo keliu norėjote susigrąžinti tuos 250 tūkst. eurų?
– Pirmiausia dėl to, kad tyrimo metu pateikėme aiškius argumentus ir įrodymus, iš kur yra tie pinigai. Viso tyrimo metu, kuris jau tęsiasi beveik metus, mes neišgirdome nė vieno argumento iš prokuroro, STT darbuotojų, kokius įtarimus dėl tų pinigų jie turi. Kitaip tariant, tada natūraliai kreipėmės sausio mėnesį, praėjus 8 mėnesiams po tyrimo pradžios, kad tos lėšos būtų grąžintos. Kas keisčiausia, po šio mūsų kreipimosi, iš karto buvau iškviestas į STT, man buvo įteiktas pranešimas apie laikiną nuosavybės teisės apribojimą 6 mėnesiams šiems pinigams.
Tai natūraliai kilo klausimas, kokiu pagrindu jie buvo laikomi iki sausio mėnesio. Kitaip tariant, jie 8 mėnesius buvo laikomi be jokio teisinio pagrindo. Dėl to mums kilo klausimas, kad teismas paaiškintų, kodėl tik tada, kai kreipėmės paprašyti, kad jie būtų grąžinti, gavome prokuroro nutarimą, kad jie 6 mėnesiams būtų sulaikyti. Tokie pagrindiniai motyvai ir buvo, bet teismo sprendimas priimtas, jį labai gerbiu. Pagaliau, teismo sprendimu šiek tiek daugiau paaiškino priežastis, nes prokuroro nutartyje nebuvo jokių priežasčių, kodėl tie pinigai yra sulaikyti.
– Buvo atliktos kratos ir darbo kabinete, ne tik jūsų namuose, pateikti įtarimai paėmus kyšį. Kas toliau? Tą pačią dieną, kai įvyko kratos, jūs komunikavote, viešai kalbėjote. Kodėl jūs nepateikėte tos versijos, kurią pateikėte vėliau, kad tai buvo paskola, o ne kyšis?
– Labai paprastas atsakymas: aš nežinojau įtarimų. Net gegužės 12 d., kai buvau pakviestas kaip specialusis liudytojas, neturėjau jokių įtarimų, nežinojau, kuo aš kaltinamas ir kokie man bus pateikti įtarimai. Vėliau, kai viskas šiek tiek atslūgo, po gegužės 24 d., aš lygiai taip pat svarsčiau, ar eiti, bet jau artėjo vasara ir gavosi taip, kad nutariau savo visą viešą išėjimą pasakyti tik tada, kai būsiu prokurorui davęs savo parodymus. Tuos parodymus daviau rugsėjo pradžioje, nors prieš tai per vasarą turėjome vieną kitą apklausą ir po to, iš karto davęs parodymus, išėjau į viešumą.
– Jūs turbūt žinote, kad didžioji dalis visuomenės jumis nepatikėjo.
– Patikėjimas ar nepatikėjimas yra emocinis dalykas. Teisinėje valstybėje, jei esi apkaltinamas tokiais sunkiais nusikaltimais, įtarimais, vienintelis kelias gintis pirmiausia yra teisinis. Aš tikrai galėjau išeiti, kaip daugelis daro, sukurti kažkokią sąmokslo teoriją, kad kažkas mane puola – dažniausiai politikai taip elgiasi, patekę į panašias situacijas. Aš nesu sąmokslo teorijų šalininkas ir po šiai dienai jokių sąmokslo teorijų nerezgu. Teisine prasme, manau, kad esu visiškai teisus ir ta byla neturi perspektyvų.
Politine, moraline, etikos prasme atsakomybę prisiėmiau visiškai ir padariau atitinkamus veiksmus. Dar nesibaigė procesas, beje, labai viliuosi, kad tas ikiteisminio tyrimo procesas neužsitęs iki begalybės. Labai norėčiau, nes visi, kas buvo pakviesti, parodymus davė, niekas nevilkino, niekas nesirgo.
Visi turim suinteresuotumą, kad kuo greičiau baigtųsi šis procesas ir visuomenė sužinotų visą vaizdą. Atidengus visą vaizdą ir visą paveikslą, manau, kad mes kai kur kitoje šviesoje pamatysime mano žodžius, gal kitų ten esančių žmonių žodžius. Siūlau tiesiog sulaukti viso vaizdo, kai jis atsiras, baigus ikiteisminį tyrimą.
– Jūs esate pasakęs: „Ateis laikas, aš tiek pasakysiu, kad tikrai Lietuvoje bus įdomu gyventi“.
– Neatsisakau šių žodžių.
– Tas laikas dar neatėjo?
– Tas laikas dar neatėjo.
– Jūsų bylą tiriantis prokuroras Justas Laucius paskirtas Vilniaus apygardos prokuratūros vadovu. Kyla klausimas, ar jis toliau išlieka šios bylos prokuroru? Apskritai, ką manote apie prokuroro karjeros pasiekimus?
– Pirmiausia, sveikinu prokurorą J. Laucių padarius karjerą, nuoširdžiai sveikinu.
– Ar, jūsų manymu, ši karjera padaryta būtent šios jūsų bylos metu ar dėl jūsų bylos?
– Galiu pasakyti tik tiek, kad dalyvavome daugelyje apklausų pas prokurorą J. Laucių. Vis tiek apklausos būna tokios, kad kartais ir pajuokauji, ne vien tik rimtus dalykus kalbi. Mes esame ne kartą jo paklausę, kodėl prokuroras nesiima kokių nors vadovaujančių pareigų, nes jis sukaupęs didelę kompetenciją, tokie kadrai tikrai reikalingi.
Prokuroras J. Laucius visą laiką juokaudamas atsakydavo, kad kai nebesugebės dirbti prokuroro darbo, tada eis vadovauti. Nežinau, kaip čia atsitiko, vertinkit patys, bet jis nuėjo vadovauti. Šiuo atveju nevertinsiu, ar karjerą padarė, nepadarė, duok, Dieve, jam sėkmės naujose pareigose. Kol kas, mano žiniomis, jis toliau kuruoja šias bylas ir esminiai dalykai nepasikeitė.
– Pakalbėkim apie partijos kolegų reakciją į jūsų situaciją. Jums nebuvo apmaudu, kad jūsų bendražygiai, ėję koja kojon su jumis, kai prasidėjo šis skandalas nuo jūsų nusisuko?
– Žinokit, neapmaudu. Suprantu, kad politikoje yra labai daug išskaičiavimų, labai daug ciniško racionalumo ir labai mažai emocijų ir prisirišimo. Puikiai suprantu, kad partijos vadovas įsivelia į neaiškią situaciją, partijai lieka penki mėnesiai iki rinkimų, jų tikslai lieka kažkokiu būdu išlikti parlamentine partija. Kas aš toks, kad čia dabar teisčiau?
Aš sau pasilieku tuos vertinimus, galiu tik pasakyti, kad išliko daug žmonių Liberalų sąjūdyje, su kuriais palaikom ryšį, bendraujam ne politiniais klausimais, galbūt žmogiškais klausimais. Tos visos reakcijos buvo jų sprendimas. Šioje vietoje nei noriu vertinti, nei smerkti. Esu žmogus, kuris jau turi pakankamai storą odą. Stengdavausi šių dalykų negirdėti ir nepriimti asmeniškai.
– Ar jums apribotas bendravimas su asmenimis iš Liberalų sąjūdžio?
– Ne.
– Tačiau yra apribojimų dėl bendravimo su kai kuriais asmenimis?
– Labai minimalūs, labai mažas sąrašas.
Antrąją pokalbio dalį žiūrėkite sekmadienį 18.25 val. laidoje „Kitoks pokalbis“ tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.