Pirmadienį prie ministerijos pastato Vilniuje surengta protesto akcija „Ar ilgiau yra geriau?“, kurioje dalyvavusieji pareiškė nepritariantis mokslo metų ilginimui.
Apie vidurdienį prie ministerijos pastato jau buvo susirinkusi gausi minia idėja nepatenkintų moksleivių, mokytojų ir tėvų. Nemažai jų atvykę iš Vilniaus rajono mokyklų, dalis – vilniečiai. Vaikai rankose laikė molinius švilpukus, simbolizuojančius juos iš klasių į lauką šaukiantį pavasarį.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sakė, kad visi vaikai gavo tėvų sutikimus dalyvauti protesto akcijoje, kurią jis pavadino pilietiškumo pamoka.
„Mes norime, kad vaikai turėtų galimybę rinktis, kad nebūtų per prievartą vaikai stumiami sėdėti mokyklose, pamokose, kurių jau ir taip gegužės mėnesį, prasidėjus egzaminams jie jau nebenori lankyti.
Prasideda geri orai ir egzaminų sesija sugriauna visą mokyklos ritmą. Todėl mes galvojame, kad nepamokų kiekį reikia didinti, o reikia skirti dėmesį patraukliam edukaciniam, kultūriniam ugdymui“, – žurnalistams sakė A.Navickas.
Svarbiausia – ugdymo turinys
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas sakė, pirmiausia reikia sutarti dėl ugdymo turinio. Šimtams protestuotojų susirinkus prie Švietimo ir mokslo ministerijos jis teigė, kad mokslo metų prailginti neįmanoma, nes jie ir taip, pasak A.Navicko, trunka nuo rugsėjo 1-osios iki rugpjūčio 31-osios.
„Esmė yra ginčas, dėl ko dabar ir klaidina ministerija, vyksta dėl turinio. Dėl jo nėra susitarta. Todėl pirmiausia mes turime susitarti dėl turinio, ką darysime ir tada galime tartis, kiek laiko darysime, kiek laiko vesime pamokas“, – sakė A.Navickas.
Paklaustas, kaip vertina ministerijos argumentus, kad prailginus mokslo metus, gerės moksleivių pasiekimai, A.Navickas buvo kategoriškas – tai visiškas absurdas. Jis sakė, kad tokie pasisakymai rodo arba ministerijos neįžvalgumą, arba tai turimų duomenų ignoravimas.
„Ten kur mokslo metai ilgiausi, Ispanijoje ar Danijoje, ten rezultatai yra kai kur net ir prastesni už Lietuvos. Mes manome, kad krūvio nepaskirstys, nei vienas mokytojas nepalieka birželiui kažkokių sudėtingų dalykų. Tas krūvis neišsidėstys plačiau ir rezultatai nuo vienos ar dviejų pamokų negerės“, – įsitikinęs profesinės sąjungos pirmininkas.
Jis tvirtino, kad būtina gerinti mokinių motyvaciją, lankomumą bei reikalingomis priemonėmis aprūpinti mokyklas. Pasak A.Navicko, Lietuvos švietimo problema yra ne ta, kad mokiniai neturi žinių, o tai, kad jie nemoka jų praktiškai pritaikyti.
„Šitas protestas jau padeda tuo, kad viešiname. Ministerija buvo nusiteikusi tyliai, ramiai tą padaryti, kai mes pradėjome apie tai viešai kalbėti, mes džiaugiamės, kad sulaukiame milžiniško visuomenės palaikymo“, – sakė A.Navickas.
Pamokų nelankytų
Proteste dalyvavo ir iš Švenčionių atvykę mokytojai bei moksleiviai. Informacines technologijas dėstantis Švenčionių rajono Adutiškių pagrindinės mokyklos mokytojas Edgaras Maslenikas sakė, kad šiuo metu per savaitę mokiniai turi vieną jo dėstomo dalyko pamoką, o tai, kad tų pamokų per metus bus dvejomis ar trimis daugiau, situacijos nepagerins.
„Dauguma mokytojų mano, kad pokyčiai ne nuo tos pusės pradedami. Pirmiausia reikėtų vaikams edukacines daryti programas, nes, tarkime, vasarą vaikai išvažiuoti į stovyklas ar pan., dažnai negali, o čia sėdėti klasėse nemanau, kad padės“, – sakė mokytojas.
Jis sakė, kad ilginamiems mokslo metams pritartų, jei papildomas laikas būtų skirtas kelionėms į muziejus, spektaklius ar panašioms veikloms, o ne įprastoms pamokoms.
Pasak mokytojo, ryšio tarp ilgesnių mokslo metų ir geresnių moksleivių rezultatų nėra: „Niekaip nesusiję. Jeigu būtų organizuojama kitaip, bet vien ilginimas problemos nespręs.“
Tiesa, nors susirinkę mokiniai visi vieningai pasisakė prieš mokslo metų ilginimą, jų nuomonės išsiskyrė ties tuo, ar lankytų pamokas, jei mokslo metai visgi būtų prailginti.
Iš Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos atvykusios Andrėja ir Elžbieta sakė, kad į protesto akciją atvyko savo noru, nes norėjo parodyti, kad nepritaria siūlymui ilginti mokslo metus.
„Kartais mokykloje būna labai lengva, dienos eina paprastai, o kartais būna po kelis kontrolinius per dieną. Aš tikrai nemanau, kad mokslo metų ilginimas kažką keistų. Viskas vyktų taip pat.
Kaip gali ugdymo kokybė pagerėti, jei jau vasara ir vaikai tikrai nenori eiti į mokyklą. Lauke vasara, šilta, saulė, vaikai nori ilsėtis“, – kalbėjo merginos.
Paklaustos, ar eitų į pamokas birželį ar rugpjūtį, moksleivės atsakė skirtingai. Andrėja sakė, pamokas lanko nuolat, tad tektų lankyti ir vasarą, o štai Elžbieta atsakė, kad pamokų nelankytų ir laiką leistų kitaip.
Mokslo metai būtų „atstatomi“
Pabendrauti su protestuotojais iš ministerijos išėjusi ministrė Jurgita Petrauskienė sakė, kad visų tikslas yra mokykla, kurioje gera mokytis ir mokyti.
„Turime suprasti, kad mokantis trumpiau ir mažiau, pasiekimų gerų pasiekti nėra taip lengva. Visi rūpinamės, kad pasiekimai būtų geresni, kad būtų stipresni mokytojai, kad būtų įdomu mokytis, kad būtų geros ugdymo programos.
Bet norint pasiekti tų puikių rezultatų, turime ir dirbti, ir keisti mokyklą“, – sakė ministrė. Tai pasakiusi ji paėmė krepšelius su obuoliais, kriaušėmis ir padalino susirinkusiems moksleiviams. Tiesa, ne visi noriai vaišinosi iš ministrės krepšelių.
Ji teigė, kad mokyklose reikia daug pokyčių, o kai kuriose ugdymo įstaigose situacija yra itin sudėtinga. Tokiose mokyklose, pedagogai turi sudėtingus santykius tiek su mokiniais ar jų tėvais, tiek su vadovais.
„Vienas iš faktų, kuris yra labai svarbus, mes nuo 2007-ųjų metų mėnesiu ir savaite sutrumpinome mokslo metus. Tai yra didžiulis krūvis mokytojams, tai didžiulis krūvis mokiniams. Tad kalbėkime apie mokslo metų trukmės atstatymą, siekiant užtikrinti ne tokią įtampą šuoliuojant nuo vienos pamokos prie kitos, bet išdėstant nuosekliau kursą, įvedant inovatyvesnių dalykų, įvairesnių praktinių užsiėmimų“, – kalbėjo J.Petrauskienė.
Mokslo metų ilginimui pritaria
Nors susirinkusieji prie ministerijos ir priešinasi ilgesniems mokslo metams, ne visi laikosi tokios pozicijos. Pritarimą ilgesniems mokslo metams jau yra išreiškę kai kurių ugdymo įstaigų vadovai.
Palankiai tokią idėją vertina Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, kuris trijų mėnesių vasaros atostogas buvo pavadinęs nusikalstama veika.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazija ketina koreguoti mokslo metų trukmę, ją prailginant. Pagal gimnazijos planą, jau kitais mokslo metais vaikai šioje mokykloje mokysis iki Joninių, o sugrįžę po atostogų, o kitus mokslo metus pradės paskutinę rugpjūčio savaitę.
„Šiais mokslo metais LSMU gimnazija nutarusi dirbti ilgiau – turės rekomenduojamąjį vasaros semestrą. Mokiniams, kurių metinis vidurkis nesiekia septynių, bus rekomenduojama dvi birželio savaites padirbėti taisant mokymosi spragas.
Kitąmet nepasiekusiems septynių balų metinio įvertinimo, dvi vasaros semestro savaitės bus privalomos. O tiems mokiniams, kurių įvertinimai bus aukštesni, bus siūloma gilinti žinias edukacinėse stovyklose, bus kviečiami lektoriai. Gimnazija ruošiasi siūlyti ir aktyvias veiklas“, – laiške Švietimo ir mokslo ministerijai teigė gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys.
Jis pridūrė, kad mūsų ugdymo programos apimtimi neatsilieka nuo kitų Europos šalių, o mokomės trumpiau. Todėl, pasak A.Bučnio, nuovargis – gana dažna mūsų mokinių būklė.
Jis teigė, kad mokiniai pavargsta dėl to, kad mokosi nenuosekliai, tam tikrais laikotarpiais – per intensyviai.
Mokslo metų ilginimui pritaria ir Lietuvos nevalstybinių bendrojo ugdymo įstaigų asociacija, pasak kurių: „Norint ko nors pasiekti, reikia dirbti.“
Siekia geresnių rezultatų
Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, prailginti mokslo metai leistų ugdymo programą išdėlioti ilgesniame laike ir taip vaikams mažėtų namų darbų, kontrolinių darbų ir pan. krūvis. Tai, pasak ministrės Jurgitos Petrauskienės, lemtų rezultatų gerėjimą.
Šiuo metu mokslo metai Lietuvoje trunka 34 savaites, kai tuo tarpu kitose šalyse mokslo metai trunka apie 37 savaites. Lietuvos moksleiviai per savaitę turi apie 28 pamokas, o štai, pavyzdžiui, estai turi 32 pamokas.
Anksčiau J.Petrauskienė yra sakiusi, kad pridėjus mokslo dienų, ugdymo programų apimtis nedidėtų, tiesiog ji būtų įgyvendinama per ilgesnį laiką. Tai reikštų, kad vaikams kiekvieną dienų tektų mažiau darbų, taip mažėtų ir kylanti įtampa.
Šiuo metu manoma, kad mokslo metai ilgėtų apie dvi savaites, o vėliau gal ir visu mėnesiu. Pagal šį planą, vaikai galėtų ilgiau mokytis birželį arba anksčiau pradėti mokslo metus rugpjūtį. Taip pat mokykloms būtų paliekama pačioms apsispręsti, kaip jos nori išsidėlioti mokslo metus.
