Pirmadienį jos apeliacinį skundą gavo Vilniaus miesto apylinkės teismas.
Jame L.Plėšnienė teigia, kad neprivalo Stankūnams atlyginti žalos už šmeižtą, nes esą jų santykiai su Drąsiaus Kedžio nužudyta dukterimi V. Naruševičiene buvo blogi ir jų nesiejo stiprus emocinis ryšys.
Panašią gynybos versiją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme naudojo ir L.Plėšnienės gynėjai, advokatas Saulius Dambrauskas ir jo sūnus Eimantas Dambrauskas.
Jie teisme pareiškė, kad Stankūnai nepateikė įrodymų, jog V.Naruševičienė yra jų duktė, todėl jų ieškinys turi būti atmestas.
Be to, L.Plėšnienės gynėjai teisme nevengė ir toliau šmeižti Stankūnus. Jie bandė įrodyti, kad jie negali atstovauti V.Naruševičienės interesų, nes esą jie nebendravo su dukra ir jų nesiejo jokie jausmai.
Tokį savo įsitikinimą S.Dambrauskas grindė kelių metų senumo V.Naruševičienės ieškiniu teismui, kuriuo ji bandė apriboti tėvų teises į jaunesnę seserį L.Stankūnaitę.
„Abu tėvai nevengia girtauti, sesuo naktimis vejama pirkti jiems alkoholio, tėvai ją muša“, - skundą, kuris net nebuvo priimtas teisme, citavo L.Plėšnienės advokatas.
S.Stankūno teigimu, V.Naruševičienė skundą teismui dėl esą nežmoniškų L.Stankūnaitės gyvenimo sąlygų namuose įteikė tada, kai jų dukra susipažino su D.Kedžiu ir veržėsi su juo gyventi.
Vėliau L.Stankūnaitė tėvams prisipažino, kad surašytą skundą jai įteikė D.Kedys, o jos su seserimi jį pasirašė net neperskaičiusios.
Šį skundą D.Kedžio paprašyta parašė jo sesuo Neringa Venckienė, kuri jau ketverius metus nuo Lietuvos teisėsaugos slapstosi JAV.
Pati L.Plėšnienė šiame procese neišdrįso pažiūrėti Stankūnams į akis.
Ji paprašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, o savo atsiųstame atsiliepime bandė apgauti teismą ir tvirtino, kad ji Stankūnams neturi atlyginti žalos, nes tiek dėl A.Ūso, tiek dėl V.Naruševičienės šmeižimo esą buvo išteisinta, nors iš tikro, kaltinimai dėl mirusiųjų atminimo paniekinimo jai buvo panaikinti suėjus senaties terminui.
Paklaustas, kodėl jo ginamoji nedalyvauja teismo posėdyje, advokatas S.Dambrauskas, kuris įrodinėjo, kad tėvai negali jaustis nukentėjusiais jai yra šmeižiami jų vaikai, paaiškino, kad L.Plėšnienė taip bando apginti savo atžalas.
Esą teisme ji vėl būtų fotografuojama, filmuojama ir dėl to kentėtų jos šeši vaikai.
ir menkinančias advokatų kalbos, ir pačios L.Plėšnienės melą teismas įvertino kritiškai. Balandžio 19 dieną teismas paskelbė, kad iš dalies tenkina Stankūnų civilinį ieškinį ir priteisia jiems iš medikės po 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Stankūnai iš L.Plėšnienės bandė prisiteisti po 3000 eurų. Tokią sumą jiems buvo priteisęs teismas, kuris onkologę pripažino kalta dėl šmeižto ir mirusiųjų atminimo paniekinimo.
Gavus L.Plėšnienės apeliacinį skundą, teismas su juo supažindins Stankūnus ir gavęs jų atsiliepimą, išsiųs Vilniaus apygardos teismui nagrinėti.
Išgalvota istorija apie dėmę ant A.Ūso lyties organo ir jos kabinete tariamai apsilankiusias dvi seseris L.Plėšnienei jau kainavo nemažai.
Ji ne tik buvo pripažinta šmeižike, bet ir turėjo sumokėti 1506 eurų baudą, atlyginusi 5000 eurų žalą L.Stankūnaitei ir padengusi A.Ūso tėvų turėtas teismo išlaidas.
Tiesa, dėl jų Ūsams taip pat teko pakovoti teisme, nes L.Plėšnienė nesutiko vykdyti teismo sprendimo.
Ji teigė, kad Ūsams yra skolinga tik 200 eurų, kuriuos jie išleido advokatui apeliacinėje byloje ir net girdėti nenorėjo, kad turi padengti ir pirmosios instancijos teismo išlaidas - 2339 eurus.
Dėl šios priežasties Ūsai buvo priversti kreiptis į antstolius, tačiau ir tada L.Plėšnienė tvirtino savo bei teismams skundė antstolių veiksmus.
Sunkiai priteistus 5000 eurų iš šmeižikės atsiėmė ir L.Stankūnaitė.
Ji taip pat turėjo kreiptis į antstolius, bet į jų raginimus sumokėti L.Plėšnienė kurį laiką nereagavo.
Pinigus į nurodytą sąskaitą ji pervedė tik tada, kai antstolis pagrasino areštuosiantis jos turtą.
Teismai nustatė, kad išgalvotos Garliavos pedofilijos istorijos kūrėjai niekada nesilankė pas L.Plėšnienę, o ant A.Ūso lyties organo niekada nebuvo jokių dėmių.
