Nors konservatoriams užkliuvo Seimo vicepirmininke tapusios socialdemokratės Irenos Šiaulienės sovietinė praeitis, dėl naujo karjeros šuolio ši politikė turėtų būti dėkinga ir jų lyderiui Gabrieliui Landsbergiui.
Ketvirtadienį Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnė be didesnio vargo buvo išrinkta Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pavaduotoja. Už jos kandidatūrą balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 21 ir 13 susilaikė.
Po šio balsavimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis suskubo pasidžiaugti, kad sklandus I.Šiaulienės išrinkimas esą paneigia politinių oponentų skleidžiamus gandus apie galimą koalicijos susiskaldymą.
Anot R.Karbauskio, konservatoriai siekia pakenkti koalicijai ir tai daro kiekvieną dieną. Todėl jis žiniasklaidai teigė labai laukiantis balsavimo dėl I.Šiaulienės, kuris turėtų išsklaidyti abejones dėl koalicijos galimybių dirbti toliau.
Įrodyti šios koalicijos tvirtumą R.Karbauskis suskubo po antradienį įvykusio iš anksto neskelbto premjero Sauliaus Skvernelio susitikimo su opozicijai priklausančių konservatorių lyderiu G.Landsbergiu.
Po šio susitikimo vėl pasigirdo kalbų, ar nekonstruojama kokia nors alternatyva valdančiajai daugumai. Apie tai prabilo ir įtakingas Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Povilas Urbšys, viešai patvirtinęs tarp lyderių tvyrančią įtampą.
Jeigu ne atskleistas S.Skvernelio ir G.Landsbergio susitikimas, gali būti, kad I.Šiaulienei Seimo vicepirmininko posto dar būtų tekę gerokai palaukti.
Mat pirmadienį vykusiame garsiajame Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pasitarime, kurį R.Karbauskis sušaukė dėl kilusios įtampos, be kita ko, buvo sutarta neskubėti svarstyti I.Šiaulienės kandidatūros.
Šaltinių teigimu, „valstiečiai“ norėjo socialdemokratams siūlyti sulaukti jų partijos pirmininko rinkimų rezultatų. „Galbūt naujasis partijos vadovas turės kitokį matymą. Gal iš viso bus peržiūrima koalicijos sutartis“, – tokie svarstymai skambėjo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje, kurios ateitis pirmadienį irgi atrodė gana miglota.
Kad tokių svarstymų būta, portalui pripažino šiai frakcijai priklausantis Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika. Į užsienį išvykęs „valstietis“ nedalyvavo balsavime ir stebėjosi, kodėl staiga pasikeitė partijos pozicija. „Aš nustebau perskaitęs, kad balsavimas įvyko, bet priežasčių nežinau“, – sakė parlamentaras.
P.Urbšys buvo atviresnis: „Kai pradėjo kaisti atmosfera dėl G.Landsbergio ir premjero S.Skvernelio susitikimų, reikėjo prigesinti koalicijos viduje kilusias įtampas“.
Anot P.Urbšio, pirmiausia šiuo žingsniu siekta nuraminti koalicijos partnerius.
Tačiau jis neneigė, kad tai galėjo būti ir savotiškas R.Karbauskio atkirtis su konservatoriais flirtuojančiam premjerui. „Šiuo balsavimu pirmiausia norėta įnešti tikrumo. Tai buvo svarbu ne tik dėl koalicijos ateities pradėjusiems abejoti socialdemokratams, bet ir mums patiems. Tai buvo savotiškas pasitikrinimas, kiek mes esame vieningi“, – sakė P.Urbšys.
Premjeras S.Skvernelis portalui teigė neprisimenąs, kad frakcijoje buvo priimtas koks nors sprendimas įšaldyti balsavimą dėl I.Šiaulienės, todėl šio balsavimo jis nesiejo su valdančiojoje koalicijoje kilusia įtampa, kuri dar labiau sustiprėjo po jo susitikimo su G.Landsbergiu.
Ketvirtadienį svarstant I.Šiaulienės kandidatūrą, konservatoriai priekaištavo dėl jos mokslinės veiklos sovietmečiu.
Buvo priminta, kad buvusi Kauno politechnikos instituto dėstytoja yra rašiusi disertaciją „Lietuvos komjaunimas – Komunistų partijos pagalbininkas kovojant už socialistinės revoliucijos pergalę ir jos stiprinimą Lietuvoje 1940–1941 metais“, o šio darbo vadovas buvo už antivalstybinę veiklą 12 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas buvęs Lietuvos komunistų partijos vadovas Mykolas Burokevičius.
„Esu iš praeities ir, šmaikščiai kalbant, kiekvienos damos spintoje galima rasti griaučių“, – į tai atsakė I.Šiaulienė, kurią Seimo vicepirmininke socialdemokratai pasiūlė vietoje atsistatydinusio Mindaugo Basčio.
