Šia savaitę priimtame nutarime pabrėžiama, kad T.Matulionio asmenybė „simboliškai atstovauja visiems nuo sovietų valdžios represijų nukentėjusiems lietuviams ir kitų tautybių Lietuvos piliečiams – tiek dvasininkams, tiek pasauliečiams“.
Arkivyskupo T.Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – datą popiežius Pranciškus paskyrė birželio 25-ąją, beatifikacijos iškilmės Lietuvoje vyks pirmą kartą.
Vadovauti T.Matulionio (1873–1962) beatifikacijos apeigoms popiežius Pranciškus siunčia Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą kardinolą Angelą Amatą (Andželą Amatą) SDB.
T.Matulionis gimė 1873 metais Kudoriškio kaime, Alantos parapijoje Molėtų rajone, mokėsi Daugpilio gimnazijoje ir Petrapilio kunigų seminarijoje. 1900 metais jis Petrapilyje buvo įšventintas kunigu, darbavosi Latvijoje – Varaklianų ir Bikavos parapijose, o nuo 1910 metų – Petrapilyje.
1923 metais kunigas buvo suimtas ir nuteistas kalėti trejus metus. Grįžusį iš kalėjimo 1929 metais Petrapilyje vyskupas Antonijus Maleckis T.Matulionį slapta įšventino vyskupu, bet tais pačiais metais jis vėl buvo suimtas išsiųstas dešimčiai metų į lagerį Solovkų salose Rusijoje. Į Lietuvą dvasininkas grįžo 1933 metais. Trylika metų padirbęs dvasininko darbą, T. Matulionis išvežtas į Vladimiro kalėjimą, vėliau – į Mordoviją.
Į Lietuvą vyskupas grįžo 1956-ųjų, apsigyveno Birštone, nes sovietų valdžia neleido įsikurti Kaišiadoryse. Vėliau už Vincento Sladkevičiaus įšventinimą vyskupu jis ištremtas į Šeduvą.
Už ypatingą ištikimybę Bažnyčiai popiežius Jonas XXIII 1962 metais vyskupui T. Matulionui suteikė arkivyskupo titulą. Tų pačių metų rugpjūtį bute Šeduvoje darant kratą arkivyskupui suleista neaiškios sudėties injekcija. Praėjus trims dienoms, jis mirė.
