„Prašysiu VSD vadovybės, kad ji mums padėtų išsiaiškinti
kryptis, kuriomis mes turime eiti. Mes nenorėtume įklimpti į
didelius istorinius tyrimus, (...) bet jeigu yra tokios problemos,
negalima nusišalinti ir tokį tyrimą teks gilinti“, – Žinių
radijui trečiadienį sakė V.Pranckietis.
Seimas antradienį patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos
komiteto išvadas, kad M.Bastys palaikydamas ryšius su Rusijos
valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“
atstovais ir Rusijos žvalgybos pareigūnais veikė prieš Lietuvos
interesus.
Artimiausiu metu darbą turėtų pradėti M.Basčio apkaltos
komisija. Ji iki gegužės vidurio turi pateikti išvadą, ar yra
pagrindas pradėti minėtam Seimui nariui apkaltą.
M.Bastys teigia, kad tai buvo šališkas politinis tyrimas, jame
dominavo partinis suinteresuotumas. Jis teigia, kad su „Rosatom“
atstovais buvo kelis kartus susitikęs, norėdamas išsiaiškinti
situaciją dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo.
Politikas
tikino nežinojęs, kad kiti asmenys, su kuriais bendravo, yra siejami
su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Tuo metu Seimo Nacionalinio
saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad
Valstybės saugumo departamentas M.Bastį dėl bendravimo su kai
kuriais asmenims buvo įspėjęs 2006 metais.
Seimo pirmininko atstovė spaudai Dalia Vencevičienė BNS sakė,
kad trečiadienio interviu Seimo pirmininkas neturėjo minty
konkrečios apkaltos komisijos veiklos, o išsakė poziciją, jog
VSD turėtų pateikti duomenis apie pavojingus politikų ryšius,
ypač paaštrėjus politikų abipusiems kaltinimams dėl praeities
veiklos.
Vėliau Seimo pirmininkas V.Pranckietis žurnalistams Seime sakė,
kad mintis prašyti VSD medžiagos kilo po Seime vykusių diskusijų
dėl M.Basčio ryšių tyrimo.
„Seimo plenariniame posėdyje buvo svaidymųsi visokiais
kaltinimais, jei jie turi pagrindo, mes negalime nereaguoti. Tada mes
su (NSGK) komiteto pirmininku V.Baku (aptarėme), priėjau ir
paklausiau, ar mes neturėtume reaguoti ir pabandyti tai, kas būtina,
pakelti, kas dar nestudijuota, kad ir VSD. Sutarėme, bet kol kas
nieko konkretaus, kad jei reikia ką nors ištirti, reikia ištirti.
Tik mums reikėtų, kad VSD padėtų susiformuluoti užduotį
tikslesnę“, – sakė V.Pranckietis.
Seime antradienį svarstant išvadas dėl M.Basčio Liberalų
sąjūdžio atstovas Vitalijus Gailius pareiškė, kad kai kurie VSD
medžiagoje nurodyti epizodai turėtų būti tiriami plačiau.
„Apmaudu, kad tyrimas neišsiplėtė į kitus viešai skelbiamus
duomenis, neišsiplėtė patikrinti kitą informaciją, ar sisteminis
atskirų politikų įsteigtų (įstaigų), ir šiandien esančių
Seime, ir ženklus finansavimas iš schemoje įvardintų asmenų,
vadovaujamų su jais susijusių juridinių asmenų, (nėra) grėsmė
nacionaliniam saugumui.
Aš manau, kad yra didelė grėsmė
nacionaliniam saugumui, kai čia, parlamente, esančio asmens
įsteigtai viešajai įstaigai su šiais asmenimis siejami juridiniai
asmenys perveda šimtus tūkstančių litų, mano nuomone, tai
grėsmė nacionaliniam saugumui“, – kalbėjo V.Gailius.
„Palaikydamas NSGK išvadas aš parlamentui siūlau sugrįžti
į platesnį tyrimą ir ištirti tuos asmenis, kurie gavo savo
įsteigtiems juridiniams asmenims, viešosioms įstaigoms, ženklų,
sisteminį finansavimą, nes aš neįsivaizduoju finansavimo be
sisteminių nuolatinių ryšių ir susitikimų.
Net neabejoju, kad VSD
turi tuos duomenis, kokioms politikų įsteigtoms viešosioms
įstaigoms buvo skiriamas finansavimas, o tada turbūt mes paklausime
ir tų politinių partijų vadovų, kaip jie vertina ir ar neverta
prisiimti politinės atsakomybės“, – kalbėjo liberalas.