Per parą neapsigalvojo
Ketvirtadienį J.Miltinio dramos teatre pasirodė Kultūros ministerijos siųsti keturi revizoriai. Jie susirinko absoliučiai visus teatro dokumentus, pabendravo ir išvažiavo.
Ministerijos pasiuntinių vizitas teatro vadovui L.Zaikauskui nebuvo netikėtas.
Prieš porą dienų jis pats vyko į sostinę ant kilimėlio pas viceministrą Audronį Imbrasą ir iš jo išgirdo pasiūlymą atsistatydinti. Teatralas sakė ištaręs „ne“, o tuomet sulaukė termino – vienos paros apsigalvoti. Kadangi neapsigalvojo, kaip pats teigė, sulaukė auditorių.
„Man keista, jei dėl mergaitės skundo, tai tikrinkit mergaitę, o dabar spaudimas iš visų pusių. Tikrina visą teatro veiklą, darbo ir autorines sutartis, kodėl ir kas atleistas ar pats išėjo. Aš įsitikinęs, čia ne mergaitės reikalas, nepavyko vienas triukas, ras kitų būdų. Keistas sutapimas, kad vienu metu išsirikiavo daug skundų“, – vakar korespondentei kalbėjo L.Zaikauskas.
Porai honorarai – kosminiai
Tačiau vargu ar čia sutapimas. Miestas bruzdėjo jau senokai, teatras – tuo labiau. Gali būti, kad auditoriai teatre šiukšlių ras, yra žadančių, kad net su kaupu.
Ministerijoje guli panevėžiečių nusiųstas raštas, kuriame vardijami direktoriaus prasižengimai: kosminiai vadovo ir jo žmonos scenografės Margaritos Misiukovos honorarai, savo reikmėms naudojamas teatro transportas, vadovo namuose dirbantys teatro darbininkai. Nurodoma, kad vadovas savo darbo valandomis repetuoja, vienu metu dirba ir direktoriumi, ir režisieriumi. Jokiame kitame darbe tokie dalykai nebūtų toleruojami.
„Galima viešųjų ir privačių interesų konflikto situacija, taip pat galimi pažeidimai viešųjų pirkimų praktikoje. Komisija turi nustatyti, ar tai tiesa“, – sakė kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas.
Pavaduotoją vertė elgetauti
23 metų aktorei Erikai Račkytei paviešinus teatro vadovo vulgarų elgesį, tempimąsi į lovą, prašneko ir daugiau žinančių, kas vyksta scenos mūzų buveinėje.
Kultūros ministeriją pasiekė dar vienas skundas dėl L.Zaikausko šlykštaus elgesio. Jį parašė Muzikos ir teatro akademijos magistrantai, dirbę J.Miltinio teatre, bet pieš metus jį palikę. Jaunieji aktoriai detaliai atpasakojo scenas, kuriose L.Zaikauskas akivaizdžiai peržengė padoraus elgesio ribas. Ten jis pasimėgaudamas aiškinęs apie moters tarpkojo sudrėkimą, vyro penio pasistojimą.
Paskui prakalbo ir kiti darbuotojai.
„Kai Erika prabilo apie priekabiavimą, man iš naujo užvirė kraujas prisiminus, kaip buvau išmestas iš teatro“, – sakė buvęs direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Rutkauskas.
Anot jo, vadovaujant L.Zaikauskui teatre klostėsi savotiška ir moralinė, ir ūkinė situacija.
„Mane išstūmė, nes turėjo savo žmogų. Vyriausiosios buhalterės pavaduotoja Ramutė Kiseliūnienė įkišo savo vyrą Romualdą Kiseliūną, buvusį kariškį, civilinės saugos viršininką, ir buhalterė iš karto gavo civilinės saugos specialistės funkcijas, jos alga iš karto šoktelėjo. R.Kiseliūnui jau per 70 metų, jis ūkio skyriaus vadovas, atsakingas už pirkimus. Jis perka, o žmona nurašo? Taip negali būti valstybinėje įstaigoje“, – aiškino V.Rutkauskas.
Jo ir teatro vadovo nesutarimų priežastis – tai, kad pavaduotojas viską turėjo gauti nesumokėdamas teatrui nė cento.
Mėgstamiausias L.Zaikausko posakis buvęs: „Kiekvienas durnius gali gaut už pinigus, o pabandyk už dyką.“
Teatre pasipylė premjeros ir parodos, po jų būdavo organizuojami furšetai su maistu ir alkoholiu nukrautais stalais. Vaišėms reikia pinigų.
„Privalėjau eiti į kavines ir elgetauti, kaulyti: gal duosit mėsytės ar konjako?“ – V.Rutkauską slėgė nuolatinis žeminimasis.
Situacija priėjo iki absurdo. Kartą grįžęs iš bibliotekos teatro vadovas pasikvietė pavaduotoją ir tarė, kad buvo pavaišintas saldainiais bei šokoladu, jų bibliotekos direktorės kabinete visad guli ant stalo.
„Sakau: gerai, eisiu nupirkti, o jis man aiškina, kad pirkti nereikia, yra prekybos centrai, reikia jų prašyti. Ėjau į saldainių parduotuvę, nunešiau du bilietus ir išmeldžiau vieną kilogramą saldainių“, – pasakojo buvęs darbuotojas.
Ir su miegamuoju
Anot V.Rutkausko, direktoriaus ir jo žmonos honorarai akis sprogdino visiems.
„Pastato scenoje dvi kėdes bei etažerę ir už scenografiją kišenėn įkrinta 4–5 tūkstančiai eurų. Ar kur girdėta, kad tik už tiek triūso kitam scenografui tiek mokėtų? Sau už pastatymus atseikėdavo ir 10 tūkstančių eurų, o man pirkimams nieko neduodavo“, – finansines paslaptis praskleidė V.Rutkauskas.
Teatralai apstulbo, kai L.Zaikauskas sumanė teatre įrengti viešbutį. Dabar darbuotojai kuždasi, gal jo reikėję vadovo seksualinėms fantazijoms įgyvendinti?
Pasak V.Rutkausko, viešbutis buvo įrengtas antrame aukšte, šalia siuvėjų patalpų.
Viename kambaryje buvo aktorių poilsio kambarys, kuriame stovėjo šaldytuvas ir stalas, kitoje patalpoje dirbo elektrikai. Poilsio kambarį panaikino, elektrikus iškėlė į rūsį ir įrengė uždarą dviejų kambarių butą su dušu, tualetu, virtuve ir miegamuoju.
Niekam esą ne paslaptis, kad teatro darbininkas L.Zaikausko namų kieme krovė malkas, o du žiemos mėnesius, kai vadovas su žmona buvo išvykę į užsienį, kūreno jo motinos namo krosnis.
Personalas ūžęs, kad įstaigos automobiliu L.Zaikauskas vyksta kur panorėjęs – į klinikas, poliklinikas ir pas dantų gydytoją, nors iki jo kabineto nuo teatro vos 300 metrų. Negana to, vairuotojas esą stovi ir laukia.
L.Zaikauskas savo vadovavimo stilių ir vulgarų požiūrį į moteris pademonstravęs nuo pirmų dienų, kai surengė aktorių peržiūrą. Kvietėsi po vieną į mažąją salę ir reikalavo ką nors suvaidinti.
Aktorės moterys iš peržiūros išeidavo išraudusios, sutrikusios.
„Viena aktorė papasakojo, kad L.Zaikauskas jai liepė suvaidinti prostitutę, vaidinti taip, kad jam „atsistotų“. Joks režisierius su mūsiškėmis taip nesielgė“, – pasakojo V.Rutkauskas.
Pageidavo kariškos tvarkos
Kalbinama R.Kiseliūnienė gynėsi savo vyro į teatrą nekvietusi, tai pats vadovas norėjo kariškio, kad ūkio skyriuje tvarką įvestų.
„Civilinei saugai nėra etato, aš tik atsakinga, nes esu baigusi kursus, turiu ir medikės diplomą. Alga nepadidėjo“, – tikino R.Kiseliūnienė.
Vakar buhalterė auditoriams dar išsiuntė papildomai įvairių sutarčių.
„Vyras direktoriaus klausė: gal jau klot pareiškimą ant stalo ir išeiti? L.Zaikauskas sakė dar neskubėti“, – atviravo R.Kiseliūnienė.
L.Zaikauskas tikino tikrintojų nebijąs, esą dirbo sąžiningai, pagal įstatymą, nebent ras smulkių žmogiškų klaidų.
„Taip, esu prašęs teatro darbuotoją pataisyti santechniką, dar ką patvarkyti, bet už tai sumoku, jis dirba ne darbo metu“, – aiškino jis.
Dėl savo reikmėms naudojamo teatro transporto priekabių nebijo. Kai važiavo į Rygos teatrą su reikalu, kartu nuvežė žmoną kaip pakeleivę į Rygos oro uostą. Pas odontologus valdiška mašina važinėjo irgi dėl teatro, susitaręs ir gavęs dantistų paslaugų nuolaidų aktoriams.
Nepadorūs išbandymai per aktorių peržiūrą teatro vadovui išvis keliantys juoką.
„99 procentai pjesių apie meilę. Užduotys paprastos: suvaidinti pyktį, neapykantą, aistrą, prisipažinimą. Net neleidau prie manęs liestis“, – tikino jis.
Paviešinti honorarų nepanoro
Kalba apie honorarus nebuvo tokia tiesi. L.Zaikauskas niekaip nenorėjo atskleisti, koks jo ir sutuoktinės atlygis bei honorarai.
„Pasikalbėjau su kitų teatrų vadovais, koks vidutinis režisierių, kompozitorių, scenografų atlyginimas Lietuvoj, tiek ir moku. Prieš kiekvieną spektaklį Kultūros ministerija honorarus patvirtina, prie nieko negalės prikibt. Nebent prie to, kad kai kurie režisieriai gavo mažiau. Jei teatras turi pinigų, tai ir moka, aš, kaip šeimininkas, tik džiaugiuosi, jei sutaupau“, – kalbėjo jis.
Teatralų bendrijoje galiojąs nerašytas susitarimas garsiai nekalbėti apie uždarbį.
Santykiavo su kate?
Kalbas apie girtavimą ir skandalus Rusijoje teatro vadovas irgi neigė.
„Aš dabar visai negeriu ir nerūkau, o Čeliabinske buvo konfliktas su aktoriais dėl meninės programos nesupratimo, dėl santykio su teatru“, – tikino jis.
L.Zaikauskas turėjo atsakymą ir į studentų teatralų skundą.
„Jie arba meluoja, arba tiek neprofesionalūs, kad nesuvokia paprastų darbinių dalykų. Režisierius turi labai tiksliai ir vaizdingai nupiešti situaciją, kad aktoriai ne imituotų, o iš tikro išgyventų. Situacija arba laiminga, arba šlykšti, gyvenime pilna šlykštumo, man reikia ir parodyti šlykščiai, kad nereikėtų vaidint, o išgyventų patys. Jaunosios aktorės nori vaidinti princeses, bet publikos poreikiai kiti, reikia gyvo gyvenimo. Manau, čia kitur šuo pakastas. Kodėl vienu metu suplūdo visi skundai? Kodėl studentai metus tylėjo, o dabar atsibudo, kad aš toks ir anoks?“ – sakė L.Zaikauskas.
Jis yra įsitikinęs, kad kilęs skandalas turi „dirigentą“ ir savus užkulisius.
„Su arkliu spardytis neįmanoma, arklys vis tiek nuspirs“, – tokią baigtį jis sau prognozuoja.
Savo atvejį L.Zaikauskas iliustravo senu patyrimu. Būdamas jaunas režisierius susidūrė su vienu labai žinomu aktoriumi, kuris visus įtikinėjo, kad štai anas garsus režisierius santykiavo su kate. Visi sėdėjo, rimtai linksėjo galva ir net replikavo, kad tas dėl eksperimento gali šitaip padaryti.
„Taip ir čia visi linksi galvom, koks aš storžievis ir visoks kitoks“, – sakė L.Zaikauskas.
