„Taip valdomas miestas“, – po praėjusią savaitę ir vėl nutraukto tarybos posėdžio mestelėjo opozicinės Laisvės sąjungos frakcijos narys Artūras Zuokas.
Ekrane švietė raidės „Nėra kvorumo“, tad vos keturias valandas padirbėjus tarybos nariams teko skirstytis. Kaip rodė balsavimo sistema, salėje jų buvo vos 24 iš 51.
Praėjusios kadencijos taryboje nepasitaikė nė vieno atvejo, kad politikams posėdžių salę tektų palikti anksčiau, nes nebuvo kvorumo. Deja, šios kadencijos tarybos nariai demonstruoja visai kitokį elgesį.
Tarybos nariai nebesikalba?
Per balandžio 5-ąją nutrauktą tarybos posėdį pavyko apsvarstyti vos 24 klausimus. 29 jų teko atidėti kitam posėdžiui, vyksiančiam po Velykų.
Kodėl Vilnių valdanti koalicija, kurią sudaro 31 Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų, Socialdemokratų, „Tvarkos ir teisingumo“ bei „Lietuvos sąrašo“ partijų atstovai, nesugeba užtikrinti, kad posėdžiai vyktų sklandžiai, iki pabaigos?
Be to, paprastai pozicijai pritaria ir su Liberalų sąjūdžiu išrinktas Markas Adamas Haroldas, 3 „tvarkiečių“ frakcijai priklausantys tarybos nariai, nors oficialiai jie iš koalicijos pasitraukė.
Juk opozicijoje – tik 16 Laisvės sąjungos ir Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narių.
Lygindamas šios ir praėjusios kadencijos tarybų darbą Laisvės sąjungos frakcijos seniūnas Žilvinas Šilgalis nurodė svarbiausią priežastį, dėl kurios posėdžiai žlunga vienas po kito.
„Per ankstesnę kadenciją darbas vykdavo ne tik per posėdžius. Tarybos nariai daug kalbėdavosi ir prieš juos. Savaime suprantama, kad politikai turi skirtingą nuomonę dėl svarstomų klausimų, tačiau mes sugebėdavome ją suderinti net su opozicijos atstovais“, – prisiminė Ž.Šilgalis.
Velnias galvą nusilaužtų
Tarybos sekretorius Simonas Girdzijauskas negalėjo pateikti daug statistikos apie posėdžius, kurie baigėsi anksčiau, nes nebuvo kvorumo.
Nors yra daug viešos informacijos, ja gali pasidomėti kiekvienas vilnietis, tarp tų duomenų ir velnias galvą nusilaužtų.
Tai pripažino ir S.Girdzijauskas ir pabrėžė, jog dar šiemet numatyta perdaryti informacijos apie posėdžius, tarybos narius ir balsavimą pateikimo sistemą, kad būtų paprasčiau ją suprasti, analizuoti ir ja dalintis.
Tarybos sekretorius negalėjo pateikti informacijos, kiek klausimų liko neapsvarstyta per sužlugdytus posėdžius. Esą nieko baisaus neįvyksta – tie klausimai svarstomi per kitą posėdį, nesvarstytų nelieka.
Pasižymi baisia netvarka
Į pirmąjį posėdį šios kadencijos tarybos nariai rinkosi 2015-ųjų balandžio 22-ąją.
Pirmieji metai buvo visai drausmingi.
Tačiau šie metai pasižymi baisia netvarka: iš šešių posėdžių tik vienas vyko iki pabaigos.
Posėdžiuose buvo numatyta svarstyti nuo 37 iki 56 klausimų. Kartais pavykdavo įveikti tik pusę jų, kartais posėdis nutrūkdavo iki pabaigos likus vos keliems klausimams.
„Ačiū, posėdis baigtas“, – tokiais mero Remigijaus Šimašiaus jau tradicija tapusiais žodžiais šiemet baigėsi penki nutrūkę posėdžiai.
Šios tarybos posėdžiai nutrūksta net nagrinėjant nesvarbius klausimus. Taip buvo kovo 22-ąją, kai darbą teko baigti priėjus 23-iąjį klausimą apie patalpų viešajai įstaigai „Amatų gildija“ suteikimą.
Kalčiausias – kapitonas?
Ne vieno net valdančiosios koalicijos atstovo nuomone, dėl tokios netvarkos kaltę pirmiausia turėtų prisiimti tarybos posėdžiams vadovaujantis R.Šimašius.
„Jei dauguma nesusirenka, jos salėje lieka tik dvidešimt, tai kaip kapitonas valdo laivą?“ – klausė „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Gediminas Rudžionis.
Socialdemokratų frakcijos vadovas Marius Skarupskas, užsiminęs, kad meras turėtų rezultatyviau vadovauti posėdžiams, nurodė ir prasto planavimo pavyzdžių, kai iš pradžių posėdį ketinama surengti po trijų savaičių, bet jis staiga sušaukiamas po savaitės.
Per posėdžius aršus R.Šimašiaus kritikas Ž.Šilgalis tikino, kad ir meras turėtų elgtis solidžiau: nelaidyti replikų, nemėginti tarybos narių mokyti.
Priekaištai – opozicijai
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Vincas Jurgutis dėl sužlugdytų posėdžių kaltino opoziciją. Jeigu suskaičiuoja, kad valdančiųjų liko mažiau nei 26, jie palieka posėdžių salę. Mat reglamentas numato, kad priimant sprendimus privalo balsuoti ne mažiau kaip 26 tarybos nariai.
Neretai pasitaiko ir kitas atvejis – posėdžių salėje tarybos narių būna gerokai daugiau, nei dalyvauja balsuojant. Esą jeigu nepavyksta surinkti daugiau balsų „prieš“, tada sužlugdomas posėdis.
Ž.Šilgalis pareiškė, kad būtent meras ignoruoja opoziciją, – su Laisvės sąjungos frakcija per šią kadenciją buvo surengtas tik vienas susitikimas.
O pats R.Šimašius yra prasitaręs, kad opozicija darbą tarybos posėdžių salėje supranta kaip nuolatinį skaičiavimą, ar valdančiojoje koalicijoje užtenka žmonių.
Tiesa, pasitaiko, kad ir valdantieji išsiskirsto per anksti, bet tam būna objektyvių priežasčių. Net V.Jurgučio vaikai posėdžių salėje pusvalandį yra žaidę. Ten jie buvo atvežti iš vaikų darželio – auklėtojos nesulaukė, kol tėvas baigs posėdžiauti.
Buhalterija – taip pat sudėtinga
Kiek tarybos nariai gauna už darbą, už kurį kitas darbdavys greitai parodytų duris?
Tarybos nariams mokama reglamento nustatyta tvarka už faktiškai dirbtą laiką. Nors internete apie tai galima rasti nemažai informacijos, tarybos sekretorius vėlgi pripažįsta, kad ne visi duomenys yra suprantami. Beje, M.A.Haroldas, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Vaidotas Ilgius ir Kasparas Adomaitis nuolat kelia klausimų apie išmokų skaidrumą ir administravimo supaprastinimą.
Politikams mokama už darbą tarybos, komitetų, kolegijos, komisijų, frakcijų, stebėtojų tarybų ir darbo grupių posėdžiuose, taip pat už laiką, kurį kiekvienas išrinktasis deklaruoja asmeniškai.
Vidutiniškai per mėnesį daugiausia gauna konservatorius Gediminas Švilpa (379 eurus), G.Rudžionis (373 eurus), konservatorė Violeta Podolskaitė (365 eurus), o mažiausiai – jokiai frakcijai nepriklausantis M.A.Haroldas (222 eurus).
Taip pat tarybos nariams kiekvieną mėnesį skiriama lėšų kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms.
Pati kanceliarinių išlaidų išmokėjimo sistema taip pat sudėtinga: iš pradžių tarybos nariams išmokamas ketvirčio avansas, tada per tą ketvirtį jie privalo atnešti sąskaitas, čekius už prekes ir paslaugas.
Jie įtraukiami į buhalteriją ir pagal tai apskaičiuojamas kito avanso dydis. Jeigu jis panaudojamas nevisiškai (tarkim, išmokėta 100 eurų, bet pateikta tik 80 eurų sąskaitų), kitas avansas atitinkamai mažesnis, nes manoma, kad tarybos nariui dar liko pinigų (suteikiamas 80 eurų avansas, nes skaičiuojama, jog nepanaudota 20 eurų praėjusio avanso).