Ilgai tylėjęs įtariamasis politinės korupcijos byloje Eligijus Masiulis davė išskirtinį interviu „Lietuvos ryto“ televizijai. Pasakęs, kur suklydo pats, jis atseikėjo žodžių ir dėl teisėsaugininkų darbo broko.
Dėl šio interviu su buvusiu liberalų vedliu ir Seimo nariu E.Masiuliu pradėjau tartis dar praėjusių metų rugsėjį.
Apie galimybę pasikalbėti ne tik apie bylą buvusiam politikui užsiminiau iškart po to, kai jis, sulaukęs oficialių įtarimų dėl kyšio iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio paėmimo, pernai rugsėjį viešai pranešė, esą tai buvo ne kyšis, o paskola.
Tąkart E.Masiulis pažadėjo man pirmai pranešti, kai tik vėl bus pasirengęs kalbėti viešai.
Po beveik septynių mėnesių pagaliau susitarėme susitikti. Kalbėtis su juo man buvo smalsu ne tik profesine prasme: kaip gyvena ir jaučiasi staiga nukarūnuotas žmogus, kuriam jau beveik buvo matuojamas premjero postas?
Duoti interviu „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Kitoks pokalbis“ buvęs parlamentaras atvažiavo visureigiu. Atrodė kur kas geriau nei praėjusių metų rugsėjį – pailsėjęs, besišypsantis.
Tačiau pražilusi 42 metų vyro galva išdavė, kiek šiam buvusiam įtakingam politikui kainavo įklimpimas į vieną skandalingiausių politinės korupcijos bylų Lietuvoje.
– Kuo ir kaip dabar gyvenate? – paklausiau E.Masiulio.
T.Bauro nuotr.
– Pratinuosi prie naujų gyvenimo spalvų.
Mano gyvenimas, veikla radikaliai pasikeitė. Nesidairau į praeitį, stengiuosi žiūrėti į dabartį ir ateitį.
Buvo metas, kai, matyt, trupučiuką reikėjo sustoti, apgalvoti, ką toliau gyvenime veikti. O nuo praėjusių metų pabaigos pradėjome privačią veiklą. Šiandien esu konsultacinės bendrovės vienas savininkų ir vadovų.
– Tačiau šešėlis, kurį turite, bet kokiu atveju seka jums iš paskos. Ar klientai jumis pasitiki?
– Jei būtų nepasitikėjimo, klientų turbūt neturėčiau. Kita vertus, suprantu, kad situacija nėra įprastinė. Jei būčiau tiesiog baigęs politiko karjerą ir pradėjęs kokį nors verslą, akivaizdu, kad turėčiau daug didesnes galimybes ir daugiau veiklos.
Natūralu, kad toksikacija, kuri yra aplink mane, kažkiek gali daryti įtaką veiklai. Bet Lietuvoje yra daug žmonių, verslo žmonių, kurie žiūri, ar jiems sukuri produktą. Jei sukuri naudingą produktą, jie pasiruošę su tavimi sudaryti sutartis.
– Įsivaizduoju save jūsų kliente: ateinu į jūsų įmonę, žinau, kad tos įmonės steigėjas yra E.Masiulis, aišku, jums pateikiu vieną labai konkretų klausimą.
J.Stacevičiaus nuotr.
Ar sulaukiate klausimų iš klientų dėl jūsų situacijos?
– Be jokios abejonės. Labai aiškiai, tiesiai šviesiai šnekamės su kiekvienu žmogumi. Jei matau, kad mano buvimas versle šalia šio kliento gali jam pridaryti kokių nors nemalonumų ar turėti neigiamų pasekmių, tai aš, kaip nepraradęs proto, labai savikritiškai vertinu tuos dalykus.
Suprantama, kad tokiems klientams, kai būna jautresnės situacijos, negalime pasiūlyti savo paslaugų.
– Beveik metai praėjo nuo gegužės 12-osios, kai per kratą jūsų bute Vilniuje teisėsaugininkai rado 250 tūkstančių eurų grynaisiais. Įtariama, kad tai buvo iš verslininkų paimtas kyšis.
Kaip apibūdintumėte savo gyvenimo laikotarpį nuo praėjusio pavasario?
– Jis buvo tikrai nelengvas. Kita vertus, tai manęs nei sutraiškė, nei sulaužė.
Puikiai suprantu, kad procesas, kalbant apie teisminius dalykus, tik prasidėjęs, tebevyksta ikiteisminiai tyrimai. Laukia ilgas periodas.
– Ir nežinia, kokia bus pabaiga.
– Aš tikiu ir manau, kad ta pabaiga bus palanki man. Bet akivaizdu, kad dar ne vieni metai praeis, kol visa istorija vienaip ar kitaip pasibaigs.
Dabar tiesiog gyvenu. Beje, gal šis laikotarpis atvėrė ir naujų galimybių, galbūt atsirado daugiau laiko pabendrauti su žmonėmis, kurie yra tikrai artimiausi.
– O daug žmonių nuo jūsų nusisuko?
– Tikrai neskaičiavau. Man labai sunku tai įvertinti. Manau, yra tokių žmonių. Kita vertus, dabar darydamas savo darbus matau, kad tas ratas žmonių iš esmės vėl nemažas.
Šiuo atveju labai daug kas priklauso nuo paties, kiek užsisklęsi savyje.
Aišku, tada ir tų žmonių bus mažiau. Bet aš visą laiką vadovaujuosi Konfucijaus taisykle – kiek įmanoma, daryk viską pats, mažiau pasitikėk kitais ir nereikės taip nusivilti.
– Kaip jūs savo artimiausiems žmonėms paaiškinote situaciją, kas nutiko tą praėjusių metų gegužės 12-ąją?
– Ir anksčiau, prieš tuos gegužės įvykius, tiek su vaikais, tiek su žmona Ieva kartais pasikalbėdavome apie tai, jog yra įvairių pavyzdžių, kad politika – labai įdomus užsiėmimas, bet kartu kartais negailestingas ir rizikingas.
Kalbėdavomės apie tai, kad gali būti įvairiausių situacijų, kai užpilama nepagrįstos kritikos, aišku, patys tokių situacijų nesitikėjome.
Taigi tam tikra prasme buvome pasiruošę, žinojome, kad politikoje viskas nėra tik baltomis spalvomis nušviesta, ji gali labai skaudžiai smūgiuoti.
O tą gegužės 12-ąją sudėtinga, sunku prisiminti žmogiškąja prasme, kita vertus, buvo tam tikro sutrikimo.
Labai daug kalbėjomės vaikams grįžus iš mokyklos, visi kartu, kad situacija yra tokia, kad reikia ją iškęsti, o ateityje viskas bus geriau.
Natūralu, kad vaikai labai jautraus amžiaus, stebėjome, kad mokykloje neatsirastų patyčių, nes kaip tik buvo mokslo metų pabaiga. Tikrai šaunioje mokykloje jie mokosi ir patys vaikai šaunūs, tad gana normaliai ištvėrė situaciją.
– Jūs niekada nesate pasakojęs, kaip jums ta diena prasidėjo.
– Labai įprastai. Mūsų šeimoje yra tokia tradicija, kad rytą visi susėdame, prieš man išvažiuojant į darbą, vaikams išeinant į mokyklą, ir papusryčiaujame.
Tą rytą buvau sutaręs, kad vaikus pavešiu iki mokyklos ir važiuosiu į Seimą, nes pusę devynių turėjo būti seniūnų sueiga, o devintą – Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdis.
Jau papusryčiavus, susiruošus atidariau buto laukujes duris ir pamačiau didelį būrį juodai apsirengusių vyrų su filmavimo kameromis, kurie prisistatė, pasakė, kad yra iš tokios ir tokios tarnybos.
Vaikai visa tai matė. Tačiau dėl teisybės reikia pasakyti, kad vaikams buvo sudarytos sąlygos išeiti į mokyklą, o mes likome šnekėtis ten, prie durų.
– Jums iš karto paaiškino, dėl ko jūsų namuose bus daroma krata?
– Paaiškino, jog yra teismo sprendimas atlikti kratą. Buvo nurodyta, ko ieškoti. Emociškai buvo žiauriai didelis smūgis, netikėta, bet perskaitęs iškart atkreipiau dėmesį, kad mano asmens kodas įrašytas ne toks. Jie pasakė, kad tai techninė klaida.
Be to, pastebėjau, kad adresas ne tas įrašytas, ir tarp mūsų tarpduryje įvyko šioks toks ginčas. Teismas priėmė sprendimą, bet buvo įrašytas ne tas adresas daryti kratą.
Tada patys pareigūnai tarpusavyje ėmė tartis, kažkam skambino.
– O koks adresas buvo įrašytas? Ne jūsų namų?
– Būtent. Visai kiti skaičiai. Tada pareigūnai kažkiek suglumo, tarėsi telefonu. Po to žmogus, kuris vadovavo kratai, vienasmeniškai priėmė sprendimą, rašė iš naujo, pildė dokumentus, iš esmės anuliavo teismo sprendimą.
Kitaip tariant, kratą atliko ne teismo sprendimo pagrindu, o pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojo kažkokį įsakymą.
– Bet pareigūnus į namus įsileidote?
– Aš toks žmogus. Po to kai kas sakė, gal reikėjo neįsileisti. Na, kaip neįsileisi? Natūralu, atėjo ir įsileidau. Ir stalą daviau, sakiau, atsisėskit, rašykit iš naujo.
– Tuo metu, kai darė kratą, buvote namuose?
– Taip, buvau visą laiką. Ir žmona buvo.
– Matėte, kaip pareigūnai pas jus rado pinigus?
– Viską mačiau. Visos kratos metu buvome kartu.
– Beje, kodėl neseniai per teismą jūs siekėte susigrąžinti tuos 250 tūkstančių eurų, paimtų per kratą?
– Pirmiausia dėl to, kad tyrimo metu pateikėme aiškius argumentus ir įrodymus, iš kur tie pinigai.
Viso tyrimo metu, kuris trunka jau beveik metus, neišgirdome nė vieno argumento iš prokuroro ar STT darbuotojų, kokių įtarimų dėl tų pinigų jie turi.
Todėl natūraliai kreipėmės sausį, praėjus 8 mėnesiams nuo tyrimo pradžios, kad tos lėšos būtų grąžintos.
Keisčiausia, kad po šio mūsų kreipimosi iš karto buvau iškviestas į STT, man buvo įteiktas pranešimas apie laikiną nuosavybės teisės į šiuos pinigus apribojimą 6 mėnesiams.
Kilo klausimas: kokiu teisiniu pagrindu jie buvo laikomi iki sausio mėnesio?
Dėl to norėjome, kad teismas paaiškintų, kodėl tik tada, kai paprašėme pinigus grąžinti, gavome prokuroro nutarimą, jog jie 6 mėnesiams būtų sulaikyti.
Bet teismas sprendimą priėmė, jį labai gerbiu.
Pagaliau teismas sprendimu šiek tiek daugiau paaiškino, nes prokuroro nutartyje nebuvo nurodyta jokių priežasčių, kodėl tie pinigai yra sulaikyti.
– Grįžkime į pernykštę gegužę. Kratos buvo atliktos ne tik namuose, bet ir jūsų darbo kabinete, pateikti įtarimai paėmus kyšį. Tą pačią dieną, kai vyko kratos, jūs viešai kalbėjote.
Kodėl tada nepateikėte versijos, kurią pasakėte vėliau, kad tai buvo paskola, o ne kyšis?
– Labai paprastas atsakymas: aš nežinojau įtarimų.
Net gegužės 12-ąją, kai buvau pakviestas į apklausą kaip specialusis liudytojas, nežinojau, kuo esu kaltinamas ir kokie man bus pateikti įtarimai.
Vėliau, kai viskas šiek tiek atslūgo, po gegužės 24-osios, svarsčiau, ar eiti ir tai pasakyti.
Bet jau artėjo vasara ir išėjo taip, kad nutariau savo viešą pareiškimą paskelbti tik tada, kai būsiu davęs parodymus prokurorui. Juos daviau rugsėjo pradžioje, o po to pasakiau apie paskolą.
– Turbūt žinote, kad didžioji dalis visuomenės jumis nepatikėjo.
– Patikėjimas ar nepatikėjimas – labai emocinis dalykas. Teisinėje valstybėje, jei esi kaltinamas tokiais sunkiais nusikaltimais, vienintelis kelias gintis pirmiausia yra teisinis.
Galėjau pasielgti, kaip daugelis daro, – sukurti kokią nors sąmokslo teoriją, kad kas nors mane puola.
Bet nesu sąmokslo teorijų šalininkas ir iki šiol jų nerezgu.
Teisine prasme, manau, esu visiškai teisus, ir ta byla neturi perspektyvų.
O politine, moraline, etikos prasmėmis prisiėmiau visišką atsakomybę ir padariau atitinkamus veiksmus.
Procesas dar nesibaigė. Beje, labai viliuosi, kad tas ikiteisminis tyrimas neužsitęs iki begalybės, nes visi, kurie buvo pakviesti, parodymus davė, niekas nevilkino, niekas nesirgo.
Visi esame suinteresuoti, kad šis procesas kuo greičiau baigtųsi ir visuomenė pamatytų visą tikrąjį vaizdą.
O atidengus tą visą paveikslą, manau, kitoje šviesoje pamatysime mano žodžius ir gal kitų žmonių žodžius.
– Jūs esate pasakęs: „Ateis laikas, aš tiek pasakysiu, kad tikrai Lietuvoje bus įdomu gyventi.“
– Neatsisakau šių žodžių.
– Tas laikas dar neatėjo?
– Dar ne.
– Jūsų bylą tiriantis prokuroras Justas Laucius paskirtas Vilniaus apygardos prokuratūros vadovu. Kyla klausimas: ar jis toliau lieka šios bylos prokuroru?
Apskritai ką manote apie šio prokuroro karjerą?
– Pirmiausia nuoširdžiai sveikinu prokurorą J.Laucių padarius karjerą.
– Ar, jūsų manymu, ši karjera padaryta būtent tiriant jūsų bylą, ar dėl šios bylos?
– Dalyvavome daugelyje apklausų pas prokurorą J.Laucių. Jos būna tokios, kad kartais ir pajuokauji, ne vien tik rimtus dalykus kalbi.
Esame ne kartą prokuroro paklausę, kodėl jis nesiima kokių nors vadovaujamų pareigų, nes yra labai kompetentingas, o tokie kadrai tikrai reikalingi.
J.Laucius visą laiką juokaudamas atsakydavo, kad kai nebesugebės dirbti prokuroro darbo, eis vadovauti.
Nežinau, kaip čia atsitiko, vertinkite patys, bet jis nuėjo vadovauti.
Šiuo atveju nevertinsiu, ar karjerą padarė, ar nepadarė, duok Dieve, jam sėkmės einant naujas pareigas.
Kol kas, mano žiniomis, jis toliau kuruoja šias bylas.
– Ar nebuvo apmaudu, kad jūsų partijos bendražygiai, iki tol ėję koja kojon su jumis, prasidėjus šiam skandalui nuo jūsų nusisuko?
– Žinokit, neapmaudu. Suprantu, kad politikoje yra labai daug išskaičiavimų, labai daug ciniško racionalumo ir labai mažai emocijų ir prisirišimo.
Puikiai suprantu, kad kai partijos vadovas įsivelia į neaiškią situaciją, o iki rinkimų lieka 5 mėnesiai, partijos tikslai yra kokiu nors būdu išlikti parlamentinei.
Kas aš toks, kad dabar teisčiau? Galiu tik pasakyti, kad Liberalų sąjūdyje liko daug žmonių, su kuriais palaikome ryšį, bendraujame ne politiniais, bet labiau žmogiškais klausimais.
Tos visos reakcijos buvo jų sprendimas.
Nenoriu nei vertinti, nei smerkti. Esu žmogus, kuris jau turi pakankamai storą odą. Stengdavausi šių dalykų negirdėti ir nepriimti asmeniškai.
– Ar jums apribotas bendravimas su asmenimis iš Liberalų sąjūdžio?
– Ne.
– Tačiau yra apribojimų dėl bendravimo su kai kuriais asmenimis?
– Labai minimalūs, labai mažas sąrašas.
– Jei tvirtai tikite, kad ši byla baigsis jūsų naudai, vadinasi, jau dabar žinote, kas tie kiti, kurie irgi turėtų prisiimti atsakomybę?
– Manau, kad žinau, bet neužsiimsiu sąmokslo teorijomis. Tikiu Lietuvos teisine sistema, institucijomis.
Tiesa anksčiau ar vėliau vis tiek išaiškėja.
Nesikratau atsakomybės, bet man atrodo, kad negalima visų šunų vien tik ant manęs sukarti.
Kai baigsis tyrimas, manau, ta byla bus prieinama visuomenei su visais pokalbiais, išklotinėmis, pamatysime šiek tiek kitokį vaizdą, nei dabar turime susidarę tik iš vienos pusės.
– Bet jūs kalbate taip, lyg leistumėte suprasti, kad jus pakišo?
– Ne, gal nevartočiau tokio žodžio. Yra operatyvinis darbas, kurį atlieka teisėsauga, ir yra analitinis darbas, kuris apibendrina operatyvinio darbo rezultatus.
Labai didžiulis klausimas, ar analitinis darbas buvo gerai atliktas. Aišku, tai paaiškės teismo metu.
– Jei tvirtinate, kad tai buvo paskola, kam reikėjo jus įvelti į šią istoriją ir, kaip pats sakote, visus šunis karti ant jūsų?
– Pirmiausia neslepiu, kad pats padariau netinkamų, neapgalvotų sprendimų, kurie sukėlė tokių pasekmių. Tikrai nenoriu ko nors kaltinti.
Kita vertus, prieš teisėsaugai darant tokius radikaliausius veiksmus, likus penkiems mėnesiams iki rinkimų, turi penkis kartus pasverti visą surinktą medžiagą ir informaciją. Penkis, jei ne dešimt kartų.
Klausimas, ar tikrai viskas buvo pasverta.
– Manote, kad kam nors buvote nepatogus?
– Nežinau, ar buvo kokie nors užsakymai. Gink Dieve, nenoriu šito sakyti. Pirmiausia žiūriu į save, analizuoju savo padarytas klaidas.
O ar iki galo profesionaliai dirbo institucijos, kurios turi dirbti, paaiškės teisminio proceso metu.
– O kokios jūsų klaidos?
– Mano klaidos labai aiškios. Jas jau tikrai išanalizavau.
Pirmiausia, kylant politinei partijai, matant, jog ji gali pretenduoti į vieną didžiausių politinių parlamentinių partijų, akivaizdu, kad neturėjau turėti kokių nors sandorių grynaisiais pinigais, skolintis.
Tai mano absoliučiai neapgalvoti dalykai, didžiausios klaidos.
Visą interviu skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryte“.
Išskirtinis interviu su Eligijumi Masiuliu – šeštadienį (I-oji interviu dalis) ir sekmadienį (II-oji interviu dalis) 18 val. 25 min. laidoje „Kitoks pokalbis“ per „Lietuvos ryto“ televiziją.