Garsios kalbos ir politiniai pasistumdymai net tarp savų. Atrodo, kol kas tik tiek sugeba naujieji valdantieji, žadėję pagaliau pažaboti emigraciją.
Antai Seimas neseniai priėmė nutarimą, kuriame Vyriausybei pasiūlė iki gegužės 1 dienos sudaryti „darbo grupę iš mokslininkų, valstybės pareigūnų, specialistų ir socialinių partnerių 2018–2027 metų Lietuvos demografinės, migracijos ir integracijos politikos strategijos projektui ir Lietuvos piliečių grįžimo į tėvynę skatinimo programos projektui parengti“.
Tačiau Vyriausybės valdininkai šią savaitę „Lietuvos rytui“ tik aptakiai kalbėjo, kad dėl to dar vyksta diskusijos.
Galbūt ši darbo grupė ir bus sukurta. Bet Vyriausybės atstovai neoficialiai prisipažino, kad tai bus daroma tik formaliai, nes tokie Seimo nutarimai – visiškai beprasmiai.
Tai ne pirmoji parlamento ir Vyriausybės kaktomuša dėl priemonių, kurios esą turėtų užkirsti kelią tautos išsivaikščiojimui.
Prieš kiek laiko „valstiečių“ vedlys ir didžiausios valdančiosios frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad turėtų būti pasirašytas plataus masto nacionalinis susitarimas dėl emigracijos stabdymo.
Bet tokius užmojus itin kritiškai įvertino premjeras Saulius Skvernelis.
Jis išrėžė, kad toks susitarimas yra beprasmis, nes reikia tiesiog vykdyti Vyriausybės programą.
O kol valdžios viršūnės aiškinasi, kuri iš jų yra svarbesnė ir vis dar rengiasi kinkyti arklius, emigracijos traukinys toliau nesustabdomas važiuoja.
R.Danisevičiaus nuotr.
Žmonės ieško, kur geriau
„Kadaise buvau Vokietijoje. Buvau grįžęs į Lietuvą, dirbau pagal specialybę. Bet dabar turiu mažą vaiką, reikia daugiau pinigų. Taip susiklostė, kad yra planas išvažiuoti padirbėti į užsienį.
Nenoriu važiuoti dirbti nekvalifikuoto darbo, noriu dirbti pagal specialybę – ką nors pamatyti, išmokti ir grįžęs į Lietuvą pratęsti. Bet nenorėčiau likti kitoje šalyje, nes ten esi svečias“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo į užsienį besirengiantis išvykti vilnietis Eugenijus.
Žmonės išvažiuoja dirbti ne tik į fabrikus ar statybas. Iš Lietuvos sparčiu tempu nuteka ir protai.
„Mes įdarbiname ir kvalifikuotus darbuotojus. „Tesla“ įmonėje – mūsų mechanikai, elektrikai. Tai žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą. Jie turi neblogą atlyginimą ir Lietuvoje. Bet pats darbas ir jo sąlygos užsienyje daug geresni, dėl to jie išvyksta“, – teigė vienos įdarbinimo agentūros atstovas Ričardas Tenenė.
Sprendžiant pagal įdarbinimo užsienyje agentūrų apyvartą, darbo joms netrūksta.
J.Stacevičiaus nuotr.
Laimės paieškos tampa košmaru
Tačiau iš svetur ieškančių laimės lietuvių pelnosi ir sukčiai, susižeriantys jų varganus pinigus.
„Tarptautinė konvencija numato, kad už tarpininkavimą iš darbo ieškančio asmens negalima imti tiek tiesioginio, tiek netiesioginio mokesčio.
Todėl tai maskuojama per kitas paslaugas – dokumentų vertimą, kelionės išlaidas.
Taip pat tai gali būti ir avansas už buto nuomą užsienyje, kitos paslaugos“, – pasakojo policijos komisaras Audrius Vaskela.
Ekonominės policijos pareigūnai šiuo metu tiria ne vieną panašią bylą, kai vadinamiesiems įdarbintojams sumokėję pinigus žmonės lieka apgauti.
Kai kuriems lietuviams sotesnio gyvenimo paieškos tampa košmaru.
„Kai man pasakė, kad yra savotiški getai, nepatikėjau. Žmonės atvežami prie parduotuvių, išleidžiami, po to vėl surenkami.
Į tokią vergovę patenka ir mūsų tautiečiai“, – kalbėjo Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės atstovė Dalia Asanavičiūtė.
Anot išeivės, apie galimus pavojus reikėtų kalbėti dar mokykloje, nes dabar daugelį užburia emigrantų sėkmės istorijos, kurios iš tiesų yra retesnės nei nesėkmės.
Susiję straipsniai
Grįžti sunkiau nei išvykti
Emigracijoje rojaus nesuradusiam žmogui grįžti į tėvynę irgi nėra lengva. Daugelį atbaido užgriūsiančios problemos: susirasti darbą, būstą, į mokyklą ar darželį įtaisyti vaiką.
„Emigrantai grįžta, kaip jie įsivaizduoja, į savą šalį, bet kartu ir nebe savą. Todėl jiems kyla daug psichologinių problemų. Pirmiausia beveik visų sugrįžtančių klausiama: ko tu grįžai, tu nevykėlis, jei ten nepasisekė. Tai žmones labai žeidžia“, – kalbėjo Tarptautinės migracijos organizacijos Lietuvoje vadovė Audra Sipavičienė.
Psichologų paslaugas nutarė teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau šis žingsnis – labiau formalus.
Mat nuspręsta, kad visas emigranto bėdas gali išspręsti viena vienintelė konsultacija.
„Mūsų tai netenkina. Tu žmogaus paklausi apie jo problemas ir sakai – eik, susimokėk už paslaugą. O jis juk kreipiasi dėl to, kad neturi pinigų“, – sakė A.Sipavičienė.
„Atsimenu, grįžus į Lietuvą, ypač per trumpas atostogas, visą laiką pasijusdavai lyg kitoje planetoje.
Anglijoje visi atrodo laimingi, džiaugiasi gyvenimu, o Lietuvoje vaikšto surūgę. Kartais gali būti apšauktas lygioje vietoje“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo buvęs emigrantas Vaidas Martyšius.
V.Ščiavinsko nuotr.
Integracija tik imituojama
Popieriuose daug kas atrodo gražiau, nei yra iš tiesų.
Antai Švietimo ir mokslo ministerijoje įkurti užsienio lietuvių ir švietimo pagalbos padaliniai, bet realiai niekas neskaičiuoja, kiek sugrįžta emigrantų vaikų, kurie nemoka lietuvių kalbos.
Turėtų veikti išlyginamosios programos, bet realiai išlyginamosios klasės veikia tik penkiose šalies mokyklose. Kitaip sakant, Lietuvoje integracija tik imituojama.
Negana to, mokyklos kratosi emigrantų vaikų. Pavyzdžiui, iš Ukrainos grįžusiems lietuvių kilmės vaikams siūloma apsistoti Rukloje, nes tenykštė mokykla esą pritaikyta kalbos nemokantiems lietuviukams.
Siūloma „pasimatuoti“
Tiesa, išsilavinusį jaunimą į Lietuvą vilioja Ūkio ministerijos įstaiga „Investuok Lietuvoje“.
„Skatiname grįžti ir metus „pasimatuoti“ Lietuvą, pritaikyti savo patirtį viešajame sektoriuje. Po metų jie turi galimybę vėl išvykti arba likti. Daugiau kaip aštuoni iš dešimties lieka“, – pasakojo projekto „Kurk Lietuvai“ vadovė Agila Barzdienė.
Projekto dalyviams iškart pasiūloma jau patyrusio valstybės tarnautojo alga, kurią jis užsidirbo per ilgus darbo metus, nes neemigravo.
„Yra dirbančių premjero, vicemerų ar tarybos narių komandose, Vyriausybės kanceliarijoje, įstaigose „Investuok Lietuvoje“, „Versli Lietuva“, ministerijose. Kai kurie yra valstybės tarnautojai, kai kurie dirba pagal sutartis“, – vardijo A.Barzdienė.
Beje, šiame projekte gali dalyvauti tik užsienyje duonos ragavę asmenys.
O tie, kurie mokėsi Lietuvoje, turi pradėti nuo žemiausio laiptelio.
Kyla klausimas: negi tėvai savo vaikui nepatars emigruoti, nes sugalvojęs grįžti jis jau bus tarsi aukštesnės prabos?
Išvyksta jauni ir darbingi gyventojai
Nuo 1990 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 845 tūkstančiais.
Dėl natūralios žmonių kaitos, gimimų ir mirčių, šalis neteko 165 tūkst. žmonių, o dėl emigracijos – net 680 tūkstančių
Beveik 73 proc. emigrantų – 15–44 metų.
Įkliuvo ir agentūros, ir pensininkas
Interneto svetainėse – daugybė nesėkmingai užsienyje bandžiusių įsidarbinti lietuvių skundų, bet ne visi jie pasiekia prokuratūrą ir teismus.
Prieš porą metų Vilniaus miesto apylinkės teismas skyrė 1880 eurų baudą įdarbinimo agentūros „Jobcenter LT“ vadovui I.Malkinui.
Jis klientams pažadėdavo surasti darbą užsienyje, paimdavo pinigus, tačiau jų taip ir neįdarbindavo. Vėliau darbdavys kreipdavosi į antstolius ir teismus, bandydamas įrodyti, kad darbo ieškoję, bet jo neradę klientai jam dar liko skolingi.
Agentūra „Jobcenter LT“ siūlydavo darbą Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir kitose šalyse.
Už konsultavimo sutartis klientai turėdavo sumokėti 115 eurų ir pasirašyti vekselius, kad už apgyvendinimo ir nuvežimo į užsienį paslaugas per tris mėnesius sumokės po 347–376 eurus (tuomet 1,2–1,3 tūkst. litų).
Vėliau teismai nagrinėjo dar ne vieną bylą, kai darbo užsienyje negavę „Jobcenter LT“ klientai prašė panaikinti skolos vekselius.
Tuo metu skinti mėlynių į Suomiją 29 bedarbius išsiuntęs vilnietis pensininkas V.Laukaitis 2012 metais buvo nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme.
Individualiąją įmonę įkūręs vilnietis iš kiekvieno uogautojo paimdavo po 174 eurus (600 Lt) ir žadėjo, kad per mėnesį jie uždirbs nuo 1200 iki 4000 eurų.
Kai 2010 metų rugpjūčio pradžioje savo lėšomis į Suomiją nuvyko pirmieji uogautojai, mėlynės buvo dar visiškai žalios, o darbdavys neparūpino ir žadėtos pastogės.
Laukdami, kol prisirps uogos, uždarbiautojai pasistatė palapinę, kūreno laužą, naudojosi tik gamtoje esančiu vandeniu. Mėlynės prisirpo tik po savaitės, bet ir tuomet jų supirkimo kainos buvo daug mažesnės, negu Lietuvoje jiems nurodė V.Laukaitis.
Į Suomiją išsiųsti uogautojai pasakojo, kad pinigų už parduotas mėlynes užteko tik kelionei namo.
Prieš keletą metų teisme buvo atsidūrę ir Vilniaus bendrovės „Saturno žiedai“ vadovai. Jų skelbimais, žadančiais darbą Norvegijoje, susigundė 42 klientai. Kiekvienas jų bendrovei sumokėjo po 260 eurų, tačiau įdarbinti nebuvo ir pinigų neatgavo. Du bendrovės vadovai buvo kaltinami apgaule įgiję 10,5 tūkst. eurų.