Po vaiko žūties šuns nasruose – netikėtumas MĮSLĖ. Sūnaus netekęs šilutiškis negali suprasti, kodėl jis laikomas įtariamuoju, o jo žmona – nukentėjusiąja

Sutuoktiniams šilutiškiams, kurių vieno mėnesio sūnus prieš pusantro mėnesio mirė atsidūręs jųdviejų šuns nasruose, – skirtinga dalia. Berniuko tėvas turėtų stoti prieš teismą, o motina pripažinta nukentėjusiąja.

Šilutiškis Aleksandras (nuotr. dešinėje apačioje) dėl įvykusios tragedijos kaltina tik savo šunį.<br> Lrytas.lt koliažas
Šilutiškis Aleksandras (nuotr. dešinėje apačioje) dėl įvykusios tragedijos kaltina tik savo šunį.<br> Lrytas.lt koliažas
Šilutiškis Aleksandras dėl įvykusios tragedijos kaltina tik savo šunį.<br>A.Pilaitienės nuotr.
Šilutiškis Aleksandras dėl įvykusios tragedijos kaltina tik savo šunį.<br>A.Pilaitienės nuotr.
Gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ darbuotoja G.Liutkuvienė sakė, kad Ramzis, kuris iš pradžių buvo labai išsigandęs, tapo energingesnis ir linksmesnis.
Gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ darbuotoja G.Liutkuvienė sakė, kad Ramzis, kuris iš pradžių buvo labai išsigandęs, tapo energingesnis ir linksmesnis.
Šis gardas, iš kurio ištrūkęs dobermanas pražudė kūdikį, jau išardytas.
Šis gardas, iš kurio ištrūkęs dobermanas pražudė kūdikį, jau išardytas.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

May 8, 2017, 6:44 AM, atnaujinta May 9, 2017, 11:26 AM

Šilutiškis Aleksandras, kuriam dėl neatsargaus gyvybės atėmimo gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, kalbėdamas su „Lietuvos rytu“, neslėpė pasipiktinimo: „Kaip taip gali būti – mes netekome savo vaiko, iki šiol negalime atsigauti, o dabar aš tapau įtariamuoju, o mano žmona – nukentėjusiąja.

Juk mes abu vienodai nukentėjome, taip pat vienodai kenčiame skausmą dėl netekties. Aš juk nieko bloga nepadariau – juk to šuns pro duris neišmečiau.“

Vyras neslėpė nuostabos ir pykčio, o dėl tragedijos kaltino savo dobermanų veislės šunį Ramzį.

Su vaiku lakstė po miestą

Vežimėlis su kūdikiu buvo paliktas daugiabučio namo kieme šalia šuns voljero.

Iš tiesų tai – iš netvirtų vielų supintas gardas, iš kurio čia dvejus metus laikomas dobermanas buvo ne kartą ištrūkęs.

Anot Aleksandro, šį kartą šuo iš aptvaro išsmuko jo duryse išgraužęs skylę. Tai patvirtino ir tą vakarą netoliese žaidę vaikai.

Atsidūręs laisvėje šuo iškart puolė prie vežimėlio ir pašokęs dantimis išsitraukė apklotą su jame suvyniotu kūdikiu.

Pačiupęs už sprando vaiką keturkojis išnėrė jį iš apkloto ir pasileido bėgti.

Į miesto parkelį atbėgusį šunį pamatę žmonės iš pradžių pamanė, kad jis laksto įsikandęs pagalvę. Tačiau vėliau su siaubu išvydo, kad gyvūnas tampo kūdikį.

Iš parduotuvės su pirkiniais ėjusi moteris prabėgančiam šuniui numetė žuvų, manydama, kad jis taip paleis savo grobį.

Tačiau apsukęs ratą dobermanas su vaiku grįžo prie namų. Tuo metu jį pastebėjo gatve automobiliu patruliuojantys policininkai.]

Iš pradžių jie pamanė, kad šuo tampo lėlę, bet supratę, kad nasruose – vaikas, šoko iš mašinos.

Paleisti grobį policininkai gyvūną privertė tik šovę į jį elektros prietaisu „Tazer“.

Pačiupę dar gyvasties ženklus rodantį kūdikį jie iš karto nulėkė į ligoninę, tačiau medikai trapios gyvybės neišgelbėjo.

Šuniui virė ėdalą katilais

„Nušaučiau tą šunį, jei jis būtų čia“, – neslėpė pykčio kūdikio netekęs tėvas.

Kalbėdamas jis vos tramdė jaudulį, vyro rankos smarkiai drebėjo.

Aleksandras ilgai maigė mobiliojo telefono mygtukus, kol rado mirusio sūnaus nuotrauką: „Va, matote, mano Matukas.“

Vyras parodė dar vieną nuotrauką – ant sūnaus kapo jau pastatytas paminklas. Čia pamerkta gėlių, dega žvakės.

Iš telefono atminties dar neištrinta ir nekenčiamo Ramzio nuotrauka – joje praėjusią žiemą Aleksandras vaikštinėja su šunimi.

Šilutiškis tikino ir dabar nesuprantantis, kas tą kovo dieną atsitiko.

Iki to laiko nieko panašaus nebuvo, šuns agresijos jis neįžvelgęs: „Vaikai eidavo malkų parnešti – šuo niekada nepuldavo.“

Aleksandras tikino, kad šuo buvo tinkamai prižiūrimas, šeriamas: „Jam visokio ėdesio pripirkdavome, žmona katilais ėdalą virdavo.

Kodėl vyrų bijodavo? Jis prie moterų pripratęs, moterų augintas, bet ir prie manęs būdavo. Kai lovoje gulėdavau, saugodavo, niekas neprieidavo.“

Nelaimės dieną tėvai, palikę vežimėlyje miegantį vaiką šalia voljero, nuėjo trumpam pasisvečiuoti pas kaimynus.

Po įvykio nugabentam į policiją Aleksandrui nustatytas 2,36 promilės girtumas.

Šioje šeimoje auga dar trys mokyklinio amžiaus vaikai.

Baudė už šuns nepriežiūrą

Šilutės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai prieš porą metų jau domėjosi, kokiomis sąlygomis gyvena Ramzis.

Jie buvo gavę informacijos, kad šuo nešeriamas ir netinkamai prižiūrimas.

Tuomet šuns šeimininkui buvo nurodyta sutvarkyti aplūžusį ir apleistą gyvūno voljerą, jam skirta administracinė bauda.

Dėl baudos išieškojimo teko kreiptis į teismą.

Šuns šeimininkui tuomet siūlyta atsisakyti šuns, jeigu nesugeba tinkamai pasirūpinti, tačiau jis tikino savo augintinį mylįs.

Prie namų stovėjusio voljero jau nebeliko – po tragedijos jis išmontuotas.

Šeima tikriausiai jau nebeketina laikyti didesnio šuns. O nedidukas keturkojis sukiojosi šalia ir piktokai lojo, kai kalbėjomės su Aleksandru jo namuose.

Ramzis tapo linksmesnis

Po tragedijos šunį parsigabeno gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ specialistai.

Per pusantro mėnesio Ramzis atkuto, tapo linksmesnis.

„Kai atsivežėme Ramzį, jis svėrė 17 kilogramų. Dabar jau trimis kilogramais sunkesnis, tačiau vis vien dar šonkauliai matyti.

Paprastai trejų metų dobermanų veislės šunys sveria 25–28 kilogramus.

Visos problemos kilo dėl to, kad šuo nebuvo tinkamai prižiūrimas ir šeriamas.

Dabar šeriame Ramzį specialiu ėdalu, kokio jis tikriausiai niekada nėra ragavęs.

Žiūrėsime, kaip veiks. Po truputi jau gyja oda, vietoj buvusių plikų odos lopų atauga kailis“, – pasakojo gyvūnų prieglaudos prižiūrėtoja Gintarė Liutkuvienė.

Moteris mano, kad anksčiau šuo ne tiktai nebuvo tinkamai prižiūrimas, bet ir patyrė fizinį smurtą: jis iki šiol privengia vyrų, baiminasi staigių judesių, susigūžia net nuo staigiai pakeltos rankos mosto.

„Kai Ramzis pateko pas mus, iš pradžių išsigandęs ir susigūžęs tūnojo kampe, urgzdavo atidarant duris, bet perkeltas į voljerą pasijuto geriau.

Pastebėjau, kad jis mėgsta prisiglausti, džiaugiasi, kai jį glostai. Manome, kad šuo ne visada buvo skriaudžiamas, gal anksčiau kažkas jį ir mylėjo“, – kalbėjo G.Liutkuvienė.

Ji džiaugėsi, jog pagerėjo ir Ramzio psichikos būklė – anksčiau šuo tik ėdė ir miegojo, dabar jis daug linksmesnis, energingesnis, mėgsta ilgus pasivaikščiojimus.

Net maudytis priprato – kantriai atlaiko visas reikiamas švaros procedūras, nors tikriausiai niekada anksčiau to nepatyrė.

Į prieglaudą jau skambino ne vienas žmogus, kuris norėtų tapti naujuoju Ramzio šeimininku.

Tačiau jį dar pusę metų prižiūrės gyvūnų prieglaudos specialistai.

Įtariamasis kol kas nedavė parodymų

Loreta Baguckienė

Šilutės prokurorė

„Įtarimai dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pareikšti šuns savininkui.

Tai nulėmė teismo medicinos specialistų išvada dėl vaiko mirties priežasties.

Kūdikis mirė nuo ūmaus nukraujavimo, kurį sukėlė daugybinės kąstinės žaizdos.

Turima duomenų, kad šuo buvo laikomas ir prižiūrimas netinkamai, galbūt tai ir nulėmė, kad ištrūkęs iš voljero jis puolė vaiką.

Neatmetama tikimybė, kad ir anksčiau pamatęs vaikus šuo reaguodavo piktai, lodavo.

Tėvas pasinaudojo teise neduoti parodymų – kol kas jis savo pozicijos neišdėstė. Jis turi teisę tai padaryti bet kada arba visai nieko nesakyti.

Dėl tolesnės šuns globos sprendimą priims teismas, kai išspręs visus klausimus, susijusius su byla ir jos aplinkybėmis.

Ikiteisminį tyrimą planuojama baigti iki liepos 1-osios. Baudžiamąją bylą nagrinės Šilutės teismas.“

Aušra Pilaitienė („Lietuvos rytas“)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.