Juk vis labiau atrodo, kad valdžia apsėsta. O pagrindinių dviejų piktųjų dvasių, persekiojančių valdančiuosius, vardai – Žiniasklaida ir Alkoholis.
Užtat mėginimų žurnalistus supančioti ar jiems pakenkti jau būta ne vieno.
Štai ir šią savaitę parlamente buvo užsimota palaiminti paties Kultūros komiteto pirmininko R.Karbauskio pateiktą projektą, draudžiantį žiniasklaidai skelbti informaciją, „pažeidžiančią juridinio asmens dalykinę reputaciją“.
Akivaizdu, kad tokia formuluotė leidžia drausti beveik viską, kas gali būti laikoma „reputacijos pažeidimu“, – net bet kokią kritiką ar net nepalankią nuomonę apie kokį nors juridinį subjektą, pavyzdžiui, net Seimą.
Pasipylus kritikai, taip pat priminus, kad juridiniai asmenys nuo šmeižto ir taip gali gintis pagal galiojančius įstatymus, R.Karbauskis su kompanija ėmė dangstytis valstybiniais žurnalistų etikos inspektoriais.
Skųsdamiesi turintys per mažai įrankių inspektoriai išties pasiūlė Seimui priimti tokį įstatymą, o R.Karbauskis to ir telaukė.
Tačiau Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vėliavnešys čia pat atliko dar vieną 180 laipsnių posūkį ir paskelbė, kad jo komitetas vis dėlto svarstys, ar tokia pataisa tikrai nėra perteklinė. Vadinasi, reikėtų laukti naujų viražų.
Šventasis karas su alkoholio demonais irgi kupinas dramatizmo. Didis ir „valstiečiams“ pergalingas karo mūšis šią savaitę surengtas Seimo Sveikatos reikalų komitete.
Posėdžių kambarėlis lūžo nuo minios, kurioje, aišku, dominavo rėksmingiausi blaivybės fanatikai. Tikra mįslė, kaip jų keltoje sumaištyje komitetui vis dėlto pavyko palaiminti šūsnį įstatymų pataisų.
Vienas mįslės atsakymų – padedant konservatoriams, kurie dar praėjusią kadenciją teikė dalį tų projektų.
Štai pačios įspūdingiausios naujovės: alkoholį ne tik gerti, bet ir turėti rankoje draudžiama 20 metų nesulaukusiems, uždraudžiama prekyba alkoholiu „nestacionariose“ vietose (kaip galima suprasti, lauko kavinėse ar pajūrio paviljonuose, sporto varžybose).
Per pusę žingsnio atsitraukta dėl to, ar drausti alkoholio prekybą masiniuose renginiuose, – linkstama prie išimties, kad silpnu alkoholiu leis prekiauti tuose, kurie bus mokami.
Dar nežinia, kaip bus su planu visiškai uždrausti alkoholio reklamą. Ryžtingiausieji nusiteikę eiti iki tokio galo, kuriame gali būti net socialinių tinklų, kuriuose švysteli alkoholio reklama, draudimas arba alaus etikečių nuo bokalų baruose nulupimas.
Tuo metu premjeras S.Skvernelis abejoja, ar visiškai uždrausti alkoholio reklamą realu ir būtina.
Bet kokiu atveju, nepaisydami stiprėjančių verslo ir fanatiškų draudimų politika pasipiktinusių žmonių protestų, „valstiečiai“, matyt, sieks laimėti bent šį karą.
Tik jeigu pergalė jiems – realus alkoholio vartojimo sumažėjimas, tai visi šie cirko numeriai yra tik trauklapis karščiuojančiajam.
Nes ta jų pergalė gali smogti toli gražu ne tik alkoholio gamintojų verslui, bet ir šalies verslui apskritai, o viena pasekmių – dar labiau įsisuksiantis emigracijos smagratis.
Pasigirsta svarstymų, jog tai ir yra dalis gudraus plano kuo ilgiau įsitaisyti valdžioje, remiantis fanatiškiausiu saviškių elektoratu.
Tiesa, abejotina, ar dabartiniai valdantieji gali turėti gudrų planą, kai matai tiek pakrikimo ir rėksmingos nekompetencijos daugelyje sferų.
Antai prieš kelias dienas Seimo valdyba slaptojoje parlamento salėje surengė itin slaptą ir hermetiškai uždarą susitikimą su Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovais.
Pats parlamento pirmininkas profesorius V.Pranckietis kuo paslaptingiausiai pūtė žandus ir išdidžiai aiškino, kad politikai norėjo „pamokos“ apie tai, kokios tarptautinio saugumo ir korupcijos grėsmės tvyro aplink Seimą bei visą valstybę, kaip tas grėsmes atpažinti ir su jomis kovoti.
Bet ką apskritai reiškia tokios „pamokos“? Ką VSD ar STT žino apie jų kompetencijai priklausančias grėsmes Seimui ir visai valstybei?
Reikia tikėtis, kad saugumiečiai ar slaptieji agentai nepasakoja politikams apie savo ikiteisminius ir kitokius tyrimus, nes tai jau būtų kone atviras ne tik tokių tarnybų nepriklausomumo principo, bet ir įstatymų pažeidimas.
Vadinasi, daugiausia, ką slaptųjų tarnybų vadovai ten gali pasakoti, – kokie nors abstraktūs samprotavimai ir išvedžiojimai.
Kita vertus, kyla pagrįstas įtarimas, kad valdantieji politikai, jau gerokai nukamuoti ir supykdyti įvairių skandalų, bando išsiaiškinti, ką apie juos ar jų kolegas teisėsauga gali turėti užantyje.
O kad susitikimai būtų abiem pusėms naudingi, tautos išrinktieji patenkina specialiųjų tarnybų, pajutusių tinkamą momentą, kai kuriuos pageidavimus.
Sutapimas, bet iš karto po šios „pamokos“ Seimui buvo pateikta ir palaiminta įstatymo pataisa, numatanti, kad STT galės be teismo reikalauti informacijos iš bankų apie juridinius asmenis, taip pat praplečianti valstybės įmonių ir viešųjų įstaigų pareigą teikti bet kokią informaciją.
Pataisą teikęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ V.Bakas jos būtinybę grindė ir tuo, kad per tą pačią „pamoką“ politikai sužinojo labai baisių ir svarbių dalykų apie korupcijos mastus.
Atrodo, regime valdančiųjų „valstiečių“ pastangas sudaryti žagrės ir kardo sąjungą. Tik kiek ji bus tvirta?
Apžvalgininkas
