A.Sasnausko advokato ir kitų bylos nuteistųjų kasaciniuose
skunduose teigiama, kad bylos įrodymai patvirtina, jog buvo taikomas
nesankcionuotas nusikalstamos veikos imitacijos modelis ir
A.Sasnauskas bei kiti darbuotojai privataus asmens Roberto Janicko,
veikusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų iniciatyva,
jų nurodymu ir jiems kontroliuojant, buvo provokuojami padaryti
nusikalstamą veiką.
„Išanalizavus bylos medžiagą matyti, kad ne visi bylos
duomenys yra išsamiai ištirti ir įvertinti įrodymų visumos
kontekste. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų
motyvai išdėstyti taip, kad pati nuteistojo R.Janicko bendravimo su
STT pareigūnais situacija byloje lieka iki galo neatskleista,
neaiški ir neatspindi visų reikšmingų bylos aplinkybių“, –
antradienį paskelbė teismas.
Aukščiausiasis Teismas sako, kad nors Apeliacinis teismas
konstatavo, kad jokių abejonių dėl operatyvinio tyrimo metu gautų
duomenų teisėtumo nekyla, tačiau tokios išvados pagrįstumas
akivaizdžiai kelia abejonių, nes išsamiai neištyrus ir
neįvertinus visų bylos įrodymų, susijusių su nuteistojo R.Janicko
ir STT pareigūnų veikla kitų nuteistųjų atžvilgiu, taip pat
pareigūnų įtakos paties R.Janicko elgesiui, nėra galimybės daryti
neabejotiną išvadą dėl įrodymų, gautų atliekant šioje byloje
operatyvinius veiksmus, leistinumo.
Septynių teisėjų kolegija pripažino, kad apeliacinės
instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo
reikalavimus, bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma
apeliaciniuose skunduose, savo išvadas dėl baudžiamojo proceso
įstatymo taikymo padarė neišnagrinėjęs ir neaptaręs visų
teisiškai reikšmingų aplinkybių.
Teismai yra atkreipę dėmesį, kad R.Janicko parodymai nebuvo
nuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu jis nenurodė, kad būtų
bendradarbiavęs su STT pareigūnais, vykdęs jų nurodymus, o šios
pozicijos pradėjo laikytis tik bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos
teisme.
Pasak kasatorių, paaiškėjus tokiai aplinkybei, R.Janickas
turėjo kaip nors paaiškinti jo lankymosi STT būstinėje
priežastis, todėl buvo priverstas pripažinti bendradarbiavimo su
STT faktą. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo
matyti, kad R.Janickas paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu STT
pareigūnai nurodė neatskleisti bendradarbiavimo su STT pareigūnais
fakto ir aplinkybių.
Bylos duomenimis, R.Janickui 2009 metų rugsėjo 2 dieną VLK
direktoriaus A.Sasnausko darbo kabinete suradus STT pasiklausymo
įrangą, kitą dieną į R.Janicko darbovietę bendrovę
„Gelsauga“ atvyko du STT pareigūnai. Jie pasiūlė R.Janickui
kartu su jais nuvykti į STT būstinę.
R.Janickas buvo pristatytas į STT Vilniaus valdybos patalpas, su
juo bendravo STT pareigūnai. Vėliau STT pareigūnai su R.Janicku dar
kelis kartus buvo susitikę STT patalpose ir kitose vietose Vilniaus
mieste.
Lapkričio 5 dieną R.Janickas pasirašė rašytinį
pasižadėjimą, kuriuo įsipareigojo neatskleisti ir neperduoti
tretiesiems asmenims informacijos, sudarančios STT paslaptį, kurią
sužinojo rugsėjo 3 dieną iš STT pareigūno G.R. apie A.Sasnausko
kabinete įrengtas technines priemones, kurias jis rado
rugsėjo 2 dieną tikrindamas patalpas.
R.Janickas teismui yra pasakojęs, jog buvo nuvežtas į
operatyvinės veiklos vado G.R. kabinetą. G.R. davė savo vizitinę
kortelę ir liepė su juo kontaktuoti. Jie pasakė, kad vykdo
operatyvinės veiklos modelį, nieko daugiau jam neaiškino, nurodė
tik tai, kad reikia dalyvauti šiame modelyje.
„Jam buvo pasakyta, kad viskas paskui bus sutvarkyta, sutvarkyti
visi popieriai ir visi kiti dalykai, užmerks akis ir nematys jokios
sutarties, sakė, kad reikia, jog būtų palaikomi kontaktai, nes
jiems reikia tą darbą užbaigti, tęsti veiklą. Jam buvo liepta,
kad dalyvautų toliau bandant šnekėti apie tą taip vadinamą
intelektualios saugos sutartį“, – teismas cituoja R.Janicko
parodymus, esančius Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje.
Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad nei pirmosios, nei
apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose nėra pasisakyta, kad
viešasis pirkimas apklausos būdu nuo 2009 metų rugsėjo iki 2010
metų sausio buvo organizuojamas iš naujo. Visi R.Janicko veiksmai,
susiję su iš naujo organizuojamu viešuoju pirkimu, buvo padaryti po
jo nevienkartinio kontakto su STT pareigūnais.
„Bylos medžiaga rodo, kad R.Janicko veiksmai buvo aktyvūs ir
kryptingi“, – paskelbė Aukščiausiojo Teismo teisėja Aldona
Rakauskienė.
Tuometinį VLK vadovą A.Sasnauską kaltu dėl piktnaudžiavimo
prieš pustrečių metų – 2014 metų lapkritį – pripažino
Vilniaus apygardos teismas.
A.Sasnausko advokatas Aukščiausiojo Teismo prašė panaikinti
jo klientui paskelbtus nuosprendžius ir jį išteisinti nepadarius
veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kasacinius skundus parašė ir dar du nuteistieji šioje byloje
– R.Janickas ir VLK Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pareigas
anksčiau ėjęs Vytas Sinkevičius. Jie taip pat prašė panaikinti
nuosprendžius ir bylą nutraukti.
V.Sinkevičius skunde teigė, kad buvo taikytas neteisėtas
nusikalstamos veikos imitavimo modelis, ignoruota dalis jam palankių
įrodymų. R.Janickas skundėsi, kad teismai pažeidė įrodymų
vertinimo taisykles ir t.t.
Tuo metu prokuratūra prašė visus kasacinius skundus atmesti,
nes mano, kad teismai įstatymus taikė tinkamai, priėmė teisingus
ir pagrįstus sprendimus.
Anksčiau paskelbtu nuosprendžiu A.Sasnauskui skirta dvejų metų
laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikui.
Nuteistasis įpareigotas be bausmės vykdymo atidėjimą
prižiūrinčios institucijos leidimo išvykti ilgiau nei septynioms
paroms.
Iškart po šio nuosprendžio A.Sasnauskas pareiškė, kad jį
skųs, nes prieš jį buvo surengta provokacija. Ilgai trukusio teismo
proceso metu jis ėjo pareigas.
Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo baudžiamąją bylą dėl
2009 metais VLK organizuotų ir vykdytų tariamų viešųjų
intelektualinės saugos paslaugų pirkimų, nors realiai jais siekta
pirkti paslaugą pasiklausymo aparatūrai aptikti ir jai
neutralizuoti. Sutartis taip ir liko nepasirašyta, o teisėsaugos
institucijos demaskavo nusikalstamus tarnautojų ketinimus.
Šią paslaugą ketinusiam teikti bendrovės „Gelsauga“
apsaugos ekspertui R.Janickui teismas skyrė vienerių metų laisvės
atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikui. Permai
liepą Apeliacinis teismas R.Janicką dėl dokumento klastojimo
išteisino.
Bendrovė „Gelsauga“ yra antrinė bendrovės „Lietuvos
geležinkeliai“ įmonė, kurios pagrindinė veikla yra objektų
apsauga, vaizdo stebėjimo sistemų aptarnavimas, remontas ir
priežiūra, patalpų ir teritorijų valymas, traukinių, vagonų,
šilumvežių valymas, plovimas, darbo avalynės ir drabužių nuoma,
jų priežiūra, šilumos ūkio aptarnavimas,pastatų priežiūros ir
gesintuvų priežiūros paslaugos.
Prokuroras yra sakęs, kad tuometinis VLK vadovas
A.Sasnauskas galėjo padaryti didelės žalos valstybei, iškraipyti
Viešųjų pirkimų įstatymo pagrindinius principus, diskredituoti
VLK vardą, dėl jo galbūt neteisėtų veiksmų buvo sumenkintas
visos Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas.
„Įrodymai patvirtina, jog minėtas VLK konkursas buvo
fiktyvus, kitų dviejų bendrovių dalyvavimas jame buvo formalus,
nesiekiant laimėti pačio konkurso, o tik siekiant padėti
kaltinamiesiems, kad būtų išpildyti teisės aktų reikalavimai dėl
dalyvių skaičiaus ir būtų užtikrinta, jog konkursą laimės
būtent UAB „Gelsauga“, – skelbė Vilniaus apygardos teismas.
Manoma, kad VLK vadovas norėjo žinoti, ar jo pokalbių slapta
nesiklauso pareigūnai, ar jo kabinete VLK patalpose Kalvarijų
gatvėje Vilniuje nėra sumontuota pasiklausymo aparatūra. Iš
bendrovės „Gelsauga“ gauta įranga turėjo aptikti ir
neutralizuoti slaptą pasiklausymo aparatūrą.
Supaprastintai vykdytą viešąjį pirkimą apklausos būdu
laimėjusi „Gelsauga“ turėjo gauti iki 100 tūkst. litų (apie 29
tūkst. eurų) per metus.
2009 metų rugsėjo 2 dieną R.Janickas apieškojo
A.Sasnausko kabinetą ir rado Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT)
paliktą pasiklausymo įrangą. Kitą dieną buvęs policijos
pareigūnas R.Janickas atvežtas į STT, jo paprašyta nieko apie
rastą įrangą nesakyti VLK vadovui ir tęsti derybas dėl formalios
sutarties pasirašymo.
Bendrovei „Gelsauga“ šioje byloje taip pat buvo pateikti
kaltinimai, tačiau ji buvo išteisinta.
Vilniaus apygardos teismas yra konstatavęs, kad pirktos ne bet
kokios paslaugos, o tokios, kuriomis būtų siekiama apsisaugoti nuo
galimų teisėsaugos institucijų tyrimų, kuriomis būtų kliudoma
teisėsaugos institucijoms vykdyti savo funkcijas, atlikti teisėtus
veiksmus, kuriais siekiama atskleisti nusikalstamas veikas.
