Kiekvienais metais šalies dešimtų klasių mokiniai laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP). Šį patikrinimą sudaro lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos užduotys. Švietimo įstatyme numatyta, kad tik baigę pagrindinio ugdymo programą ir išlaikę patikrinimą vaikai gali įgyti pagrindinį išsilavinimą. Tiesa, yra išskirtiniai atvejai, kai asmuo tam tikrais atvejais gali būti atleidžiamas nuo pasiekimų patikrinimo.
Rezultatai kelia šiurpą
Kaip jau rašė lrytas.lt, žurnalo „Reitingai“ specialistai, remdamiesi PUPP rezultatais, sudarė pagrindinių mokyklų reitingą. Nors kai kurių mokyklų rezultatai yra itin geri, yra ir tokių, kurių rezultatai verčia sunerimti.
Padėtis šalies pagrindinėse mokyklose jau ne pirmus metus išlieka itin prasta. Jau praėjusiais metais buvo sakyta, jog jos vegetuoja, tačiau specialistus šokiruoja tai, kad jos ir toliau smunka. Tyrimai rodo, kad gerus ar patenkinamus rezultatus Lietuvoje pasiekia tik 90 pagrindinių mokyklų iš 400.
„Matome, kad tūkstančiai vaikų tose mokyklose daro bet ką, tik nesimoko“, – sakė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.
„Reitingų“ duomenimis, matematikos savo moksleivių visiškai neišmoko 70 pagrindinių mokyklų. Pasak G.Sarafino, kai kuriose tokių mokyklų dvejetas, vertinant dešimtbale sistema, reiškia „karaliaus pažymį“.
Kaip itin prastus rezultatus gavusias mokyklas G.Sarafinas nurodė Panevėžio rajono Linkaučių pagrindinę mokyklą, kur 2016 metais PUPP laikė 8 mokiniai. Jų bendras lietuvių kalbos ir literatūros vidurkis buvo 3,38, o matematikos – 1,5 balo. Tai reiškia, kad nė vieno patikrinimo vidurkis nesiekė teigiamu laikomo ketverto.
Vos geresni rezultatai Kalvarijos savivaldybės Liubavo J.Montvilos pagrindinėje mokykloje, kur PUPP laikė vos keturi mokiniai, o jų bendras lietuvių kalbos ir literatūros vidurkis buvo 4,75 balo, o matematikos – 1,75.
„Vakarų Lietuvą toliau šiurpina Šilutės M.Jankaus pagrindinė mokykla. Ten 32 dešimtokų vidurkis nesiekia trijų balų, paprasčiau tariant, matematikos penkis vaikus išmokė vienetui, 12 vaikų – dvejetui, penkis – trejetui ir devynis – ketvertui. Nė vieno penketo ar didesnio pažymio“, – pristatydamas „Reitingus“ kalbėjo G.Sarafinas. Šioje mokykloje PUPP laikusių dešimtokų vidurkis buvo: lietuvių kalba ir literatūra – 4,63, o matematika – 2,58 balo.
Kaltina motyvacijos stoką, gyvenimo sąlygas
Naujienų portalas lrytas.lt susisiekė su šių mokyklų vadovais. Visų mokyklų direktoriai sutartinai teigė, jog tokiais rezultatais nesidžiaugia, ir ėmėsi priemonių, kad šiais metais jų dešimtokai PUPP išlaikytų geriau.
Tiesa, paklausus, kokios priežastys lėmė tokius mokinių pasiekimus, visi jie vardijo vaikų trūkumus.
„Kaip pasakyti, kodėl tokie buvo? Tokie buvo mokiniai. Mes apsvarstėme viską jau daugybę kartų ir dabar žiūrime, kad šiais metais rezultatai būtų geresni. Turime ir papildomų pamokų, ir konsultacijų, ir sustiprintą mokymą būtent dešimtokui parengti, dedame visas pastangas“, – sakė Liubavo J.Montvilos pagrindinės mokyklos direktorė Romualda Jankevičiūtė.
Tuo metu Panevėžio rajono Linkaučių pagrindinės mokyklos direktorė Virginija Caporkienė teigė, kad kone pusė šioje mokykloje besimokančių vaikų yra specialiųjų poreikių, didelė dalis jų yra iš vaikų globos namų.
„Čia reikia žvelgti giliau, į kiekvieną vaiką atskirai. Mūsų mokyklos specifika truputį kitokia. Pas mus yra daug globos namų auklėtinių, o į globos namus nepatenka vaikai iš stiprių šeimų ar, sakykime, gabūs vaikai“, – teigė mokyklos vadovė.
Ji tikino, jog jos vadovaujama mokykla kiekvienais metais imasi priemonių, kad mokinių rezultatai gerėtų: „Yra pritaikomos programos vaikams, yra teikiama mokytojo padėjėjo, spec. pedagogo, socialinio pedagogo pagalba. Yra konsultacinės valandos, skiriamos papildomai, sudarome sąlygas padaryti namų darbus mokykloje, tuo metu, jei reikia, konsultuoja mokytojai. Bet tai yra ne vienos dienos darbas“, – kalbėjo V.Caporkienė.
Šilutės M.Jankaus pagrindinės mokyklos direktorius Audrius Astasavičius sakė, kad negalima pagrindinių mokyklų vertinti vien pagal PUPP patikrinimo rezultatus, nes tiek jo vadovaujama, tiek kitos mokyklos vykdo gerokai daugiau veiklos.
Paklausus, kodėl jo vadovaujamoje mokykloje moksleivių rezultatai vieni žemiausių, direktorius pasakojo, kad Šilutėje, kur yra ši mokykla, yra dvi gimnazijos ir dvi pagrindinės mokyklos.
„Esu sakęs, kad jei man reikėtų vienu žodžiu charakterizuoti mūsų švietimo sistemą, aš pasakyčiau žodį „kontrastai“. Bjauriausia yra tai, kad tie, kurie vairuoja švietimą, šitiek metų kiša galvą į smėlį, apsimeta, veidmainiauja, teisinasi, aiškina visokias priežastis.
Aš daugybę kartų siūliau ministerijai atlikti patiems objektyvų tyrimą, padaryti testus, pasibaisėti ir imti ką nors daryti. Man atsakė, kad ne. Tada sakiau, kad gal patikrinkime mokytojus, nes kai blogi rezultatai, visi pradeda kaltinti mokytojus. Vėl atsakė – ne, nereikia. Tai štai veidmainystė“, – kalbėjo B.Burgis.
„Buvo antramečiavimas, paliekami antriems metams, o po aštuntos klasės būdavo pasirinkimas – arba mokaisi toliau, arba eini į profesinę, arba iš viso eini lauk iš mokyklos. Dabar valstybė pasakė, kad visi turi įgyti vidurinį išsilavinimą, bet jie neįgyja. Jūs matote, jie gauna vieną balą iš dešimties. Jie gauna brandos atestatą, bet nuo to motyvacija nedidėja. Jie žino, kad gaus, nes valstybei nėra kur dėtis“, – teigė pedagogas.
Kaip dar vieną problemą jis įvardijo mokytojus, šiuo metu esančius vergais. Pasak B.Burgio, mokytojai mato, kad yra negerai, bet kol mokyklos nesupurto reitingai, jie nieko negali pasakyti, nes iš mokyklos išsibėgios vaikai:
„Mokytojai tapo vergais, bet bijo ką nors pasakyti, nes išsilakstys mokiniai. Dar prieš jiems išsilakstant direktorius spės atleisti kelis mokytojus, kurie garsiai kalba apie tai, ir mokytojai svarsto – kam jiems tos problemos.“
B.Burgio manymu, moksleivių nemotyvuoja ir tai, ką jie mato valdžioje. Pasak mokytojo, į valdžios institucijas žmonės patenka toli gražu ne dėl to, kad gerai mokėsi mokykloje ar universitete.
„Tada sako: „Būk ne protingas, o gudrus.“ Valstybė pati sukūrė demotyvacijos sistemą. Niekam nebeatrodo, kad puikiai mokysiesi ir tapsi ministru“, – kalbėjo B.Burgis.
Ilgesni mokslo metai – ne visiems
B.Burgio kritikos sulaukė ir Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlymas ilginti mokslo metus ir taip siekti geresnių rezultatų. Pasak pedagogo, ilgesnių mokslo metų reikia tik tiems, kurie prastai mokosi.
„Tie, kurie neišmokę mokymo medžiagos, turi papildomai mokytis, tarkime, kad ir visą vasarą.
