„Ši žemė davė žmonių, kurių Lietuvoje nėra daug. Ir neverta vaizduoti užpykusių.
Lietuviai vis dar vaduoja Vilnių, ir tai lietuviškumui nėra gerai. Tie lietuviai, kurie lygina Juzefą Pilsudskį su A.Hitleriu ir J.Stalinu, patys nežino, ką sako“, – šią savaitę kalbėjo istorikas Antanas Kulakauskas per paminklo Pilsudskiams atidengimą.
Zalave iki šiol be jokio leidimo jau pastatyta kelios dešimtys nedidelių paminklų su užrašais tik lenkų kalba.
Išvardijo ir nuopelnus
Paminklą Pilsudskiams pastatė keturi lietuviai už savo lėšas privačioje žemėje ir nesusidūrė su jokiomis kliūtimis. Šitaip jie nutarė pažymėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
„Jeigu to nedaro valstybė, kas nors juk turi žengti pirmąjį žingsnį. Juk tai mūsų bendra istorija“, – paaiškino skulptorius Kęstutis Musteikis.
Paminklo kūrėjai iš pilko granito iškalė trijų metrų aukščio stelą, papuošė ją bronziniais brolių atvaizdais ir išraižė: „Bronislavas Petras Pilsudskis ir Juozapas Klemensas Pilsudskis“.
Po pavardėmis – gimimo datos ir nuopelnai. Prie svarbiausių Jozefo Pilsudskio gyvenimo datų, be kita ko, užrašė: „1922 metais nuo Lietuvos atplėšė Vilnių ir jo kraštą, 1926–1935 m. Lenkijos patvaldys ir karo ministras“.
Dar pacitavo „patvaldžio“ žodžius: „Lietuvis esu ir lietuvišką tvarką jums įvesiu“, taip pat nurodė, jog taip jis sušuko 1926 metais išvaikydamas neveiklų Lenkijos Seimą.
Sumanymas kilo Karibuose
Sumanymas pastatyti paminklą broliams Pilsudskiams keturiems ledo skulptūrų kūrėjams kilo Karibų jūros salose, kur jie įrenginėjo ledo galeriją.
Paminklui jie skyrė savo honorarą, gautą už ledo skulptūras.
K.Musteikis pabrėžė, kad Pilsudskiai buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorai, todėl būtina tai priminti jų gimtinėje.
Šio skulptoriaus brolis V.Musteikis pridūrė, jog taip pat jiems, kaip ledo skulptoriams, imponavo tai, kad 1938 metais Zalave buvo pastatytas paminklas J.Pilsudskiui iš ledo.
Visi užrašai – lenkiški
„Už Pabradės grįstu skaldytais akmenimis keliuku į dešinę“, – tik tokią nuorodą į J.Pilsudskio gimtinę ilgai paieškojus galima rasti internete.
Tačiau savaitgaliais prie Zalavo dvarvietės, esančios vos kilometras nuo Baltarusijos sienos, rikiuojasi autobusai iš Lenkijos. Mat J.Pilsudskio gimtinė pažymėta visuose kaimyninės valstybės turistiniuose maršrutuose.
Nuo ąžuolo, pasodinto kadaise kabėjusio J.Pilsudskio lopšio vietoje (jį 1937 metais pasodino Lenkijos prezidentas Ignacas Moscickis), rikiuojasi 26 juodojo granito paminklai ir prie jų pasodinti ąžuoliukai.
Pagrindinis ąžuolas papuoštas – baltą ir raudoną tvorą puošia kaspinai su užrašais.
Vienas jų – nuo Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje.
Visi žodžiai ant paminklų – lenkiški. Sprendžiant iš užrašų, pirmieji paminklai yra pastatyti 2011 metais. Pirmasis ąžuolas skirtas žuvusiems Katynėje lenkams, antrasis – Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui, žuvusiam lėktuvo katastrofoje prie Smolensko.
Toliau rikiuojasi paminklai ir ąžuoliukai, skirti Paneriuose nužudytiems lenkams, Armijos Krajovos vadui, popiežiui Jonui Pauliui II, žuvusiems Vesterplatėje ir Varšuvos mūšyje 1920 metais.
Taip pat įamžinti tremtiniai į Sibirą, prisimintas sukilimo Vilniuje šimtmetis, 1863 metų sukilimo 150-osios metinės, pagerbti lenkai, kurie kovojo Rytuose ir niekada negrįžo.
Lenkijos mokytojų sąjunga pasodino ąžuolą, skirtą Lenkijos mokytojams, kurie po 1945 metų liko su savo mokiniais Vilnijos žemėje.
2016 metais iškilo paminklas, skirtas pianistui ir kompozitoriui Ignacy Janui Paderewskiui.
Prie daugumos paminklų yra užrašas „Lietuvos lenkų sąjunga“. Tai visuomeninė organizacija, kuriai vadovauja Seimo narys Michailas Mackevičius.
Rajono politikas konfliktavo
„Tai – nelegalūs lenkų statiniai. Jie niekur nederinti“, – kalbėjo Švenčionių rajono tarybos narys Vytautas Bulka.
Anot rajono politiko, registruojant bet kokį projektą savivaldybės architektūros skyriuje, tam turi pritarti taryba, be to, ir visuomenė turi teisę pareikšti savo nuomonę. Bet viso to nebuvo.
V.Bulkos teigimu, šis lenkų atmintinų datų memorialas neturi jokių sąsajų su J.Pilsudskiu.
Beje, šių metų kovą Švenčionių rajono tarybos posėdyje V.Bulka buvo apkaltintas tautų nesantaikos kurstymu, buvo pagrasinta dėl to kreiptis į prokuratūrą.
Bet pats tarybos narys tikino, jog rajono valdžiai tiesiog nepatiko jo pasiūlymas įrengti rodyklę į J.Pilsudskio tėviškę: „Negerai, kad tokios lentelės nėra.
Istorijos negaliu vertinti, tačiau juk J.Pilsudskis palaidotas Vavelyje – Lenkijos panteone ir jau vien dėl to turėtų būti nuoroda į jo tėviškę.
Mūsų rajone negimė jokia kita tokia iškili asmenybė. Tą vietą galima paversti turistų traukos centru. O dabar į Zalavą lenkai važiuoja pusiau nelegaliai, žaisdami žaidimą „Atrask Pilsudskio gimimo vietą“.“
V.Bulka įsitikinęs, kad lenkų demonstruojamas patriotizmas – tai pavyzdys lietuviams.
Todėl Švenčionių politikas labai apsidžiaugė lietuvišku paminklu broliams Pilsudskiams. Jo manymu, tai galėtų tapti lietuvių ir lenkų susitaikymo ženklu.
Ąžuolai kainuoja brangiai
„Lietuvos ryto“ pakalbinta Lietuvos lenkų sąjungos vicepirmininkė ir šios organizacijos Švenčionių skyriaus pirmininkė Irena Bejnar sakė, kad jokios lentelės ar nuorodos į J.Pilsudskio tėviškę neprašė statyti – esą visi ir taip žino, kaip atvažiuoti.
Pasirodo, memorialo kūrimas prasidėjo, kai Lietuvos lenkų sąjunga Zalave nupirko 4 hektarus žemės ir pradėjo griauti čia sovietiniais laikais pastatytas karvides. Buvo rengiamos talkos, čia dirbti atvažiuodavo ir studentai bei moksleiviai iš Lenkijos.
– Kaip apsisprendėte, kuriems didvyriams ar datoms sodinti ąžuoliukus ir statyti paminklus? – paklausėme I.Bejnar.
– Tai aukščiau, Vilniuje, nutaria.
– O jūs savo nuomonę dėl paminklų valdžiai galite pasakyti?
– Dėl paminklų – ne. Šito tai ne!
– Kiek paminklų per metus pastatote?
– Kai turime pinigų, tai ir statome. Labai brangiai ąžuolai kainuoja – po 5 tūkstančius eurų.
– Ar šis memorialas kur nors užregistruotas?
– Memorialas užregistruotas kaip kultūros vertybė, tik gal dar nepabaigtas registruoti.
Mes – rimta organizacija. Memorialo kūrimą finansiškai remia Lenkijos ambasada.
Vasarą savaitgaliais čia atvyksta po 5–6 autobusus iš Lenkijos. Lenkai dažnai nakvoja palapinėse. Gerai būtų, jei atsirastų koks viešbutukas.
Savo valdą nori parduoti
Sklypo, kuriame iškilo paminklas Pilsudskiams, savininkas vilnietis teisininkas Romualdas Juraitis prieš paminklo atidengimo ceremoniją prie savo namo nuleido Lietuvos trispalvę ir iškėlė istorinę vėliavą su Vyčiu. Šiuo metu jis apsisprendęs savo žemės valdą parduoti su visais statiniais.
Vilnietis turėjo planų sutvarkyti J.Pilsudskio gimtinę, atkasė senąjį grindinį, atstatė oficinos pastatą ir įrengė penkis miegamuosius. Bet praėjusiais metais mirė jo sūnus, todėl darbai sustojo.
Apie kuriamą lenkų memorialą po savo langais R.Juraitis sužinojo iš paveldosaugininkų.
Jie paskambino ir paklausė: „Kas jums davė teisę?“ Vilnietis paaiškino, kad tai – Lietuvos lenkų sąjungos nuosavybė.
„Nežinau, ar yra mūsų valstybės politika, ar ne. Pažiūrėkit, kokių jie čia skulptūrų pristatė! Pažiūrėkit, kokie tekstai!“ – piktinosi R.Juraitis.
Vilnietis pasakojo, kad prieš lenkų rengiamas šventes, kai laukiama atvykstant Lenkijos ambsadoriaus, čia sulekia visi rajono lenkai ir tvarkosi.
Kasmet čia atvažiuoja būriai baikerių iš Lenkijos. Bet jokių konfliktų niekada nėra buvę – R.Juraitį lenkai pagarbiai vadina Litvinu.
Iš pirmų lūpų
Ryšardas Maceikianecas
Buvęs parlamentaras
„Nei lietuviai, nei lenkai gerai nežino J.Pilsudskio biografijos. Turime įsivaizdavimą, kad J.Pilsudskis – didvyris. Taip, jis gimė Lietuvoje.
Bet ar mes visiems, kas gimė Lietuvoje, statysime po paminklą? Kokie jo nuopelnai Lietuvai? Nematau jokių.
Gal manote, kad Lenkų rinkimų akcija ką nors daro iš meilės J.Pilsudskiui? Tai politika, kad lietuviams kokį pagalį į ratus įkištų, panervintų.
Bandžiau suprasti tą paminklą. Ar čia noras ieškoti kontakto, draugystės? Statyti paminklą J.Pilsudskiui tam, kad pasakytum, jog čia Lietuvos žemė?
Mes niekur neturime pozicijos: nei politikai, nei žurnalistai, nei visuomenė. Blaškomės, ir viskas.
Pradėjau suprasti, kodėl Lenkijos politikamas sunku su mumis kalbėtis. Juk mes nesakome, ko norime. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nuvažiuoja į Varšuvą ir linkčioja galva.
Pasakytų apie Lietuvos lenkus: „Jie gi Lietuvos piliečiai. Jie lietuvių kilmės. Ko jūs rūpinatės?!“ Bet nepasako.“
Saulius Pilinkus
Kultūros projektų koordinatorius
„Dažnai bandžiau spėlioti, kodėl ši vieta iki šiol neturi jokios rodyklės, – juk priešprieša niekur neveda.
Vienintelis atsakymas – kai kas tuo suinteresuotas.
Čia įrengtas lenkų memorialas manęs netrikdo. Bet jei lietuviai įrengtų Lietuvos šlovės alėją kur nors Punske – kiltų skandalas. Lenkijos pozicija daug griežtesnė.“
Edvardas Voršinskis
Pabradės seniūnas
„Pastačius lietuvišką paminklą negirdėjau jokių negatyvių atsiliepimų – tik susidomėjimą.
Mes esame arti vienas kito ir turime palaikyti ryšį.
Aš visada palaikau tai, kas daroma su pagarba siekiant suartinti mūsų tautas.“
Vietinės reikšmės kultūros objektas
Į Lietuvos kultūros paveldo registrą Zalavo dvaro sodyba įrašyta kaip vietinės reikšmės objektas. Ten pažymėta, kad čia gimė antropologas Bronislavas Pilsudskis (1866–1918), Lenkijos revoliucinio ir valstybės veikėjo, maršalo Jozefo Klemenso Pilsudskio brolis.
Už dalyvavimą pasikėsinime į Rusijos carą Aleksandrą III 1887 metais B.Pilsudskis buvo nuteistas sunkių darbų ir ištremtas į Sachaliną.
Jis buvo Sorbonos universiteto profesorius, pirmasis sudarė ainų, nivchių ir mangunų kalbų žodynus, aprašė jų kultūrą. Parašė knygą apie Lietuvos kryždirbystę.
Švenčionių rajone yra 444 kultūros paveldo objektai, bet Lenkijos tautos atminimo datų alėja tarp jų nepaminėta.
Sklypas su statiniais yra Lietuvos lenkų sąjungos nuosavybė. Apraše paminėta, kad šioje teritorijoje esantis nekilnojamasis objektas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.