„Mes kiekvieną kartą sugebame problemą suprimityvinti. Dabar perkelsim diskusiją į viešąją erdvę dėl mokslo metų prailginimo kaip panacėją – prailginti ar neprailginti“, – „LRT radijuje“ stebėjosi S.Skvernelis.
Pasak premjero, Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos pozicija yra kiek kitokia negu didelės visuomenės dalies, nes akivaizdu, kad mokinių pasiekimai prastėja, daugėja tokių mokinių, kurie nepasiekia net patenkinamo lygmens.
„Turėdami praktiškai 39 savaičių programą, kurią suspaudę išdėstome per 34 savaites. Tai yra stresas tiek mokiniams, tiek mokytojams. Mes iš esmės kalbame apie esminį dalyką, kad reikėtų padaryti taip, jog būtų tolygiau paskirstomas mokymo krūvis, kad mokiniams būtų mažiau kenkiančio streso, mokytojams – daugiau laiko išdėstyti programą, kad atsirastų daugiau laiko edukaciniai veiklai, praktiniam, aktyviam ugdymui“, – sakė ministras pirmininkas.
Premjeras pažymėjo, kad turi būti skirtas papildomas laikas sunkumų turintiems mokiniams. Turi būti teikiama savalaikio mokymosi pagalba.
„Tos visos priemonės susijusios su atstatymu mokslo metų trukmės, kuri kažkada buvo Lietuvoje.
Galiausiai kitais metais tikrai bus neišvengiama, kad stojimo kartelės į universitetus balas bus 4. Tai ar moksleiviai nori su prastėjančiais pasiekimais likti už universitetų borto?
Mes ir sakome, kad priemonės, kurios leidžia ir leistų pakelti mokinių mokymosi kokybę, kad ir mokiniui, ir mokytojui būtų kuo patogiau darbuotis, tai ir susiję yra su atstatymu tų mokslo metų, kurie kažkada buvo Lietuvoje padaryti“, – sakė S.Skvernelis.
Pirmadienį Vilniuje, prie Švietimo ir mokslo ministerijos, prasidėjo protesto akcija dėl ketinimų ilginti mokslo metus.
Šimtai mokinių ir dešimtys mokytojų priešpiet prie ministerijos išsakė savo nepritarimą mokslo metų ilginimui ir nužygiavo link Vyriausybės.
Akciją organizuoja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Mokslo metų ilginimo kritikai teigė, kad tai neturėtų būti prioritetinis darbas siekiant ugdymo kokybės.
