<p class="autorius-be">Būtent to moko STEAM (angl. science, technology, engineering, art, mathematics) ugdymas. Integruojant skirtingus dalykus moksleiviai gali mokytis eksperimentuodami, o mokymas neprivalo apsiriboti vien klasės patalpomis.</p> <p class="autorius-be"> </p> <p class="skyrelis"><strong>Vadovėlių tiesas tikrina patys</strong></p> <p class="skyrelis"> </p> <p class="tekstas">Ką pasirinktų mokiniai – tradicinę pamoką klasėje ar eksperimentus laboratorijoje ir tyrimus lauke, atsakyti nesunku. Šiuolaikiniai vaikai vis daugiau laiko praleidžia mokydamiesi kitaip. Vienas tokių pavyzdžių – Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokinys Gustas Mensevičius.</p> <p class="tekstas"> </p> <p class="tekstas">Prieš metus nacionaliniame STEAM mokslų konkurse „Mūsų eksperimentas“ už savo tyrimą „Korozijos proceso panaudojimas aplinkos užterštumo tyrimui“ jis net pelnė pirmąją vietą.</p> <p class="tekstas"> </p> <p class="tekstas">„Gustas norėjo patikrinti oro ir aplinkos užterštumą įvertinęs geležies koroziją. Skirtingose Alytaus vietose jis pakabino geležinių vinių. Pagal surūdijusios geležies kiekį eksperimento pabaigoje jis planavo padaryti išvadas apie aplinkos taršą. Maždaug po mėnesio surinkęs, nuvalęs ir pasvėręs vinis ir atlikęs skaičiavimus jis nustatė surūdijusios geležies masę“, – pasakoja jo darbo vadovė chemijos mokytoja ekspertė Janė Liutkienė.</p> <p class="tekstas"> </p> <p class="tekstas">Anot jos, tyrimas patvirtino ir moksleivio keltą hipotezę dėl labiausiai užterštų vietų mieste. Pavyzdžiui, didžiausia tarša nustatyta greta judrių, didelio intensyvumo gatvių, taip pat Pramonės gatvėje, kur veikia metalo surinkimo ir perdirbimo įmonė. Privačių namų kvartale šalia Nemuno, nors kai kurie gyventojai šildosi kūrendami kietąjį kurą, tarša mažesnė.</p> <p class="tekstas"> </p> <p class="tekstas">Eksperimentas buvo vykdomas iš dalies laboratorijoje, iš dalies lauko sąlygomis. Ir tai, ko gero, puikus įrodymas, kad klasė nėra vienintelė vieta, kur gali vykti pamoka. J.Liutkienė sutinka, kad vaikams svarbu mokytis per patirtį: „Su mokiniais važiuojame į įmones susipažinti su jų specifika. Ten jie pildo darbo lapus, domisi technologija, karjera, darbo sąlygomis, chemija, ekologija. Kai mokiniai pradeda pažintį su augalais, geriausia tai daryti parke ar skvere, miškelyje. Jeigu kalbame apie mokymąsi kitoje erdvėje, aš esu už tai.“</p> <p class="tekstas"> </p> <p class="skyrelis"><strong>Mokosi eksperimentuodami</strong></p> <p class="skyrelis"> </p> <p class="tekstas">Paklaustas, ko išmoko atlikdamas aplinkos užterštumo tyrimą, Gustas vardija tris dalykus: „Svarbiausia – sužinojau, kaip atsirinkti informaciją, kurios reikia ir kurios neverta mokytis. Jau dabar galiu šias žinias pritaikyti. Be to, įgijau praktikos ruošiant tiriamuosius darbus, manau, to prireiks universitete. Trečia, sužinojau labai daug įdomios informacijos apie koroziją.“</p> <p class="tekstas"> </p> <p class="tekstas">Įdomiausia, anot jo, buvo lyginti oficialius Alytaus miesto taršos žemėlapius ir tuos tyrimus, kuriuos pats padarė. Kai kurie žemėlapiai sutapo, kai kurie labai skyrėsi. Vaikinas taip pat sako, kad buvo labai įdomu stebėti vinis: vienos jų rūdijo labai greitai, kitos – labai lėtai.</p> <p class="tekstas"> </p> <p class="tekstas">Kai ugdymo procesas įdomus ir didelė jo dalis vyksta laboratorijose arba lauke, tokios pamokos neprailgsta.</p> <p class="tekstas"> </p> <p class="skyrelis"><strong>Naujos priemonės mokykloms</strong></p> <p class="skyrelis"> </p> <p class="tekstas">Kad tiriamoji veikla ugdymo įstaigose vyktų aktyviau, per šiuos ir ateinančius metus Švietimo ir mokslo ministerija planuoja atnaujinti gamtos ir technologinių mokslų mokymosi aplinką daugiau kaip 700 šalies mokyklų, kuriose mokosi 1–8 klasių mokiniai. Tam bus skirta įvairių naujų šiems mokslams reikalingų mokymosi priemonių už beveik 7 mln. eurų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto.</p> <p class="tekstas"> </p> <p class="tekstas">Tarp perkamų priemonių – gamtos tyrinėjimo, mechanikos, elektronikos mokomieji rinkiniai, meteorologinės stotelės, diodiniai lazeriai, kėlimo mechanizmai ir kt.</p> <p class="tekstas"> </p> <p class="tekstas">Kartu bus parengtos metodikos, kaip mokytojams ir mokiniams pamokų metu veiksmingai naudoti nupirktas priemones. Planuojama parengti apie 100 pamokų metodinės pagalbos priemonių, kurias sudarys pamokų aprašymai ir filmuota medžiaga.</p> <p class="tekstas"> </p> <p class="tekstas">Panašių priemonių gamtos mokslų pamokoms maždaug 400 mokyklų, daugiausia gimnazijoms, buvo skirta ir 2010–2012 metais.</p> <p class="tekstas"> </p> <p class="tekstas"><em>Parengta bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija.</em></p>
2017 m. balandžio 29 d. 09:00
Klasė – ne vienintelė vieta mokytis
2017 m. balandžio 29 d. 09:00
Viktorija Dačinskaitė
