„Nesutikčiau su teiginiu, kad nurašomi piliečiai, (...) ir kad
jau būtų prarandami Lietuvos Respublikos piliečiai. Yra galbūt
atskirų ir politikų, ir viešosios erdvės bandymų paaštrinti tą
klausimą, pasinaudoti kaip kontekstu bandant grįžti prie šitos
temos. Konkrečiai žiūrint į JK esančių lietuvių situaciją, tai iš
tikrųjų egzistuoja ir nuolatinis leidimas gyventi, kuris garantuoja
absoliučiai tokias pačias teises kaip ir pilietybė, tik neturima
balsavimo ir rinkimų teisės“, – sakė Prezidentės vyriausiasis
patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė interviu
„Žinių radijui“.
Pasak jo, po „Brexit“ JK gyvenantiems lietuviams apsimokės
išlaikyti gimtosios šalies pilietybę dar ir dėl to, kad ji
garantuos visas teises Europos Sąjungoje.
„Iš Lietuvos išvykusiems lietuviams tikrai didelė tikimybė, kad
jų interesas išlaikyti Lietuvos pilietybę būtų didesnis vien dėl
tos priežasties, kad Lietuvos pilietybė reikštų ir ES pilietybę,
tai reiškia ir galimybes judėti po visą ES, naudotis teisėmis ir
garantijomis, kurias garantuoja ES (šalies – ELTA) pilietybė“, –
sakė M.Lingė.
Be to, pasak jo, JK pilietybę nėra taip lengva įgyti.
„Tai yra nepigu, yra keliami reikalavimai, reikia laikyti
egzaminus, turėti reputaciją“, – sakė M.Lingė.
Prezidentės vyriausiasis patarėjas supranta politikų norą
aktualizuoti dvigubos pilietybės klausimą ir jį spręsti, bet
kvestionuoja kelią, kuriuo bandoma eiti, – išspręsti šį klausimą
Seime be referendumo.
„Konstitucinis Teismas (KT) yra pasakęs, kad referendumu galima
pakeisti, išplėsti taikymą dvigubos pilietybės“, – pažymėjo M.
Lingė.
Prezidentės vyriausiasis patarėjas neatmeta galimybės, kad
politinėms partijoms susitarus, referendumas galėtų įvykti su
Prezidento rinkimais 2019 m.
Kita galimybė, pasak jo, yra kreiptis į KT. Prezidentūra
palaiko idėją, kad tai būtų padaryta iki įstatymo priėmimo.
„Bet girdime, kad yra sakoma – priimkime pirma šitą įstatymą ir
tuomet kreipkimės. Tie bandymai atrodo nelabai įtikinantys, nes jei
114 Seimo narių pasisako, kad mes einame už tokį įstatymą, reiškia
mūsų politinė valia yra tokia, esame įsitikinę jo teisingumu ir,
jei balsuotų tiek pat Seimo narių, tai gali būti, kad susidarytų
tokia situacija, kad nebebūtų kam kreiptis į KT“, – sakė M. Lingė.
Kaip ELTA rašė, parengtame projekte siūloma dvigubą pilietybę
išsaugoti asmenims, kurie išvyko iš Lietuvos po Nepriklausomybės
atkūrimo 1990 m. ir įgijo ES arba NATO valstybės pilietybę. Tėvynės
Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD)
pirmininko Gabrieliaus Landsbergio teigimu, tokia pataisa leistų
išlaikyti ryšį su JK esančiais lietuviais, kurie po šalies
pasitraukimo iš ES greičiausiai pasirinks JK pilietybę.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad tokios
konservatorių parengtos pataisos prieštarauja Konstitucinei
doktrinai.
Prezidentės vyriausiasis patarėjas priminė 2013 m. kovą KT
išaiškinimą, jog be Konstitucijos pataisų atskiru įstatymu negalima
nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę po 1990 m. ir
įgiję kitų valstybių pilietybes, gali kartu likti ir mūsų valstybės
piliečiais.
Ankščiau KT taip pat yra pareiškęs, kad dvigubos pilietybės
atvejai turi būti reti, išimtiniai.