Tyrimas atskleidė užslėptą vaiko teisių apsaugos problemą

„Norėčiau priminti, kad 2016-uosius metus mes taip pat pradėjome tragedijomis vaikų srityje. Deja, tos tragedijos nesutelkė visuomenės, nesuteikė jai tokio aktyvumo, kas įvyko 2017-ųjų metų pradžioje“, - trečiadienį Seime kalbėjo Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

E.Žiobienė sakė, kad nors ir labai gaila, praėjusiais metais proveržio skundų ar aktyvumo klausimais nebuvo matyti. <br>T.Bauro nuotr.
E.Žiobienė sakė, kad nors ir labai gaila, praėjusiais metais proveržio skundų ar aktyvumo klausimais nebuvo matyti. <br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 26, 2017, 12:10 PM, atnaujinta Apr 26, 2017, 12:57 PM

 

Seime buvo pristatoma Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2016-ųjų metų veiklos ataskaita. E.Žiobienė sakė, kad nors ir labai gaila, praėjusiais metais proveržio skundų ar aktyvumo klausimais nebuvo matyti.

 

Uždraustos fizinės bausmės

 

Keletą metų iš eilės Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus metinėse veiklos ataskaitose buvo minimas siūlymas uždrausti kūno, tai yra fizines bausmes vaikams. Pasak E.Žiobienės, ilgą laiką į tokį siūlymą nebuvo atsižvelgta.

 

Tiesa, ji pasidžiaugė, kad šioje ataskaitoje tokio siūlymo įrašyti nebereikėjo, nes Seimui pritarus pakeistam Vaiko teisių pagrindų įstatymui, fizinės bausmės jau yra uždraustos.

 

„2016-uosius siejome su viltimi. Tuo metu Seimui buvo pateikti įstatymo projektai, tai yra, Vaiko teisių pagrindų įstatymas ir visi lydimieji teisės aktai, tikrai įdėta daug darbo. Gaila, tuo metu projektai nepatobulėjo, buvo sugrąžinti Vyriausybei ir perkelti į 2017-us metus“, - kalbėjo E.Žiobienė.

 

Laimėjimų yra ir daugiau

 

Kaip dar vieną džiugų pasiekimą įstatymų priėmimo srityje, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė įvardijo įstatymo, dėl nedarbingumo tėvams, kai vaikui reikalingas reabilitacinis gydymas, suteikimo.

 

Pasak E.Žiobienės, iki šiol jei vaikui būdavo skiriama reabilitacija ar gydymas sanatorijoje, tėvai su juo keliauti galėdavo tik jei išeidavo atostogų arba neapmokamų atostogų:

 

„Šiuo atveju įstatymų leidėjas išgirdo mūsų siūlymą, tuo pačiu pritarė ir ministerija, kad tėvai galėtų sanatoriniam gydymui vykti kartu su mažo amžiaus vaikais kartu (turėdami nedarbingumą – aut.)“

 

Trūksta pagalbos šeimoms

 

Nors už vaikus, jų auklėjimą, gerbūvį ir apsaugą pirmiausia yra atsakingi tėvai, pasak E.Žiobienės, valstybė taip pat neturi pamiršti savo pareigų, kurios yra akivaizdžios. Kontrolierė pabrėžė, kad valstybė turi organizuoti pagalbą šeimai – tiek vaikams, tiek tėvams – visomis įmanomomis teisinėmis ir organizacinėmis priemonėmis.

 

E.Žiobienė taip pat tikino, kad negalima kalbėti vien apie pagalbą socialinės rizikos šeimos, o būtina suteikti paslaugas visoms šeimoms, kurioms jų gali prireikti.

 

„Susidūrus su elementariausiais raidos sutrikimų, patyčių ar sudėtingesniais atvejais, kur kreiptis praktiškai nėra. Jeigu vaikams yra nustatomas poreikis kokių nors paslaugų, paslaugų sektorius yra labai menkas“, - sakė E.Žiobienė.

 

Anot kontrolierės, tol, kol šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų įskaitą, jai nėra suteikiamos praktiškai jokios paslaugos.

 

„Jeigu šeima įtraukta, tai gauna tam tikras, dažniausiai socialinių darbuotojų, teikiamas paslaugas. Tačiau individualizuotų paslaugų, kad jos būtų tikrai nukreiptos į konkrečios šeimos poreikius yra minimaliai“, - teigė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

 

Itin didelis paslaugų trūkumas jaučiamas regionuose. Ten trūksta tiek tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų – nuo pediatrijos iki psichikos priežiūros, tiek po pamokinės veiklos vaikams. Net dienos centrai, pasak E.Žiobienės, dažniausiai yra įsikūrę didesniuose miestuose.

 

Aptiko užslėptą problemą

 

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pasakojo, kad dideliu valstybės skauduliu vis dar išlieka vaikų globa. Tačiau buvo aptikta ir kita, ne tokia akivaizdi, problema. Tai – mokyklos su bendrabučiais.

 

„Atlikome tyrimą mokyklų su bendrabučiais, tikrinama buvo kiekvieno vaiko situacija. Kai internatai buvo panaikinti, atsirado mokyklos su bendrabučiais. Toks poreikis mūsų valstybėje yra. Jis būtų pateisinamas ir suprantamas, ypatingai tose situacijose, kai vaikas auga nepilnoje šeimoje, pavyzdžiui augina mama ar tėtis vieniši ir jiems reikalingos paslaugos.

 

Tačiau didžioji dalis tokių vaikų yra iš socialinės rizikos šeimų, jie tiesiog gyvena mokyklos bendrabutyje ir tai yra dar baisesnis sprendimas už globos namus, nes tada vaikai nėra aprūpinami, jie tiesiog gyvena mokykloje su bendrabučiu“, - sakė E.Žiobienė.

 

Pasak jos, vaikai tokiuose bendrabučiuose gyvena visą darbo savaitę, jie nėra tinkamai aprūpinami, neturi tinkamos priežiūros. Taip pat, jiems gyvenant bendrabučiuose, prastėja tėvų įgūdžiai rūpintis savo vaiku, jau nekalbant apie apie emocinius ryšius.

 

Reikia skatinti globą

 

Pasak kontrolierės, vienas pagrindinių prioritetų vaiko teisių apsaugos srityje tebėra Lietuva be globos namų. Ji teigė, kad valstybė privalo stiprinti vaikų globą šeimose, skatinti įvaikinimą.

 

Kaip vieną iš blogų pavyzdžių, ji paminėjo, kad pasitaiko atvejų, kai tarnybos nepaima vaikų iš smurtaujančių ar alkoholių piktnaudžiaujančių tėvų, nes jų, neva, nėra kur padėti.

 

„Nepateisinama vaikų neimti iš šeimos dėl to, kad jų neturime kur dėti. Savivaldybės reikalas yra rūpintis, kur dėti vaikus“, - sakė E.Žiobienė. Jos teigimu, jei būtų daugiau šeimų, sutinkančių priimti globoti vaikus, tokios problemos sprendimas pagreitėtų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.