Vyriausybės vadovui pristačius ataskaitą, Mišrios Seimo narių grupės narė Aušra Maldeikienė sukritikavo premjerą. Pasak jos, pernai lapkričio mėnesį S.Skvernelis dar buvo „normalus ir gyvas žmogus“.
„Pernai gruodžio 13 dieną, kai prašėte pritarimo savo Vyriausybei, irgi šnekėjote kaip adekvačiai mąstantis žmogus. Taip, kaip dabar nuobodžiaujančiu tonu skaitėte menkai susietą statistinę informaciją, man kelia labai paprastą ir žmogišką klausimą: kada ir kodėl numirė sveiko proto žmogus Saulius Skvernelis ir gimė gana pilkas biurokratas?“ – kritikavo A.Maldeikienė.
Premjeras padėkojo už „puikų įvertinimą“. „Tokiu būdu keliame politinės etikos lygį Seime ir nuolatos tą darome. Jei į tokį rimtą klausimą atsakyčiau nelabai rimtai, tai numirė gruodžio 13 dieną, kai pasirašė ir tapo premjeru“, – atsakė S.Skvernelis.
Diskusiją dėl Vyriausybės ataskaitos Seimas planuoja rengti balandžio 27 dieną.
Opozicija kritikavo dėl neveiklumo
Vyriausybės vadovas iš opozicijos sulaukė daug kritikos dėl neveiklumo, buvo teiraujamasi, kada gi Vyriausybė pradės dirbti.
Konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis priminė, kad pagrindinis klausimas lieka mokslų metų ilginimas. „Premjere, atsakykite į paprastą klausimą: „Kada pradėsite dirbti ar kada bent kokią tują nupjausite?“ – klausė G.Landsbergis.
„Tikrai tujų nepjaustysiu, nes esu vis dėlto „Valstiečių ir žaliųjų“ frakcijos narys“, – teigė S.Skvernelis.
Pasak premjero, tiek šešioliktoji Vyriausybė, tiek jų Vyriausybė turi „kovoti su nepamatuotais, neatsakingais, skubotais sprendimais“.
„Mūsų Vyriausybė mano, kad kiekviena reforma, kuri numatyta Vyriausybės programoje, pagal datas ir terminus Vyriausybės priemonių įgyvendinimo plane bus įgyvendinta atsakingai, kad aštuonioliktai Vyriausybei nebūtų pasekmių“, – atsakė S.Skvernelis.
Vyriausybė kovos su alkoholiu ir vaistų kainomis
Pristatydamas ataskaitą S.Skvernelis pažymėjo, kad opios visuomenės problemos išlieka smurtas, patyčios, savižudybės.
„Vienas svarbiausių rodiklių, atspindinčių visuomenės psichikos sveikatos būklę, yra savižudybių skaičius. Lietuvoje jis vis dar lieka didelis. […] Moksliškai įrodyta, kad savižudybių riziką didinantys veiksniai yra alkoholis, narkotikai, psichikos sutrikimai, patyčios ir depresija.
Vyriausybė jau ėmėsi veiksmų siekdama sumažinti alkoholio prieinamumą. Pritarė ir pateikė Seimui išvadą dėl alkoholio kontrolės įstatymo pataisų. Taip pat dirbama siekiant reorganizuoti priklausomybių centrus ir svarstoma psichikos sveikatos centrų veiklą. Imsimės priemonių mažinti vaistų kainas.
Pavasario sesijoje Vyriausybė Seimui ketina pateikti Farmacijos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlys sumažinti koncentraciją mažmeninės prekybos rinkoje ir paskatins alternatyvių prekybos vaistais kanalų atsiradimą. Rengsime vaistų politikos gaires, skatinančias racionalų vaistų vartojimą“, – sakė S.Skvernelis.
Pasak premjero, jau parengtas ir pateiktas įstatymo projektas dėl privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių nepriklausomumo ir tai turėtų leisti priimti skaidrius sprendimus dėl kompensuojamųjų vaistų.
Demografiniai rodikliai – prasti
Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad Lietuvoje demografinė padėtis lieka labai sudėtinga – gyventojų nuolat mažėja, daug emigruoja. „Nors gimstamumo rodiklis, palyginti su 2015 metais, šiek tiek pakilo, tai neužtikrina natūralios gyventojų kaitos“, – sakė premjeras.
„Ką daryti, kad darbingo amžiaus žmonės ir jaunimas gyventų ir kurtų Lietuvoje? Turbūt vieno atsakymo nėra. Tikiuosi, kad daug įsisenėjusių problemų bus išspręsta įgyvendinant Vyriausybės priemonių įgyvendinimo planą.
Vyriausybė pasiruošusi dirbti ramiai, kryptingai, nesiblaškydama ir pasiruošusi nepasiduoti bandymams destabilizuoti Vyriausybės darbą“, – sakė S.Skvernelis.
Prasti demografiniai rodikliai: Lietuvos gyventojų sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 metais iki 2,8 mln. 2016 metais, pastaruosius 15 metų pagal emigracijos mastus šalis beveik visą laiką pirmavo ES, tik porą metų buvo antra ar trečia. Gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja ne tik dėl emigracijos, bet ir dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos.
Pateikiamais duomenimis, pernai iš Lietuvos emigravo 50 333 gyventojai – 5 800 daugiau nei 2015 metais (44 533), 13 712 daugiau nei 2014 metais (36 621). Pasak dokumento, dėl emigracijos mastų kyla rizika ūkio augimo perspektyvoms – per pastaruosius dvejus metus kas trečias emigravęs buvo 20–29 metų, kas ketvirtas – 30–39 metų amžiaus.
Mažėjant darbingų žmonių skaičiui ir senstant visuomenei, ateityje Lietuvai gali būti sunkiau finansuoti pensijas, sveikatos priežiūrą ir švietimą, konstatuoja Vyriausybė.
Ekonomika auga, tačiau problemų nemažėja
Dokumente pažymima, kad Lietuvos ekonomika auga keletą metų iš eilės, tačiau šalis išsiskiria didele pajamų nelygybe, taip pat demografinė padėtis lieka labai sudėtinga – gyventojų nuolat mažėja, daug emigruoja.
Pareigą premjerui Seime pristatyti Vyriausybės veiklos ataskaitą numato Seimo statutas. Naujasis ministrų kabinetas darbą pradėjo baigiantis 2016 metams, tad formaliai S.Skverneliui tektų atsiskaityti už socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovautos Vyriausybės darbus.
Kaip pažymima antradienį Seimui pristatomame dokumente, Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaitoje ne atsiskaitoma už praėjusios Vyriausybės veiklos rezultatus, o pateikiamas padėties įvertinimas septynioliktajai Vyriausybei pradėjus darbą 2016 metų pabaigoje.
Ataskaitoje teigiama, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) didėja, mažėja nedarbas, didėja gyventojų pajamos, šiemet prognozuojama, kad šalies ekonomika turėtų augti dar sparčiau. Skirtingų institucijų vertinimu, šalies BVP padidės 2,4–3 procentais.
Pagal pajamų pasiskirstymo koeficientą Lietuva 2015 metais buvo tik 26-oje vietoje Europos Sąjungoje, matyti reikšmingi pajamų skirtumai tarp kaimo regionų bei miesto ir apie 30 proc. žmonių patiria skurdo riziką ar socialinę atskirtį – tai yra vienas didžiausių rodiklių tarp visų ES valstybių narių.
