1953 metų vasario 22 dieną gimęs R. Kalanta čia, tėvų namuose, praleido dešimt pirmųjų savo gyvenimo metų, iš likimo jam skirtų devyniolikos.
Paminėti savo gyvybės auka tapusio pasipriešinimo sovietų okupacijai simboliu buvusio alytiškio gimtojo miesto žmonės čia renkasi kiekvieną gegužės 14-ąją. Jo žūties dieną, kai Kauno muzikinio tetaro sode sušukęs “Laisvę Lietuvai” devyniolikmetis apsipylė benzinu ir virto ugnies fakelu.
Pirmas minėjimas 1989 metų pavasarį R.Kalantos gimtųjų namų kieme jau vyko prie keramiko Vytauto Ledo sukurto ir ąžuolo lapais papuošto bareljefo. Menininkas kopiją vėliau padarė R.Kalantos brolio Antano prašymu, nes norėjo pakabinti tokį patį ir prie tėvų namo Kaune, kur Romą jie iš Alytaus išsivežė dešimties metų, baigusį antrą dabartinės Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos klasę.
Mokyklos muziejuje saugomas 1960 metais ją pradėjusių lankyti pirmokų klasės žurnalas, kuriame vienuoliktu numeriu įrašytas R.Kalanta.
Susirinkusieji prie kovos už Lietuvos laisvę šauklio gimtųjų namų slenksčio ir šiemet pagerbė jo atminimą tylos minute, neužmirštuolių ir rožių žiedais.
O minėjimas, kuriame dalyvavo apie šimtas jaunų ir vyresnių alytiškių, šaulių, trim automatų šūvių salvėmis, dainomis ir eilėmis pagerbusių kovotojo už Lietuvos laisvę atminimą, pirmą kartą vyko netoli esančiame skverelyje. Jį švaros akcijos “Darom” metu alytiškiai sutvarkė, dailiųjų amatų mokyklos mokiniai pastatė tris suolus. Ir krepšinio lenta ant pušies pritvirtinta kaip R.Kalantos vaikystės laikais.
Alytaus savivaldybės taryba yra nusprendusi parengti projektą ir šį skverą gražiai įrengti, nes alytiškiai jį nori pavadinti R.Kalantos vardu.
“Mes privalome įamžinti jo atminimą. Nebe pirmą kartą raginu R.Kalantai suteikti Alytaus miesto garbės piliečio vardą. Ir netoliese nutiestą naująjį pėsčiųjų bei dviratininkų tiltą per Nemuną siūliau pavadinti jo vardu. Juk Alytuje gyveno ilgiau nei Kaune”, - kalbėjo 91 metų V.Krėvės gatvės gyventojas Stanislovas Stankevičius, buvęs artimas R.Kalantos tėvų kaimynas ir gerai prisimenantis jį patį – guvų vaiką.
