„Šalies vadovės teigimu, tiek Lietuva, tiek Belgija supranta, jog iš Rytų kyla pagrindinė grėsmė žemyno saugumui. Todėl Europa bus tiek saugi, kiek bus saugios Baltijos valstybės. O tam būtina įgyvendinti realiais kariniais pajėgumais pagrįstas atgrasymo priemones“, – sakoma Prezidentūros pranešime.
Pranešime pabrėžiama, kad intensyvi ir koncentruota militarizacija rytiniame NATO pasienyje, prieš Vakarus nukreiptos puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad 2017“, Karaliaučiuje dislokuotos vidutinio nuotolio raketos, Rusijos mėginimai kibernetinėmis ir informacinėmis atakomis daryti įtaką rinkimų rezultatams Vakarų Europos valstybėse yra didžiulė grėsmė visos Europos žmonėms.
Šalies vadovė su Belgų karaliumi aptarė Lietuvos ir Belgijos bendradarbiavimą NATO, kalbėjo, kokios papildomos saugumo užtikrinimo ir atgrasymo priemonės yra reikalingos regione. Pasak prezidentės, Belgijos ir kitų šešių NATO valstybių karių buvimas Lietuvoje siunčia stiprią atgrasymo žinią, jog Aljansas yra pasirengęs atremti bet kokią grėsmę Baltijos šalių saugumui.
Valstybės vadovės teigimu, Lietuva labai vertina Belgijos solidarumą ir sprendimą į NATO priešakinių pajėgų batalioną atsiųsti savo logistinės paramos kuopą. Belgų kariai buvo pirmieji, kurie atvyko į Lietuvą ir užtikrino sklandų kitų sąjungininkų karių bei sunkiosios karinės technikos perdislokavimą. Prezidentė taip pat priminė, kad Lietuvai įstojus į NATO Belgijos karinių pajėgų naikintuvai pirmieji pradėjo saugoti Baltijos šalių oro erdvę ir dar po to ne kartą rotavosi Zokniuose ir Amaryje, Estijoje.
Pagrindinis monarcho vizito Lietuvoje tikslas – aplankyti šiuo metu NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius Belgijos karius. Rukloje karalius ir Lietuvos prezidentė lankysis ketvirtadienio popietę.
