Už pasakiškų istorijų emigracijoje slepiasi kur kas juodesnė pusė

Gegužę turėtų pradėti dirbti Seimo pavedimu sudaryta Vyriausybės komisija, kuri yra įpareigota parengti dešimtmečio planą, kaip mažinti emigraciją ir didinti gimstamumą. Nacionalinį susitarimą dėl emigracijos mažinimo gegužę žadėta pasirašyti Seime, o emigracijos problemoms spręsti vienas po kito steigiami padaliniai įvairiose valdžios struktūrose.

 Nuo 1990 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 845 tūkst. – tai sudaro apie 23 proc. gyventojų.<br> Lrytas.lt koliažas
 Nuo 1990 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 845 tūkst. – tai sudaro apie 23 proc. gyventojų.<br> Lrytas.lt koliažas
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 1, 2017, 12:14 PM, atnaujinta May 1, 2017, 10:15 PM

Tačiau lietuviai kaip krovėsi lagaminus, tokiu pat tempu ir tebesikrauna. Įdarbinimo agentūros sako, kad per pirmuosius šių metų mėnesius lietuvių užsienyje įdarbino gerokai daugiau nei pernai. Taip pat didėja ir sukčių, kurie pelnosi iš darbo užsienyje ieškančių žmonių, apsukos.

Po vaiko gimimo žvilgsnis nukrypo į užsienį

Nors pastaruoju metu daug kalbama apie emigracijos stabdymą, dar viena vilniečių šeima kraunasi lagaminus. Susilaukus vaiko šeimos galva nusprendė padirbėti užsienyje, tačiau šeima savo ateitį sieja su Lietuva.

„Kažkada buvau Vokietijoje. Buvau grįžęs į Lietuvą, dirbau pagal specialybę, bet dabar turiu mažą vaiką ir reikia daugiau pinigų. Taip susiklostė, kad planas yra išvažiuoti padirbėti į užsienį. Nenoriu važiuoti dirbti nekvalifikuoto darbo, noriu dirbti pagal specialybę – kažką pamatyti, išmokti ir grįžęs į Lietuvą pratęsti. Nenorėčiau likti kitoje šalyje, nes ten esi svečias“, - „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7” pasakojo į užsienį besiruošiantis išvykti Eugenijus.

Seimo ir Vyriausybės laukia iššūkis ištesėti pažadą – pristabdyti ir sumažinti emigraciją. Tačiau žmonės išvažiuoja dirbti ne tik į fabrikus ir statybas. Baisiausia, kad iš Lietuvos dideliais tempais nuteka protai.

„Mes įdarbiname ir kvalifikuotus darbuotojus. „Tesla“ įmonėje – mūsų mechanikai, autoelektrikai. Tai žmonės su aukštuoju išsilavinimu. Jie gauna pakankamai didelį atlyginimą čia Lietuvoje, bet pats darbas ir darbo sąlygos ten yra ženkliai geresni, dėl to jie išvyksta“, - teigė įdarbinimo agentūros atstovas Ričardas Tenenė.

Sprendžiant pagal įdarbinimo užsienyje agentūrų apyvartas, darbo jie turi sočiai. Tačiau ne ką mažiau darbo turi ir sukčiai. Socialiniuose tinkluose dalijamasi patirtimi, kas ir kaip lupikauja iš darbo užsienyje ieškančių lietuvių.

„Tarptautinė konvencija numato, kad už tarpininkavimą iš darbo ieškančio asmens negalima imti tiek tiesioginio, tiek netiesioginio mokesčio. Pasitaiko, kad žmonės maskuoja per kitas paslaugas – dokumentų vertimą, kelionės išlaidas. Taip pat tai gali būti ir avansas už buto nuomą užsienyje, kitos paslaugos“, - pasakojo Ekonominių nusikaltimų policijos vadovas Audrius Vaskela.

Tai, ką išgirdo apie emigrantus, negalėjo patikėti


Ekonominės policijos pareigūnai tiria ne vieną panašaus pobūdžio bylą. Tačiau į tokias pinkles pakliūti – dar ne pats baisiausias variantas. Emigrantai yra gardus grobis juodojoje rinkoje. Lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje pirmininkė tvirtina, kad kai kuriems lietuviams sotesnio gyvenimo paieškos tampa košmaru.

„Kai man pirmą kartą pasakė, kad yra getai, aš nepatikėjau. Žmonės atvežami prie parduotuvių, išleidžiami ir vėl surenkami. Taip yra ir su mūsų tautiečiais užsienyje“, - kalbėjo Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

Apie tai, kas gali laukti migracijoje, Lietuvoje viešinti ir Seimo duris varstanti išeivių bendruomenės pirmininkė siūlo šviesti dar mokyklos suole, nes dabar visus užburia emigrantų sėkmės istorijos, kurios yra retesnės nei nesėkmės.

„Yra daug kalbų apie darbo vergystę šiuolaikinėje Jungtinėje Karalystėje, bet jauni žmonės išvažiuoja ir papuola į tas vergystės pinkles. Mokyklose per pamokas teikiama informacija, kas gali atsitikti, irgi sutrukdytų jaunuoliams išvykti. Taip pat ir teigiamos informacijos sklaida apie  gyvenimą užsienyje, manau, kad šiek tiek sustabdytų emigraciją. Matome pasakiškas istorijas – kaip puikiai gyvena, kaip uždirbdami minimumą gali sau daug ką leisti, bet ne visada taip yra. Yra daug žmonių, kurie po kelis gyvena mažame kambarėlyje“, - teigė D.Asanavičiūtė.

Grįžti atgal - nelengva

Nors emigracijoje rojaus nesuranda, grįžti irgi nėra lengva. Daugelį atbaido vienu metu užgriūsiančios problemos: susirasti darbą, būstą, įtaisyti vaiką į mokyklą, o dar baisiau, jei reikia surasti vaiką darželyje, taip pat iškyla ir sveikatos draudimo bei kiti klausimai. O kur dar smerkiantys aplinkinių žvilgsniai.

„Jie grįžta, kaip jie įsivaizduoja, į savą, bet nebe savą šalį, jiems kyla daug psichologinių problemų. Pirmiausia, beveik visų grįžtančių klausia – tai ko tu grįžai, tu nevykėlis, lyg tau ten nepasisekė. Tai žmones labai žeidžia. Tai viena iš problemų, dėl ko reikalingos psichologinės konsultacijos“, - kalbėjo Tarptautinės migracijos organizacijos Lietuvoje vadovė Audra Sipavičienė.

O kadangi Lietuvos institucijos labai susirūpinusios susigrąžinti piliečius, nuspręsta pasamdyti psichologus. Tokią paslaugą nutarė teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Nuspręsta, kad visas emigranto bėdas išspręs viena vienintelė konsultacija.

„Yra labai daug baimės sugrįžti ir nerasti darbo, yra baimė, ar tave priims tokį, koks tu esi. Kaip tik dabar buvo psichologinės konsultacijos grįžtantiems migrantams konkursas. Mūsų tai netenkina. Tu žmogaus užklausi apie jo problemas ir toliau sakai – eik, susimokėk. O jis ir kreipiasi dėl to, kad neturi pinigų“, - teigė A.Sipavičienė.

Kol valdžios galvos svarsto, kaip pasirašius nacionalinį susitarimą, kaip sumažinus emigraciją ir padidinus gimstamumą, psichologo konsultacijas namo norintiems grįžti emigrantams teikia tarpvyriausybinė organizacija iš savo turimų resursų.

Popieriuose viskas atrodo kuo gražiausiai – Švietimo ir mokslo ministerijoje įkurtas užsienio lietuvių ir švietimo pagalbos skyriai, o realiai niekas net neskaičiuoja, kiek į Lietuvą grįžta emigrantų vaikų, kurie nemoka lietuvių kalbos. Turėtų veikti išlyginamosios programos, bet realiai išlyginamosios klasės veikia tik penkiose šalies mokyklose.

Išvažiuoti iš Lietuvos emigrantams paprasčiau nei grįžti. Užsienyje, sako, vaikai iš tiesų integruojami, o Lietuvoje integracija tik imituojama. Juo labiau, kad mokyklos kratosi iš emigracijos parvykstančių vaikų. Pavyzdžiui, iš Ukrainos grįžusiems vaikams siūloma apsistoti Rukloje, nes mokykla esą pritaikyta kalbos nemokantiems lietuviukams. 

Siūlo „pasimatuoti“ Lietuvą metams

Tiesa, išsilavinusį jaunimą į Lietuvą vilioja Ūkio ministerijos įstaiga „Investuok Lietuvoje“.

„Mūsų programa skatiname grįžti ir metus laiko „pasimatuoti“ Lietuvą, pritaikyti savo patirtį viešajame sektoriuje. Po metų jie turi galimybė vėl taip pat grįžti arba likti. Mes džiaugiamės, kad didžioji dalis lieka namuose – virš 80 proc., o iš visų namuose, ketvirtis lieka viešajame sektoriuje“, - pasakojo projekto „Kurk Lietuvai“ vadovė Agila Barzdienė.

Projekto dalyviams iškart pasiūloma jau patyrusio valstybės tarnautojo alga, kurią jis užsidirbo per ilgus darbo metus, nes neemigravo.

„Yra įvairiausių pozicijų – dirba premjero, vicemerų ar tarybos narių komandoje. Taip pat turime įmonių, kur dirba pagal sutartis Vyriausybės kanceliarijoje, „Investuok Lietuvoje“, „Versli Lietuva“, ministerijose. Kai kurie yra valstybės tarnautojai, kai kurie dirba pagal sutartis – galimybių yra įvairių“, - teigė A.Barzdienė.

Šiame projekte gali dalyvauti tik užsienyje duonos ragavę asmenys. Tie, kurie mokėsi Lietuvoje ir nori pasitarnauti valstybei, turi pradėti nuo žemiausio laiptelio. Tada ir kyla klausimas, negi tėvai savo vaikui nepatars emigruoti, nes sugalvojęs grįžti jis jau bus tarsi aukštesnės prabos.

Verslui išlaikyti nereikia samdyti papildomų žmonių, klientai viską pasidaro patys. Tačiau lietuvių įpročiai gerokai skiriasi nuo vakariečių. 

„Pastebėjom, kad rudenį ir pavasarį, kai baigiasi ar dar nebūna prasidėjęs šildymo sezonas, daugiabučių gyventojai ateina į skalbyklą ir daugiau naudojasi džiovyklių paslaugomis. Mes turime dideles džiovykles, telpa didelis kiekis, o žmogus išneša sausus ir gatavus drabužius“, - pasakojo buvęs emigrantas Vaidas Martyšius.

Užsienyje ne vienerius metus gyvenęs jaunas vyras sako, kad paragavus gyvenimo svetur, į Lietuvą pradėjo žiūrėti kitomis akimis.

„Atsimenu, grįžus į Lietuvą, ypač per trumpas atostogas, visą laiką grįžti lyg į kitą planetą. Anglijoje visi atrodo laimingi, džiaugiasi gyvenimu, o Lietuvoje surūgę vaikšto. Kartais gali būti apšauktas lygioje vietoje, bet po truputį situacija, gyvenimo kokybė gerėja ir galima čia normaliai gyventi“, - kalbėjo V.Martyšius.

Nuo 1990 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 845 tūkst. – tai sudaro apie 23 proc. gyventojų. Dėl natūralios žmonių kaitos, gimimų ir mirčių, gyventojų skaičius sumažėjo 165 tūkst., o dėl emigracijos – net 680 tūkst. 

Beveik 73 proc. emigrantų yra 15-44 metų. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudaro tik apie 39 proc.

Rasuolė Bauraitė, Asta Martišiūtė,  „Lietuvos ryto TV“ laida „24/7“

 

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.