Dainius Kepenis puolė alų: moterys nuo jo vyriškėja, o vyrai „bobėja“

[[ge:lrytas:lrytas:847730]]

„Lietuva eina vis labiau alkoholizacijos keliu“, – sakė D.Kepenis.<br>Lrytas.lt koliažas
„Lietuva eina vis labiau alkoholizacijos keliu“, – sakė D.Kepenis.<br>Lrytas.lt koliažas
Daugiau nuotraukų (1)

Rasuolė Bauraitė, Lietuvos ryto televizija

Apr 20, 2017, 10:01 PM, atnaujinta Apr 22, 2017, 12:36 AM

Įvairių festivalių organizatoriai ketvirtadienį Seimo nariams bei Seimo pirmininkui įteikė pasirašytą dokumentą, kur savo parašus prieš draudimą alkoholiniais gėrimais prekiauti masinių renginių, švenčių ir koncertų metu padėjo daugiau nei 40 festivalių, renginių organizatorių ir atlikėjų.

Organizatoriai teigia, kad jei Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos visgi bus priimtos, Lietuvoje vykstančių festivalių laukia didžiulės permainos. Ar blaiviai švęsti galime išmokti patys, ar visgi tai turi būti daroma priverstiniu būdu?

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su muzikos atlikėjų vadybininku Lauru Lučiūnu bei Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariu Dainiumi Kepeniu.

– Pone Kepeni, jeigu Seimas pritars Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, alkoholiu bus uždrausta prekiauti masiniuose renginiuose, šventėse ir koncertuose. Kodėl, jūsų manymu, to reikia?

– (D.Kepenis) Kai vaikus įmeta į šulinį ar atveža sužalotus ir girdime, kad tai dėl alkoholizmo pasekmių, sekančią dieną be jokių abejonių sakome, kad reikia uždrausti girtavimą, kiek tik galime. Kai tik praeina šiek tiek laiko, tarsi vėl po trupučiuką galime.

Kuo didesnis laikas nuo nelaimių, tuo ramiau žiūrime. Kitas dalykas, jūs, kaip žinia, girdėjote, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seimo nariai išrinkti daugiausiai dėl to, kad savo programoje skelbė įveikti tą slibiną, alkoholį, kad kuo mažiau Lietuvoje būtų nelaimių. Čia mūsų prievolė, kaip politikų.

Dar būtų galima vardinti daug problemų, su kuriomis tenka susidurti ir kurių šaltinis yra alkoholis. Dėl to mes manome, kad visos priemonės mažinti alkoholio vartojimą yra teisingos, pagrįstos ir svarbios.

– Pone Lučiūnai, nepakankami argumentai? Kodėl negalim blaiviai švęsti?

– (L.Lučiūnas) Apie problemą nelabai diskutuojam, nes problema yra. Festivaliai ir didieji renginiai ją sprendžia. Manau, kad kiekvienas festivalis prisideda prie neatsakingo vartojimo, nes festivaliai turi ilgametę patirtį, jie yra laisvi, mes esam už tai, kad žmogus turėtų teisę rinktis.

Žmonės, atėję į festivalį, sumoka nemažus pinigus ir jie turi turėti tam tikrą paslaugų spektrą.

– Alkoholis yra paslauga?

– (L.Lučiūnas) Į festivalį atvažiuoja žmonės ne vienai dienai, o dviem, trims. Aišku, nebūtina gerti ir ne visi geria. Faktas, kad nebūtina gerti apskritai kai kuriems, bet kodėl neturėti tokios galimybės atsigerti alaus, man yra nesuprantama, festivalių organizatoriams taip pat. Tai dar vienas laisvės, už kurią mes taip kovojom, suvaržymas.

– Koks yra pagrindinis interesas? Alkoholio gamintojai yra pagrindiniai tokių festivalių rėmėjai, tai yra vienas esminių finansavimo šaltinių. Reiktų suprasti, kad festivalių rengėjų interesas, teigiant, kad nereiktų uždrausti, yra visiškai finansinis?

– (L.Lučiūnas) Ne tik. Finansinis, žinoma, irgi yra, nes įmonės, kurios prekiauja alumi, paprastai prisideda prie festivalio biudžeto. Dalis pajamų iš to, kiek suvartojama maisto, gėrimų, atitenka į festivalių biudžetus. Tuo būdu festivaliai yra tik kokybiškesni.

Kalbant apie atsakingą vartojimą, festivaliai rūpinasi žiūrovų apsauga, kad jiems būtų patogu, kad būtų kuo geresnis repertuaras, scena, įrangos. Festivaliai senai nėra probleminių žmonių susirinkimai.

Žmonės sumoka nemažus pinigus už bilietus, kad galėtų leisti laiką taip, kaip jie yra pratę, nori. Jei nebūtų galima prekiauti alumi, festivalių bilietai, aišku, kad brangtų, ir tie žmonės, kurie nevartoja alkoholio, negeria bokalo alaus, sumokėtų už tuos, kurie nori jo išgerti.

– Juokauju, bet Naisiuose renkite festivalius – gal ir finansavimas bus, ir valdžiai patiks.

– (L.Lučiūnas) Kai kurie atlikėjai, su kuriais ir aš dirbu, groja ir nežiūri, ar tai Naisiai, ar tai „Galapagai“, ar „Granatos“.

– Pone Kepeni, nemanote, kad draudimais sukursite situaciją – nuo vilko ant meškos? Jei festivalio lankytojai norės įsivežti, kas ir dabar vyksta, tai jie įsiveš alkoholį, sugalvos, kur jį paslėpti. Gali būti tokia situacija, kad jei negalima kažkam atsigerti alaus, jis gali pereiti prie rimtesnių dalykų. Kitaip sakant, jei norės svaigintis, atras kaip.

– (D.Kepenis) Vienu metu, kai buvo pasiūlyta išimti alkoholį iš degalinių, irgi buvo problema, kad bus laisvės suvaržymas, nukentės darbo vietos. Viskas gerai baigėsi. Kai buvo sutarta, kad reikia baigti rūkyti kavinėse, atrodė, kad kavinės bankrutuos, nebeateis niekas, bet dabar viskas gerai.

– Bet ar sumažėjo rūkymas, alkoholio gėrimas?

– (D.Kepenis) Tikrai sumažėja prieinamumas. Tai viena iš priemonių mažinti. Šnekam apie tai, kad festivaliai brangs ar turės išsikelti į užsienį. Nemanau, kad taip yra. Buvo laikas, kai nebuvo blaivių festivalių. Dabar atsiranda, kasmet gimsta nauji, blaivūs festivaliai. Jau yra kokie 6 blaivūs, kur visiškai nėra alkoholio.

Kitas dalykas, vaikams reikia pavyzdžio. Kai mažas vaikas mato pavyzdį, jis visam gyvenimui jį užfiksuoja ir yra tikimybė, kad jis tikrai vartos alkoholį.

Toliau, panagrinėjome kainas. Pasirodo, kad tie festivaliai, kurie yra blaivūs, laikosi ir kasmet vis geriau, nes tampa vis populiaresni, atvažiuoja daugiau žmonių. Jie išgyvena be alkoholio. Tų festivalių, kurie pardavinėja alkoholį, pelnas iš alkoholio yra viršpelnis, kurį uždirba organizatoriai. Pasirodo, kad galima išgyventi ir be to viršpelnio.

– Kalbama ne tik apie tai, kas parduodama festivalyje. Tai yra pagrindiniai festivalių rėmėjai, kaip ir krepšinio renginių, sporto varžybų.

– (D.Kepenis) Bet apsieinama be tų rėmėjų. Rėmėjas sumoka kelis tūkstančius eurų už tai, kad leistų jam pardavinėti alkoholį. Silpni alkoholiniai gėrimai ir yra tie gėrimai, nuo kurių jaunimas eina alkoholizmo keliu. Būtent silpni, niekuomet nuo degtinės nepradeda.

Antra vertus, alus yra pats prasčiausias alkoholinis gėrimas, kadangi jis veikia ne tik psichiką, bet veikia ir hormoniniame lygmenyje. Vyrai, grubiai kalbant, „bobėja“, užpakaliai storėja, pilvai nuo alaus iššoka. Moterys – vyriškėja, ima vyrauti hormonai. Tai reikia pasakyti jaunimui. Jei jie nori tuo keliu eiti, vartos daug alaus ir bus tokie vargšeliai. Netgi impotencija auga nuo alaus pertekliaus.

– Gal jie tegul patys renkasi ar vartoti, ar ne?

– (L.Lučiūnas) Niekas neskatina, neperša. Pavyzdys su kavinėmis, rūkymu – niekas kiekvienam festivalio dalyviui nestato piltuvėlio į burną ir nepripila alaus, tuo tarpu rūkymas visiems užuodžiamas. Tai skirtingi dalykai. Puiku, kad egzistuoja festivaliai, kuriuose nėra alkoholio, tegu jų būna kuo daugiau.

Tai nėra mūsų tikslas turėti festivalius, kur būtinai būtų daug alkoholio. Mūsų tikslas yra turėti kokybiškas programas ir leisti žmonėms laisvai pasirinkti. Dabar viskas kvepia eiliniu draudimu. Kažkada muzikantams draudė džinsus nešioti, auskarus, reikėjo dainų repertuarus susiderinti komitetuose. Panašu, kad mes einam tuo pačiu keliu.

– Pone Kepeni, pagrindinis jūsų ir jūsų kolegų argumentas, kalbant apie draudimus yra tai, kad reikia apsaugoti vaikus. Šiandien girdėjau R.Karbauskio argumentą, kad reikia apsaugoti vaikus nuo pagundos matant vartojant alkoholį. Bažnyčioj uždrauskit vyną kunigams gerti.

– (D.Kepenis) Dar nė vienas kunigas netapo alkoholiku.

– Bet kiekvieną šeštadienį, sekmadienį šeimos, nuėjusios į mišias mato, kaip kunigas vyno taurę kelia. Popiežius su bokalu alaus – kaip jūs tai vertinat?

– (D.Kepenis) Lietuva eina vis labiau alkoholizacijos keliu. Mes jau esam pasaulio lyderiai, mus lenkia gal tik pora šalių pasaulyje. Įvykiai dėl šalies alkoholizacijos vis dažnėja ir nelaimių daugėja. Jei esame Lietuvos piliečiai, turime kažką daryti. Ne vien valdžia. Jei mes kiekvienas nebūsime susivieniję prieš šį slibiną, tai kas pasikeis. Ką gi gali valdžia be žmonių padaryti?

Jūs sakote – laisvė pasirinkti. Aš už tai, kad žmogus galėtų pasirinkti laisvę kūrybai, džiaugtis. Jūs šnekate apie laisvę žudytis, nuodus vartoti. Alkoholis yra lengvas narkotikas, kaip ir rūkymas.

Ne paslaptis, kad festivaliuose, kur yra alkoholis, ten ir narkotikai yra. Nė viename blaiviame festivalyje nėra jokių narkotikų. Ten, kur alkoholis, kaip taisyklė yra narkotikai. Yra ne vienas atvejis festivalyje žuvusių žmonių.

– (L.Lučiūnas) Pagrindiniai didieji festivaliai, kuriuose vis dar prekiaujama alumi, praktiškai visi užsisakinėja specialias apsaugas narkotikų prevencijai. Yra specialūs būriai, šuniukai. Tie dalykai šiai dienai tikrai yra sukontroliuoti.

– Pone Lučiūnai, pasiūlykite savo variantą, kuris būtų tinkamas visoms pusėms – kad ir jums būtų gerai, ir tiktų tai politikai, kad reikia skatinti vartoti mažiau alkoholio?

– (L.Lučiūnas) Mes kiekvienais metais drauge su festivaliais tobuliname programas. Yra pakankamai neatsakingų žmonių, kurie padaugina, prasinešę slaptais būdais, bet stipriu alkoholiu neprekiaujama.

– Jei išsiperka licenciją, gali prekiauti alkoholiu iki 14 laipsnių.

– (L.Lučiūnas) Jei toje vietoje yra registruota kavinė. Kaip taisyklė, beveik visi festivaliai vyksta atvirose erdvėse, kur nėra registruotų kavinių ir ten faktiškai nebūna jokių kokteilių. Tuo tarpu kaimyninės šalys – Latvija ar Lenkija, leidžia prekiauti ir stipriaisiais alkoholiais.

– Tai kas būtų, festivaliai persikeltų į Latvijos teritoriją?

– (L.Lučiūnas) Yra metalo muzikos festivaliai, kurie vienareikšmiškai galvoja, ten alus yra kaip pagrindinis festivalio atributas. Yra puikių šeimos festivalių, tokių kaip „Mėnuo Juodaragis“, kurie net turi savo alų, kurį gamina mažos daryklos, jie išskirtinai neima jokių didelių rėmėjų, didžiųjų kompanijų pinigų. Jie aiškina, daro mokymus apie alaus kultūrą, tam tikras pagoniškas tradicijas.

Roko festivaliai be alaus sunkiai suvokiami. Kiekvienas draudimas neprisideda prie festivalių išlikimo. Festivaliai, savaime suprantama, išliks, bet jie bus tikrai mažiau geri. Jaunoms grupėms vienintelė galimybė pasirodyti yra šiuose festivaliuose. Aišku, kad festivaliai žvaigždes samdys, bet sumažėjus jų biudžetui ir patrauklumui, neliks vietos jaunimui.

– (D.Kepenis) Noriu pajuokauti. Kolega sako, kad festivaliai bus mažiau geri. Yra toks pajuokavimas: aš geriu, tu geri, mes abu labai geri. Tie festivaliai bus labai geri. Aš esu vienas iš politikų, kurie balsuos už įstatymą, kuris į Seimą ateis už kelių savaičių. Niekuomet neatsisakiau diskutuoti, kalbėtis su žmonėmis, kurie tikrai žino, ką daro, bet būčiau linkęs, kad jie viską žinotų ir viską suprastų, ne tik siaurą verslo segmentą.

– Pirmiausia, tam reiktų pasikviesti tuos žmones, kurie labai stipriai susiję ir kurių situacija labai stipriai priklauso nuo draudimų.

– (D.Kepenis) Kai ateina mano klausimas, visuomet ieškau su kuo pasitarti, nes aš nesu visažinis ir mielai pasišnekėtume. Tame pokalbyje jūs irgi turit viską žinoti, nes ant mūsų pečių yra atsakomybė, kurią prisiėmėm.

Daugybė priemonių numatyta – kiek apriboti alkoholio prieinamumą, kiek mažinti pardavimo laiką, amžių – dabar tik 20-mečiai galės įsigyti alkoholio, net festivalyje. Aš būčiau už tai, kad ne valdžia Vilniuje nuspręstų, bet kad savivaldybė nuspręstų leisti ar neleisti ten alkoholį.

– (L.Lučiūnas) Pagal dabartinį aprašymą atrodo, kad kai kurios savivaldos ir sprendžia, bet savivaldoms palikta ne tik tai, kad festivaliuose nebus galima prekiauti. Savivaldoms palikta teisė brėžti kilometražą, kuriuo nebus galima prekiauti.

– Pone Kepeni, tai ką manote apie popiežių su alaus bokalu? Ar jis agituoja už gėrimą, ar ne?

– (D.Kepenis) Nemačiau nuotraukos. Aš irgi galiu paimti alaus bokalą, palaikyti su bičiuliais ir vėl atgal padėti. Nematau jokios problemos.

Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?