Daug aistrų kėlęs policijos pastatas dingo per vieną dieną

Keliaudami Laisvės prospektu vilniečiai iki šiol negali priprasti prie vaizdo: ten, kur stovėjo buvęs kelių policijos pastatas Giraitės gatvėje, dabar – tik statybinio laužo krūva ir nedidelė priekinio fasado dalis.

Policijos pastatas 1986-aisiais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Policijos pastatas 1986-aisiais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Policijos pastato Giraitės gatvėje istorija.
Policijos pastato Giraitės gatvėje istorija.
2016-ųjų kovą, jau išsikrausčius policininkams.
2016-ųjų kovą, jau išsikrausčius policininkams.
Vaizdas šiuo metu.
Vaizdas šiuo metu.
Taip atrodys ateityje iškilsiantis pastatas.
Taip atrodys ateityje iškilsiantis pastatas.
Šiandien tiek teliko iš 1985-aisiais architektų K.Pempės ir G. Ramunio suprojektuoto lietuviškojo postmodernizmo pavyzdžių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiandien tiek teliko iš 1985-aisiais architektų K.Pempės ir G. Ramunio suprojektuoto lietuviškojo postmodernizmo pavyzdžių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiandien tiek teliko iš 1985-aisiais architektų K.Pempės ir G. Ramunio suprojektuoto lietuviškojo postmodernizmo pavyzdžių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiandien tiek teliko iš 1985-aisiais architektų K.Pempės ir G. Ramunio suprojektuoto lietuviškojo postmodernizmo pavyzdžių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiandien tiek teliko iš 1985-aisiais architektų K.Pempės ir G. Ramunio suprojektuoto lietuviškojo postmodernizmo pavyzdžių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiandien tiek teliko iš 1985-aisiais architektų K.Pempės ir G. Ramunio suprojektuoto lietuviškojo postmodernizmo pavyzdžių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiandien tiek teliko iš 1985-aisiais architektų K.Pempės ir G. Ramunio suprojektuoto lietuviškojo postmodernizmo pavyzdžių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiandien tiek teliko iš 1985-aisiais architektų K.Pempės ir G. Ramunio suprojektuoto lietuviškojo postmodernizmo pavyzdžių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiandien tiek teliko iš 1985-aisiais architektų K.Pempės ir G. Ramunio suprojektuoto lietuviškojo postmodernizmo pavyzdžių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiandien tiek teliko iš 1985-aisiais architektų K.Pempės ir G. Ramunio suprojektuoto lietuviškojo postmodernizmo pavyzdžių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiandien tiek teliko iš 1985-aisiais architektų K.Pempės ir G. Ramunio suprojektuoto lietuviškojo postmodernizmo pavyzdžių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiandien tiek teliko iš 1985-aisiais architektų K.Pempės ir G. Ramunio suprojektuoto lietuviškojo postmodernizmo pavyzdžių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiandien tiek teliko iš 1985-aisiais architektų K.Pempės ir G. Ramunio suprojektuoto lietuviškojo postmodernizmo pavyzdžių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiandien tiek teliko iš 1985-aisiais architektų K.Pempės ir G. Ramunio suprojektuoto lietuviškojo postmodernizmo pavyzdžių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiandien tiek teliko iš 1985-aisiais architektų K.Pempės ir G. Ramunio suprojektuoto lietuviškojo postmodernizmo pavyzdžių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiandien tiek teliko iš 1985-aisiais architektų K.Pempės ir G. Ramunio suprojektuoto lietuviškojo postmodernizmo pavyzdžių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Apr 10, 2017, 6:29 AM, atnaujinta Apr 14, 2017, 3:11 AM

Nors prabėgo beveik dvi savaitės, sostinės gyventojai vienas kito klausinėja, kada šį statinį, sukėlusį ginčų audrą, spėta nugriauti. Pasirodo, tai įvyko kovo 26-ąją, kai galinga technika per dieną pastatą nušlavė nuo žemės paviršiaus.

Ji atvažiavo iš karto po to, kai buvo paskelbtas sprendimas, kad sovietinis statinys neturi vertingų savybių. O vietoj jo iškils mažmeninės prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ biurų kompleksas, kurio architektūrinių pasiūlymų konkursą laimėjo bendrovė „Do Architects“.

Daugiau nei prieš metus „Lidl Lietuva“ buvusį kelių policijos pastatą aukcione įsigijo už 2,4 mln. eurų su jam priskirtu 2,2 hektaro sklypu.

Tada suvaržymų griauti pastatą ar užuominų apie jo vertingąsias savybes nebuvo. Tačiau paskelbus planus statinį nugriauti, sukilo architektų bendruomenė – esą investuotojas privalo pastatą išsaugoti. Tik kai Kultūros paveldo departamentas nusprendė nesvarstyti klausimo dėl vertingųjų savybių, „Lidl Lietuva“ pažadėjo ne tik pastatyti biurų kompleksą, bet ir sutvarkyti Neries pakrantę.

Planuojamos investicijos į naująjį objektą sieks 40 mln. eurų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.